Jau prasidėjo lietuvių taip mėgstamas grybavimo sezonas ir vėlyvų miško uogų rinkimas. Tad aplinkosaugininkai primena, kaip miško gėrybes rinkti atsakingai, išvengiant bet kokios žalos gamtai. Svarbu įsidėmėti, kad nesilaikant taisyklių gresia baudos.

 

Man,Cutting,With,Knife,Mushroom,Or,Orange,Cap,BoletusPagarba gamtai ir asmeninis saugumas

 

Aplinkosaugininkai ragina įsidėmėti, kad lankantis miškuose nevalia laužyti šakų ir kitaip niokoti augalų. Grybauti, uogauti, rinkti vaisius, vaistažoles ir kitas gėrybes galima visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatus, saugomas teritorijas, apibrėžtas Saugomų teritorijų įstatymo, saugomų teritorijų nuostatų ar kitų teisės aktų. Draudimas galioja ir kitose vietose, kuriose veikla ar lankymasis laikinai uždraustas ar apribotas savivaldos institucijų sprendimais.

 

Be to, draudžiama lankytis miško plotuose, kuriuose vyksta medienos ruošos darbai arba naudojamos cheminės, biologinės ar kitos miško apsaugos priemonės. Ši taisyklė galioja dėl pačių uogautojų ir grybautojų saugumo. Mat netyčia galima prisirinkti sveikatai kenksmingomis medžiagomis paveiktų gėrybių. Grybai, specialistų teigimu, dėl savo struktūros itin greitai iš aplinkos sugeria įvairias medžiagas. Tad juos rinkti dera tik ten, kur leidžiama ir švaru.

 

Prisirinkus gėrybių mišką reikia palikti švarų, surinkti kitų asmenų paliktas šiukšles. Tai ne tik padeda švarinti aplinką, bet ir leidžia sumažinti gaisrų pavojų, ypač tuomet, kai aptinkama stiklo šukių. Renkant medžių ir krūmų uogas bei vaisius (įskaitant sėklas), draudžiama pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti šakas ir kamienus. Grybaujant privalu vadovautis lankymosi miškuose taisyklėmis. Būna atvejų, kai patekimas į miškus uždraustas arba kuriam laikui apribotas dėl svarbių priežasčių: didelio gaisrų pavojaus, miško kirtimų, specializuoto ūkio plotų, saugomų objektų, būtinumo išsaugoti miško išteklius, miško verslo ir pan. Tad svarbu sekti informaciją ir atsižvelgti į taisykles. Paprastai teritorijose pastatomi informaciniai (įspėjamieji) ženklai arba jos pažymimos aiškiai matomomis „Stop“ juostomis.

 

Jei į mišką vykstama automobiliu, svarbu žinoti, kad motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Statyti tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo aikštelėse. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų. Apsistoti poilsiui miškuose ir kūrenti laužus galima tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose. Nakvynei gamtoje (pvz., statant palapines) svarbu rinktis poilsiavietes, atokvėpio vietas, stovyklavietes, kempingus, kitus rekreacinės paskirties inžinerinius statinius. Laužus kūrenti tik pažymėtose laužavietėse.

 

Uogauti be šukų, o kai kur tik su asmens dokumentu

 

Nors grybaujant ir uogaujant miške surenkamų gėrybių kiekis neribojamas, visgi Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad skinant uogas draudžiama naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones (įskaitant ir savadarbes šukas). Vadinamosios šukos gali pažeisti uogienojus, nualinti augalą, nudžiovinti viršūnes ir kitais metais uogų derlius bus daug mažesnis arba jo iš viso nebus. Todėl nei šukų, nei jokių kitų mechaninių įrankių, skirtų uogų skynimui paspartinti, naudoti negalima. Norintiems parsinešti vertingų miško uogų spanguolių reikėtų nepamiršti svarbių dalykų. Spanguolės auga pelkiniame arba durpiniame, rūgščios fiziologinės reakcijos dirvožemyje. Kaip žinoma, didžiausi spanguolynai yra pelkėse, saugomose teritorijose. Kiekvienoje saugomoje teritorijoje taikomi atskiri reikalavimai, į kuriuos būtina atsižvelgti, tad vertėtų nepamiršti, kad spanguoliauti tokiose vietovėse galima ne visada, taip pat privalu laikytis nustatytų taisyklių. Štai Dubravos rezervatinėje apyrubėje spanguoles rinkti draudžiama, nes nuostatuose gamtinių išteklių naudojimas nurodomas kaip draudžiama veikla.

 

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate 2022 m. pakeista uogavimo ir grybavimo tvarka vietos gyventojams. Čia uogauti ir grybauti gali tik tie, kurie deklaravę gyvenamąją vietą su rezervatu besiribojančiuose kaimuose ir viensėdžiuose. Kaimų, besiribojančių su Čepkelių valstybiniu gamtiniu rezervatu, sąrašas: Katra, Kriokšlys (Šumas), Lynežeris, Marcinkonys, Musteika. Šių kaimų gyventojai gali uogauti ir grybauti visame Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate, o ne tik jo tvarkymo plane nustatytuose plotuose, kaip buvo anksčiau. Uogaujant ar grybaujant jiems pakanka su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Su Čepkelių valstybiniu gamtiniu rezervatu besiribojančių kaimų gyventojai rinkti grybus ir uogas gali visą rugsėjį. Uogauti ir grybauti leidžiama tik šviesiuoju paros metu – praėjus valandai po saulės patekėjimo ir likus valandai iki saulėlydžio.

 

Kokia atsakomybė gresia?

 

Jei asmenys grybauja ar uogauja nesilaikydami miško lankymosi taisyklių, gali iš aplinkosaugininkų sulaukti ir 100 Eur viršijančios baudos. Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad už lankymosi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą taikomas įspėjimas arba 20–50 Eur bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims bauda bus didesnė – 50–110 Eur.

 

Už transporto priemonių statymą miške arba važiavimą transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, taikoma 20–50 Eur bauda. Už laukinės augalijos išteklių naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką taikoma 10–30 Eur bauda, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 30–60 Eur. Baudos galima sulaukti ir dėl prekybos laukiniais augalais (ar jų dalimis) pažeidžiant nustatytą tvarką – už tai taikoma 10–30 Eur bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 70–140 Eur bauda. Už laukinės augalijos išteklių naudojimą neturint leidimo, kai leidimas reikalingas, taikoma 10–30 Eur bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 30–60 Eur. Taip pat už administracinius nusižengimus gali būti skiriamas pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė