Ar žinojote, kad 1918 metų lapkričio 23 dieną buvo sukurta Lietuvos kariuomenė? Lietuva yra didžiausią kariuomenę (su aktyviuoju rezervu ją sudaro iki 25,5 tūkst. karių) turinti Baltijos šalis. Kariuomenė – tai daugiau nei institucija. Ką apie ją reikėtų žinoti?

 

kariuomenė

Kariuomenė – tai pagrindinė ginkluotųjų pajėgų dalis, kurios svarbiausia funkcija yra valstybės gynimas karo metu. Kariuomenėje tarnaujantys žmonės vadinami kareiviais. Daugelis šiuolaikinių kariuomenių turi transporto priemonių, pavyzdžiui, tankų, lėktuvų ir sraigtasparnių, padedančių kariams sausumoje.

 

Kareivis gali būti savanoris (asmuo, kuris prie ko nors prisijungia, nes to pats nori) arba kareiviu tampama, vyriausybei privertus stoti į kariuomenę. Vyrų vertimas stoti į kariuomenę vadinamas šaukimu. Savanorių kariuomenės paprastai būna nedidelės savo skaičiumi, bet labai pasitikinčios ir kokybiškos. Šauktinių kariuomenės būna didelės, bet dažnai joms trūksta pasitikėjimo ir kokybės: gali būti sunku priversti žmogų rizikuoti savo gyvybe prieš jo valią. Kartais kariuomenė sudaroma iš samdinių, kurie kaunasi dėl užmokesčio ir yra mažai lojalūs šaliai, kuriai tarnauja.

 

Kareiviai atlieka daugybę darbų – nuo šaudymo į priešus iki gynybinių griovių kasimo. Jie gina savo šalį arba puola kitos šalies kariuomenę. Tai sunku, todėl kariai turi būti geros fizinės ir psichinės formos. Jie beveik visada juda kartu, taip komanda gali atlikti daugiau darbų ir jaustis saugiau. Jiems gali būti paskirta saugoti tam tikras vietas arba liepta išžvalgyti vietovę ar net ją užpulti. Kiekvienas kareivis atsiskaito kažkam kitam, todėl tokiu būdu kariuomenė yra labai organizuota.

 

Kartais, kai šalies kariuomenė yra užimta įvairiose vietose, o karių nepakanka, tenka samdyti civilius, kad šie atliktų kai kuriuos kariuomenės darbus, pavyzdžiui, saugotų pastatus, svarbius žmones ar sunkvežimių kolonas, keliaujančias iš vienos vietos į kitą. Paprastai į kariuomenę samdomi veteranai, kurie buvo kariuomenės nariai, prieš pasitraukdami ir pradėdami dirbti kur nors kitur.

 

Kariuomenėje turi būti griežta disciplina. Tai reiškia, kad kiekvienas karys neabejotinai vykdys gautus įsakymus ir paklus vyresniajam karininkui arba seržantui. Yra tik viena išimtis: įsakymų, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės arba tarptautinė teisė, negalima vykdyti, nes tai laikoma karo nusikaltimu. Vadovavimo grandinę išreiškia karinių laipsnių sistema ir hierarchija.

 

Kareivis aprūpinamas ginklais, pavyzdžiui, pistoletais, peiliais ir kitais paprastais įrankiais, reikalingais, norint išgyventi mūšio lauke, pavyzdžiui, maistu, vandeniu, drabužiais ir palapinėmis. Jie turi tinkamai prižiūrėti šiuos daiktus. Kai kurie kariai mokosi būti kariuomenės gydytojais arba eina kitas civilines pareigas.

 

Prieš stodamas į kariuomenę, karys pirmiausia turi atitikti keliamus reikalavimus, kad galėtų į ją patekti. Kad kariuomenė žinotų, ar naujokas gali ką nors daryti, ar ne, jis turi laikyti specialius testus. Kartais tai vadinama parengiamąja stovykla. Jis turi atlikti psichinius ir fizinius testus. Užduočių sunkumas priklauso nuo to, kur jos atliekamos. Būsimas karys taip pat atlieka testus, padedančius nustatyti, kokiam darbui kariuomenei jis būtų tinkamiausias. Pavyzdžiui, jis gali dirbti su kompiuteriais ir būti signalizacijos korpuso nariu arba virėju kareiviams, civiliniame gyvenime būti statybininku ir karo inžinieriumi, gali tapti sunkvežimio vairuotoju ir tarnauti logistikoje arba gerai valdyti šautuvą ir tapti snaiperiu pėstininkų dalinyje. Yra daugybė darbų, kuriuos žmogus gali pasirinkti dirbti kariuomenėje.