Abejonė yra žodis, apibūdinantys trisdešimties metų amžių. Tada pradedama abejoti dėl savo pasirinkto kelio, profesijos, partnerio, net savęs pačios. Viskas yra gerai, jei kyla abejonių. Jos skatina apmąstyti pasiekimus, atsikratyti to, kas nereikalinga ir atlaisvinti vietos naujiems pasiekimams kelyje į harmoniją ir pusiausvyrą. Šiame amžiaus tarpsnyje reikėtų pagaliau išsiaiškinti, kas tiksliai mums trukdo ir ko pirmiausiai turėtume atsikratyti.

 

po trisdešimt

5 dalykai, kurių nereikėtų daryti po 30 metų:

 
  • Savęs lyginimas su kitais. Šiais laikais save su kitais lyginame net labiau nei lygino ankstesnės moterų kartos ir viskas dėl socialinių tinklų išpopuliarėjimo, kurie kasdien mums primena, kad kiti yra gražesni, sėkmingesni, daugiau keliauja ir skaniau valgo negu jūs. Tačiau nepamirškite, kad kiekvienas žmogus turi ir savo tamsiąją pusę, kurioje galbūt nenorėtumėte atsidurti. Kai kyla pavydas dėl kitų gyvenimų, pagalvokite, kad tai, ką matote feisbuke ar instagrame, yra tik ledkalnio viršūnė.
 
  • „Užsiciklinimas”. Pavyzdžiui, mes turime problemų dėl antsvorio arba mus netenkina darbas, santykiai su vyru, bet mes vis tiek laikomės įsikibę tų dalykų, bet nesiryžtame nieko keisti, nes manome, kad atseit su mumis pačiomis yra kažkas ne taip, todėl esą turime kentėti. Iš tikrųjų reikėtų ne kaltinti save, bet ramiai pagalvoti, ką galiu padaryti, kad situacija pradėtų keistis. Apsidairykite, ar aplinkui jus nėra žmonių, kurie sėkmingai išėjo iš komforto zonos ir kurių patirtis galėtų įkvėpti arba kreipkitės į specialistą, kuris padės priimti svarbius gyvenimo sprendimus.
 
  • Bandymas išspręsti viską vienu kartu. Kaip kartais norisi visus daiktus padėti į vietą, viską susitvarkyti ir tada ilsėtis ramia sąžine. Tačiau sutvarkius vieną krūvą, paaiškėja, kad dar yra begalė nesutvarkytų, todėl, net ir tada negalėsite ramiai atsipalaiduoti, nes sąžinę grauš dar nesutvarkytoji. Galiausiai pradėsite tvarkyti ir ją ir taip įsisuksite darbuose, kad netrukus pajusite emocinio perdegimo simptomus. Spręsti problemas svarbu, bet jas reikėtų surūšiuoti į tas, kurias būtina spręsti nedelsiant, o kurios galėtų palaukti, nesistengti visko atlikti per vieną dieną.
 
  • Aplinkybių arba kitų žmonių kaltinimas. Nebrandūs žmonės mėgsta aiškinti, kiek daug jie galėtų pasiekti, bet darbas nėra tinkamas, kad nėra laiko, kad šalia esantis žmogus neduoda kažko, ko jiems reikia. Kitaip tariant, kad viskas pasaulis jiems yra nedraugiškas. Tačiau iš tikrųjų mes patys projektuojame savo asmeninį pasaulį. Ne kažkas neleidžia jums pasiekti svajonių, bet jūs patys dar nesate pasirengę pokyčiams arba tiesiog tai visuomenės primestas stereotipas „kaip turėtų būti”, bet jūs paprasčiausia to nedarote, nes nemanote, kad to reikia.
 
  • Staigios išvados ir veiksmai. Jeigu realybė slegia ir rezultatai nedžiugina, vis tiek nereikėtų priimti staigių sprendimą ir bėgti kažkur lyg akis išdegus. Reikėtų duoti sau laiko apie viską pamąstyti, pagalvoti, kaip būtų galima įgyvendinti norus, susidaryti planą ir tada siekti svajonių.
 

5 dalykai, rodantys, kad esame teisingame kelyje:

 
  • Leisti sau būti savimi. Priimkite ne tik savo privalumus, bet ir trūkumus. Kartais ir jie gali pasitarnauti kaip privalumai.
 
  • Mėgautis procesu. Procesas yra kelias. Rezultatas yra esmė. Protingiau būtų džiaugtis keliu, mėgautis procesu. Jei jums patiks procesas, rezultatas pranoks lūkesčius.
 
  • Leisti sau suklysti. Kiekvienas turi teisė klysti. Nereikia bijoti daryti klaidų. Juk, jei nepabandysite, tai net nežinosite, ar tai jums tinka. Leiskite klysti ne tik sau, bet ir kitiems.
 
  • Būti smalsioms. Įgydami naujų žinių, domėdamiesi tuo, kas yra už mūsų įprastos veiklos ribų, sugerdami į save pasaulio grožį, bendraujant su gamta ir žmonėmis, pažinti save – tampame laimingesni.
 
  • Rūpintis savimi. Reikėtų rasti tai, kas asmeniškai jums tinka. Svarbu, kad tai taptų kasdieniu įpročiu.