Kartais žmonėms reikėtų plačiau atmerkti akis, kad pamatytų tai, kas visiems akivaizdu. Gyvenime nuolatos pasitaiko situacijų, kurios padeda geriau pažinti save ir tobulėti kaip asmenybei. Bene daugiausiai pasimokyti galima iš gyvenimo kelyje sutiktų žmonių, ypač gyvenimo partnerio. Pasirodo, atsakymo į rūpimus klausimus visai nereikia toli ieškoti. Jis slypi visai čia pat…

 

"poros atspindys"

Partneris gali atspindėti tam tikrus asmenybės bruožus. Visą gyvenimą žmogus bendrauja su kitais žmonėmis: kai kurios pažintys būna paviršutinės, kitos – gilesnės. Paviršutinė pažintis – tai, pavyzdžiui, nereikšmingas pokalbos autobuse, parduotuvėje ar darbe. Tai žmonės, su kuriais susitinkama retai ir dar rečiau apie juos galvojama. Tačiau net ir tokios pažintys padeda atsiskleisti asmenybei.

 

Kiti žmonės asmenybės formavimuisi turi didesnę įtaką. Tai tokie asmenys, su kuriais bendraujama ilgą laiką, kasdien, kas savaitę, galbūt net retai, bet jaučiamas stiprus emocinis ryšys su tuo žmogumi. Vien mintis apie tokius asmenis sukelia tam tikrą vidinę reakciją. Jei ji yra teigiama – viskas gerai, bet jei neigiama, reikia atidžiau savyje paieškoti priežasčių, kodėl taip yra.

 

Likimas, visata, gyvenimas (priklausomai nuo to, kuo žmogus tiki) suveda su tais žmonėmis, iš kurių reikia kažko svarbaus pasimokyti, kad būtų galima tobulėti kaip asmenybei. Kuo artimesnis arba kuo priešiškesnis atrodo koks nors žmogus, tuo jis kuria svarbesnį vaidmenį. Jis tiksliausiai atspindi tai, apie ką reikėtų pasvarstyti.

 

Dažnai pamirštama, kad save, tokį, koks iš tikrųju esate, galima pamatyti tuose asmenyse, su kuriais praleidžiama daugiausiai laiko. Gyvenimas pats viską sudėlioja į vietas, kad žmogus išmoktų svarbias pamokas ir visapusiškai patobulėtų. Tai gali pasireikšti tuo, kad su kokiu nors žmogumi yra nemalonu bendrauti, bet atrodo, kad likimas nuolatos taip viską sutvarko, kad su juo reikėtų praleisti kuo daugiau laiko. Nieko pasaulyje nevyksta tiesiog. Kiekvienas sutiktas žmogus – tai dalelė savęs.

 

Tačiau tai pripažinti daugeliui labai sunku. Nelengva patikėti, kad žmogus, kuris kelia daug neigamų asociacijų, atrodo blogas, turi kažką bendro. Senovės išmintis byloja „pamilk priešą savo“ arba „kito akyje ir krislą mato, o savo – nė rąsto“. Tad iš pradžių reikia keisti save ir tapti geresniu, laimingesniu, harmoningesniu žmogumi, kad kituose žmonėse būtų taip pat galima pastebėti teigiamas savybes. Iš kitų žmonės gauna tai, ką patys jiems duoda.

 

Reikėtų skirti šiek tiek laiko apmąstyti ir (arba) užsirašyti, kokios asmeninės savybės labiausiai erzina, pykdo kitus žmones. Jeigu savyje nepatinka kokia nors savybė, žmogus automatiškai tos savybės nemėgsta ir kitame, net pats to neįtardamas.

 

Žmonės įsimyli savo gražiausią būsimo gyvenimo partnerio atspindį. Santykių pradžioje jis pakeri grožiu, protu, švelnumu, erudicija ir kitais dalykais. Pats geriausias partneris – tai tarsi geresniojo „aš“ kita versija. Santykiams įsibėgėjus, neretai pasipila kaltinimai antrajai pusei dėl tingumo, šaltumo, savanaudiškumo, ūmumo, lengvabūdiškumo ir t. t. Tokiose situacijose žmonės beveik niekada pirma nepasižiūri į save, prieš išsakydami nepasitenkinimą partneriu. Kartais žmonės nusprendžia toleruoti kitų ydas ir nutylėti tai, kas svarbu. Tai taip pat klaida. Norint iš to ko nors pasimokyti, nereikia apsimesti, kad problemos nėra. Reikia būti sąžiningiems ir atviriems – tai raktas į gerus santykius.

 

Svarbu atsiminti, kad emocinis nepasitenkinimas santykiuose egzistuos tol, kol bus neišspręstos problemos, neišmoktos gyvenimiškos pamokos. Pavyzdžiui, vienas iš partnerių kitą kaltina tuo, kad jis visada tingi, o pats yra itin veiklus ir darbomanas. Jam būtų labai sunku prisipažinti, kad šią savybę turi ir pats, tačiau verta į tai labiau pasigilinti. Be abejo, situacijų, kai apima tingulys, yra ir paties aktyviausio žmogaus gyvenime. Tačiau tinginystė pasireiškia kiek kitaip ir turi griaunamąjį poveikį. Pavyzdžiui, galima tingėti, kai reikia kažką svarbaus keisti gyvenime.

 

Kitas pavyzdys: vienas iš parnerių yra abejingas, o kitas – švelnus ir geros širdies. Labiau įsigilinus paaiškėja, kad net ir švelniojo žmogaus gyvenime būna tokių situacijų, kai jis yra kažkam, kam tai svarbu, abejingas. Jis net nepagalvoja, kad kažkam taip pat sukelia kančią.

 

Ką kiekvienas turėtų pasistengti suprasti:

 
  • Tie, kurie laikomi priešais, iš tiesų tokie nėra.
  • Su bet kuo galima rasti bendrą kalbą. Tada žmogus, kuris erzino, dings ir taps draugu.
  • Labai dažnai sprendimas palikti partnerį dėl kokių nors ydų yra neteisingas, nes naujas gyvenimo draugas greičiausiai turės tokių pačių erzinančių savybių. Tai pamoka, kurią privaloma išmokti. Reikia išmokti sugyventi su tuo, kuris yra šalia, o ne praleisti visą gyvenimą tuščiai vaikantis idealo, kuris nė neegzistuoja.
  • Svarbiausia gyvenimo pamoka – išmokti vertinti ir mylėti žmones dėlto, kokie jie iš tikrųjų yra, o ne dėlto, kokie jie neva turėtų būti.