Dauguma mėgsta įvairius šokoladus, tačiau vengia jų, nes mano, kad kenkia kūno linijoms. Tačiau mėgautis juoduoju šokoladu saikingai – ne nuodėmė! Juolab kad šis produktas itin naudingas sveikatai.

 

chocolate-183543_640

Naudingosios medžiagos 100 g
Angliavandeniai 46,3 g
Baltymai 7,9 g
Riebalai 43,1 g
Maistinė ląsteliena 11 g
Vitaminas A 39,4 IU
Vitaminas B6 0,42 mg
Vitaminas B12 0,3 µg
Vitaminas E 0,6 mg
Vitaminas K 7,4 µg
Pantoteno rūgštis 0,4 mg
Riboflavinas 0,1 mg
Niacinas 1,1 mg
Kalcis 73,7 mg
Geležis 12 mg
Manganas 2 mg
Magnis 230 mg
Fosforas 311 mg
Kalis 722 mg
Natris 20,2 mg
Cinkas 3,3 mg
Selenas 6,9 µg
Cholinas 5,6 mg
Omega-3 riebalų rūgštys 34,3 mg
Omega-6 riebalų rūgštys 1230 mg
100 g 605 kcal

 

Privertė pasaulį išprotėti

 

Antropologų teigimu, šokoladas pradėtas gaminti 1900 m. pr. Kr. dabartinės Meksikos teritorijoje. Mezoamerikos gentys pirmos sugalvojo apdirbti kakavmedžių pupeles: pakepinti, sutrinti, sumaišyti su kitais prieskoniais (vanile, medumi, aitriosiomis paprikomis), užpilti vandeniu ir gerti. Olmekų, actekų ir majų civilizacijoms šis gėrimas buvo itin svaigus, keliantis nuotaiką ir veikiantis kaip afrodiziakas. Tikėta, kad jis pasižymėjo mistinėmis galiomis. Majai netgi turėjo kakavos dievą ir šį gėrimą galėjo vartoti tik valdovai, kariai, šamanai bei nusipelnę asmenys. Netrukus kakavmedžių vaisius pradėjo importuoti actekai. Vienu metu jie netgi tapo valiuta. Pavyzdžiui, už 10 kakavos pupelių buvo galima įsigyti triušį. Actekų valdovas Montezuma taip stipriai tikėjo šio gėrimo stebuklingomis galiomis, kad per dieną jo išgerdavo apie 11 litrų! XVI a. į žemyną atvykę ispanai iš karto susižavėjo šokoladu. Nors jie gėrimus gardino cukrumi ir cinamonu, šis produktas vis tiek liko prabangos ir valdžios ženklu. Ispanai šiuo gėrimu su likusia Europos dalimi nesidalijo. Ir tik princesei susituokus su Prancūzijos princu jis pasiekė kitas šalis. Šokolado gėrimo manijos apimti europiečiai investavo į kakavmedžių plantacijas Pietų Amerikoje. Šis produktas atpigo 1828 m., kai danų mokslininkas išrado šokolado gamybą. 1847 m. pirmą kartą pristatyta saldi šokolado plytelė, o 1879 m. prasidėjo masinė jų gamyba. Apskaičiuota, kad šiais laikais kiekvienas amerikietis kasmet suvartoja apie 5,4 kg juodojo šokolado. O pasaulyje žmonės kasmet išleidžia apie 63,75 mlrd. eurų šokolado gaminiams.

 

2016 m. daugiausia šokolado plytelių eksportavo Vokietija (830 000 t), Belgija (577 000 t), Olandija (417 000 t), Kanada (359 000 t) ir Prancūzija (330 000 t). Lietuva pernai eksportavo 27 600 t šokolado.

 

NAUDA SVEIKATAI

 

Saugo nuo depresijos. Juodajame šokolade gausu teobromino, kuris primena kofeiną. Maži jo kiekiai kelia nuotaiką ir suteikia energijos. Tokiame šokolade taip pat apstu anandamido, kuris gerina nuotaiką ir stiprina širdies raumenį. Šiame produkte esantis fenetilaminas organizme virsta serotoninu – laimės hormonu. Sumažėję jo kiekiai didina riziką susirgti depresija.

 

Normalizuoja cukraus kiekį kraujyje. Juodasis šokoladas stiprina kraujagyslių sieneles ir gerina kraujo cirkuliaciją, taip pat saugo nuo susirgimo II tipo cukriniu diabetu. Taip pat mažina insulino atsparumą gerindamas ląstelių funkcijas. Tokio šokolado glikemijos indeksas yra gana mažas, todėl jis veiksmingai mažina cukraus kiekį kraujyje.

 

Stiprina širdį. Juodajame šokolade esantys komponentai sergsti nuo kenksmingojo cholesterolio oksidacijos, kuri kenkia širdies raumeniui. Ilgai vartojant šio produkto pastebimas kraujo krešulių ir kenksmingojo cholesterolio mažėjimas kraujagyslėse. Suomijoje atlikti tyrimai parodė, kad vyresnio amžiaus vyrai, kurie 15 m. kasdien suvartodavo po nedidelį kiekį juodojo šokolado, turėjo 50 % mažesnę riziką sirgti širdies ligomis.

 

Natūrali apsauga nuo saulės. Tokiame šokolade esantys flavonoidai saugo odą nuo kenksmingų UV saulės spindulių, gerina kraujo tekėjimą ir natūraliai ją drėkina.

 

Maistas smegenims. Vokietijos ir Prancūzijos mokslininkai įrodė, kad valgant 70 % ir daugiau kakavos turinčio šokolado gerėja smegenų veikla. Minėti flavonoidai stiprina atmintį, padeda susikoncentruoti. Vyresniems žmonėms, turintiems psichologinių sutrikimų, toks šokoladas padeda sklandžiau kalbėti, nepamiršti kitų pažintinių funkcijų ir mažina gretutinių ligų atsiradimo riziką.

 

Mažina vėžio riziką. Juodajame šokolade gausu antioksidantų. Jie veiksmingai kovoja su laisvaisiais radikalais (LR) ir jų daroma žala organizmui. LR pažeidžia ląstelių apsauginį sluoksnį, jas suskaldo ir modifikuoja į vėžines. Nustatyta, kad mitybą papildžius bent 20 g šokolado per dieną rizika susirgti vėžiu sumažėja 3 kartus.

 

Pagalba nėščiosioms. Pastebėta, kad vis daugiau nėščių moterų suserga preeklampsija. Šį sutrikimą gali sukelti padidėjęs kraujospūdis, patiriamo streso lygis ir nereguliari mityba. Jo negydant gali prasidėti traukuliai ir kilti rizika vaisiaus gyvybei. Tyrimai rodo, kad juodasis šokoladas mažina riziką susirgti preeklampsija.

 

Specialistės komentaras

Trenerė ir mitybos specialistė Olga Pocienė

 

Juodajame šokolade gausu antioksidantų. Tai tikrai sveikas skanėstas, kuriuo mėgautis gali kiekvienas smaližius. Toks šokoladas gaminamas iš skrudintų kakavmedžių pupelių. Juodajame šokolade apstu flavonoidų ir antioksidantų, kovojančių su įvairiomis ligomis. Tyrimai rodo, kad jame esantys antioksidantai mažina kraujospūdį ir tikimybę susirgti onkologinėmis ligomis, slopina kraujo krešulių susidarymą, lėtina kenksmingojo cholesterolio oksidaciją. Kai kurių tyrimų duomenimis, keli juodojo šokolado gabaliukai per dieną 10 % mažina infarkto riziką. Jame esantis kakavos sviestas saugo nuo aterosklerozės. Svarbiausios maistinės medžiagos: kalis, vitaminai A, B1 (tiaminas), C, D ir E, geležis, flavonoidai. Derėtų rinktis juodąjį šokoladą, turintį ne mažiau nei 60 % kakavos. Per dieną užtenka suvalgyti 1–2 jo plyteles. Nemetant svorio galima suvartoti ir daugiau.

 

sokoladas (2)

Kakavinis pyragas 

 

100 g 339 kcal

Ruošti 1,5 val.

8 porcijos

 

  • 200 g juodojo šokolado
  • 30 g kakavos
  • 200 g sviesto
  • 80 ml vandens
  • 4 kiaušiniai
  • 330 g rudojo cukraus
  • 200 g migdolų miltų
  • Kakavos papuošti

 

Gaminimas

 

Šokoladą pakaitinti su sviestu, kakava ir vandeniu. Ingredientams ištirpus nukelti nuo ugnies ir nuolat maišant po vieną sudėti kiaušinių trynius. Suberti cukrų, miltus ir išmaišyti. Baltymus išplakti iki standžių putų ir atsargiai įmaišyti į šokolado mišinį. Gautą tešlą dėti į kepimo indą ir kepti apie 45 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 180 °C temperatūros. Atvėsinti ir apibarstyti kakava.

 

sokoladas (1)

Sūrus sausainiai

 

100 g 402 kcal

Ruošti 45 min.

8 porcijos

 

  • 280 g juodojo šokolado
  • 100 g pieninio šokolado
  • 180 g sviesto
  • 180 g miltų
  • 50 g kakavos
  • 150 g rudojo cukraus
  • 3 kiaušiniai
  • 2 šaukšteliai druskos

 

Gaminimas

 

Sviestą išlydyti su 100 g juodojo ir 50 g pieninio šokolado. Miltus persijoti ir sumaišyti su kakava. Suberti cukrų. Supilti lydytą šokoladą ir įmušti kiaušinius. Suberti smulkintą likusį šokoladą ir druską. Viską gerai išmaišyti. Iš gautos tešlos formuoti sausainius ir kepti apie 15 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 180 °C temperatūros, kol gražiai apskrus.

 

sokoladas (3)

Karštas gėrimas

 

100 ml 161 kcal

Ruošti 20 min.

8 porcijos

 

  • 100 g juodojo šokolado
  • 2 l pieno
  • 50 g kakavos
  • 60 g cukraus
  • Šaukštelis cinamono
  • Cinamono lazdelių papuošti

 

Gaminimas

 

Pieną ir kakavą išplakti. Gautą mišinį pakaitinti, suberti smulkintą šokoladą, cukrų ir cinamoną. Maišyti, kol šokoladas ištirps. Sumažinti ugnį ir kaitinti dar apie 10 minučių. Atvėsinti, supilstyti į stiklines ir patiekti papuošus cinamono lazdelėmis.

 

 

Spausdinti