Pasitaiko atvejų, kai tėvai kreipiasi į vaiko teisių gynėjus ar Vaiko teisių linijos konsultantus, svarstydami, kaip elgtis, jei paauglys paprašo leidimo nakvoti pas savo vaikiną ar merginą. Toks klausimas gali pasirodyti netikėtas ir sukelti daug emocijų. Vaiko teisių gynėjai sako, kad tokiose situacijose svarbiausia – ne skubėti drausti ar leisti, o pirmiausia atvirai ir pagarbiai pasikalbėti.

 

Vaiko teisių gynėja Ugnė Klingerė atkreipia dėmesį, kad griežtas „ne“ be paaiškinimų gali tik pabloginti situaciją – paauglys gali pradėti slapukauti ar net meluoti. Tad vaiko teisių gynėjai tėvams visuomet pataria kalbėtis atvirai ir tokiu būdu auginti tarpusavio pasitikėjimą. Juk tikslas – parodyti paaugliui, kad tėvų brėžiamos ribos kyla iš rūpesčio, o ne kontrolės. Svarbu, kad paauglys jaustųsi išklausytas ir suprastas.

 

Sprendimas priklauso nuo šeimosTeenage,Daughter,Sharing,Secrets,With,Young,Loving,Supportive,Mother,,Parent

 

Kadangi paauglystė – ypatingas laikas, kai formuojasi jaunuolio savarankiškumas, atsakomybė ir gebėjimas nustatyti ribas, tėvams patariama vertinti ne tik vaiko amžių, bet ir jo brandą. Taip pat, kai sprendžiama, leisti nakvoti pas antrąją pusę, ar ne, svarbu įvertinti ir santykių trukmę, pobūdį: „Kalbant apie nakvynę pas antrąją pusę, svarbu aptarti lūkesčius, galimas rizikas, atsakomybes bei įsitikinti, ar aplinka, kurioje bus paauglys, tikrai saugi.“

 

Anot vaiko teisių gynėjos U. Klingerės, nėra vieno teisingo atsakymo, ar leisti paaugliui nakvoti pas antrąją pusę. Sprendimas turėtų būti pagrįstas šeimos vertybėmis, pasitikėjimu ir nuoširdžiu pokalbiu.

 

Ieškoti bendro sprendimo – verta visada

 

Tėvai visuomet atsakingi už savo vaiko gerovę ir saugumą. Tačiau bręsdamas vaikas vis dažniau nori būti nepriklausomas, išsaugoti privatumą. Anot vaiko teisių gynėjų, tai – visiškai normalu. Tačiau svarbu paaugliui paaiškinti, kad su teise į privatumą, nepriklausomybę ateina ir tam tikros atsakomybės. Pokalbis apie šias teises bei su jomis susijusią atsakomybę – puiki proga stiprinti šeimos ryšį.

 

„Svarbiausia šioje situacijoje tėvams neskubėti drausti arba leisti. Pirmiausia reikia tiesiog išgirsti savo vaiką.  Tai yra puiki proga aptarti situaciją, paklausti vaiko apie santykius su antrąją puse, kiek laiko jie trunka, ar jų pačių vaikas tuose santykiuose jaučiasi gerai, jaučiasi saugus. Lygiai taip pat tai yra proga aptarti ir visus kitus klausimus, susijusius su tuo, kad paauglystėje vaikas žengia į savarankiškesnį gyvenimo etapą. Jame yra daugiau laisvės, bet taip pat ir atsakomybių. Ir šitas klausimas yra puiki erdvė tėvams su savo vaiku pasikalbėti, ką reiškia ta atsakomybė“, – tikina vaiko teisių gynėja.

 

Jei šeimoje nusprendžiama paaugliui nakvoti pas antrąją pusę neleisti, svarbu tai paaiškinti, pagrįsti savo sprendimą. Taip pat, pašnekovė U. Klingerė pataria tokiu atveju ieškoti ir alternatyvių būdų, kaip paaugliams praleisti laiką kartu: „Tai gali būti pasiūlymas pasikviesti antrąją pusę į svečius, galbūt ir tėvai nori susipažinti su antrąja puse, kad patys jaustųsi saugiau. Lygiai taip pat tai gali būti pasiūlymai kažką kito nuveikti: nueiti į kavinę, į kiną. Kad ir tėvai jaustųsi saugiai, išleisdami vaiką, ir vaikui nebūtų nubrėžiama pernelyg griežta riba.“

 

Galiausiai, juk esminis tėvų tikslas – ne tik nustatyti ribas, bet ir sukurti aplinką, kurioje vaikas jaustųsi saugus, gerbiamas ir suprastas.

 

Video medžiagą su vaiko teisių gynėjos Ugnės Klingerės  interviu žiūrėkite čia. 

 

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

 

Tekstą parengė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Ryšių su visuomene skyrius.