Rugpjūčio naktys dar dvelkia vasariška gaiva, tačiau tai ne vienintelis dalykas, kuris paverčia paskutinio vasaros mėnesio naktis tokiomis ypatingomis. Magiški perseidų, meteorų lietūs ragina romantiškus Žemės gyventojus nemiegoti, o stebėti dangų ir skaičiuoti nukrentančias žvaigždes. Ar noras, sugalvotas krentant žvaigždei, taps realybe – nežinia, tačiau kažkam galbūt didžiausias noras ir yra pamatyti, kaip tykią rugpjūčio naktį dangų perskrodžia krentanti žvaigždė.

  • Nuostabieji perseidų lietūs vyksta kiekvienais metais panašiu laiku. Intensyviausi jie būna naktį iš rugpjūčio 11 į 12 arba iš rugpjūčio 12 į 13 dieną. Perseidų žvaigždžių duženos krenta iš Persėjo žvaigždyno.
  • Perseidų lietūs – ne vienintelis metas, kai galima pamatyti krentančius meteorus. Kasmet dangų nušviečia Orionidų (spalio mėnesį), Leonidų (lapkričio mėnesį), Kvadrantidų (sausio mėnesį) ir Geminidų (gruodžio mėnesį) lietūs.
  • Kaip susidaro meteorų lietūs? Žemė, sukdamasi aplink Saulę, prasilenkia su įvairiomis kometų nuolaužomis, liekanomis. Pastarosios dalelės garuoja aukštai Žemės atmosferoje, palikdamos danguje akinantį spindesį.
  • Meteorų lietūs vyksta ne tik Žemėje, bet ir kitų Saulės sistemos planetų skaidriose atmosferose. Marsaeigio padarytose nuotraukose užfiksuoti blyksniai Marso planetos danguje. Manoma, kad šį blyksnį sukėlė krentantis meteoras iš meteorų lietaus.
  • Meteorų lietus pradedamas vadinti meteorų audra, kai per sekundę nukrenta viena žvaigždė (arba daugiau nei 1000 nežemiškos kilmės meteorų per valandą).
  • Meteorai į atmosferą gali įskrieti 15 – 72 kilometrų per sekundę greičiu. Švytintys dangaus kūnai gali būti įkaitę net iki 1648 laipsnių Celsijaus. Kartais net dieną galima išvysti, kaip sprogsta meteorų ugnies kamuolys.