Įsisiurbė erkė. Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Erkė – mažytis voragyvis, galintis pridaryti milžiniškos žalos. Jos įsisiurbimas ne tik nemalonus, bet ir gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Kaip apsisaugoti nuo šių kraujasiurbių leidžiant laiką gamtoje ir ką daryti, jeigu akistatos su erkėmis išvengti nepavyko?

Kada pavojinga?

Vos pastebėjus įsisiurbusią erkę, daugelį apima baimė: ar tai jau Laimo liga? Ar galiu užsikrėsti erkiniu encefalitu? Svarbu žinoti – ne visos erkės yra pavojingos. Pagal Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenis, 20–30 % erkių yra užsikrėtusios bent viena iš rimtų ligų: dažniausiai tai Laimo liga arba erkinis encefalitas. Kitos erkės – visiškai „švarios“ ir jokios grėsmės nekelia.

Tačiau net jei erkė užsikrėtusi, infekcija neperduodama akimirksniu. Pavojus gerokai padidėja, jei erkė išbūna įsisiurbusi ilgiau nei 24 valandas. Laimo ligos bakterijos (Borrelia burgdorferi) į žmogaus organizmą patenka lėtai – kuo greičiau pašalinama erkė, tuo mažesnė rizika užsikrėsti. Erkinio encefalito virusas perduodamas greičiau, tačiau ir čia laikas yra svarbus veiksnys.

Todėl svarbiausia – greita reakcija. Po pasivaikščiojimo gamtoje būtina atidžiai apsižiūrėti: pažastys, kirkšnys, ausų sritys, juosmuo, kelio linkiai – mėgstamiausios erkių vietos. Jei erkė įsisiurbusi, ją reikia atsargiai pašalinti pincetu, nespaudžiant kūno, ir stebėti įkandimo vietą mažiausiai kelias savaites. Jei atsiranda paraudimas, plintantis žiedas, karščiavimas ar raumenų skausmai – būtina kreiptis į gydytoją.

Ar visada skubėti pas gydytoją?

Pirmoji mintis pamačius įsisiurbusią erkę – bėgti pas gydytoją. Ir nors atsargumas visada pagirtinas, svarbu žinoti, kad ne kiekvienu atveju reikalinga skubi medikų pagalba.

Jei erkę pastebėjote greitai, pašalinote ją atsargiai ir teisingai, o įkandimo vieta lieka rami, be paraudimo, patinimo ar niežėjimo, dažniausiai pakanka tik stebėti savijautą. Tačiau tam tikrais atvejais delsti negalima. Kreiptis į gydytoją būtina, jeigu:

• Įkandimo vietoje po kelių dienų ar savaičių atsiranda raudona dėmė, kuri plečiasi, ypač jei jos centras išlieka šviesesnis (vadinamoji migruojanti eritema – dažnas Laimo ligos požymis).
• Prasideda gripo simptomai be aiškios priežasties: karščiavimas, galvos ar raumenų skausmai, bendras silpnumas.
• Atsiranda nervingumo, tirpimo, regos ar klausos sutrikimų – tai gali būti rimtesnių komplikacijų pradžia.
• Įtariate, kad erkė buvo įsisiurbusi ilgiau nei 24 valandas (pavyzdžiui, ją radote tik kitą dieną po buvimo gamtoje).

Taip pat būtina pasitarti su gydytoju, jei įkandimo vieta ilgai negyja, ima šlapiuoti ar atsiranda pūlinukų. Gydytojas, jei reikia, paskirs profilaktinį antibiotikų kursą, kad būtų užkirstas kelias galimai infekcijai. Tokia praktika dažnai taikoma vaikams, nėščiosioms ar žmonėms su nusilpusia imunine sistema.

Svarbu prisiminti: geriau vienas papildomas skambutis gydytojui, negu pavėluotas vizitas. Daug lengviau užkirsti kelią komplikacijoms, nei gydyti jau pasunkėjusią ligą.

Išmokti atpažinti simptomus

Dvi pagrindinės ligos, kurias gali pernešti erkės, – tai Laimo liga (bakterinė) ir erkinis encefalitas (virusinė). Abi pavojingos, bet labai skirtingos savo eiga ir simptomais.

Laimo liga dažnai prasideda gana tyliai. Tipinis pirmasis ženklas – raudona dėmė aplink įkandimo vietą, kuri palaipsniui plečiasi, susiformuodama į žiedą su šviesesniu viduriu. Kartu gali pasireikšti nuovargis, karščiavimas, galvos skausmas. Negydoma Laimo liga gali pereiti į antrąjį ar net trečiąjį etapą – pažeisti sąnarius, nervų sistemą, širdį. Dėl to labai svarbu reaguoti vos tik atsiranda pirmieji įtarimai – gydymas antibiotikais ankstyvoje stadijoje itin veiksmingas.

Erkinis encefalitas dažniausiai pasireiškia dviem fazėmis. Pirmojoje – po 7–14 dienų nuo įkandimo – atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis, nuovargis, raumenų skausmai. Po kelių dienų šie simptomai gali praeiti, tačiau tada seka antroji banga – su stipriu galvos skausmu, pykinimu, sąmonės sutrikimais. Ši ligos forma pavojingesnė, nes gali paveikti smegenis, sukelti meningitą ar net ilgalaikius neurologinius sutrikimus.

Tiek Laimo liga, tiek erkinis encefalitas – ne tos ligos, kurias galima „pernešioti“ ar palaukti. Jos reikalauja atidumo ir greitos medicininės pagalbos.

Svarbiausia – tinkama apsauga

Nors medicinos pažanga leidžia sėkmingai gydyti net rimtas infekcijas, geriausias būdas apsisaugoti nuo erkių – tiesiog jų išvengti. Šiandien turime daugybę apsaugos priemonių: purškalų, aerozolių, emulsijų, tačiau ne visos jos vienodai saugios ar tinkamos visiems.

Renkantis apsaugines priemones nuo erkių, svarbu atkreipti dėmesį į jų veikliąsias medžiagas. Pavyzdžiui, modernūs repelentai, kurių pagrindą sudaro IR3535 – struktūriškai panaši į natūralią aminorūgštį β-alaniną – yra švelnūs odai, netoksiški ir patvirtinti Pasaulio sveikatos organizacijos kaip saugūs naudoti visiems šeimos nariams – nuo kūdikių iki senjorų.

Tokios priemonės:

• nedirgina odos, todėl tinka ir jautriai odai,
• yra bekvapės, tad netrikdo jautresnės uoslės,
• nepalieka žymių ant drabužių,
• veikia iki 6–8 valandų – tad vieno naudojimo pakanka visai išvykai į gamtą.

Šeimos su vaikais ar nėščios moterys dažnai vengia stipraus kvapo ar agresyvių cheminių priemonių, todėl verta rinktis tokias, kurios veikia ir saugiai, ir efektyviai.

Nepamiršti skiepų!

Vienas dažniausių klausimų, kurį žmonės užduoda gydytojams: ar reikia skiepytis nuo erkinio encefalito, jei erkę jau esu turėjęs? O jei į mišką einu retai? Atsakymas paprastas – jeigu gyvenate Lietuvoje, skiepytis verta.

Mūsų šalis – endeminė zona, kurioje kasmet užfiksuojama šimtai sunkių erkinio encefalito atvejų. Ir visai nesvarbu, ar gyvenate mieste, ar kaime – erkės puikiai prisitaikiusios ir prie miesto parkų, sodų, ir daugiabučių kiemų. Todėl skiepai – veiksmingiausia apsauga nuo ligos, kurios negalima išgydyti antibiotikais.

Skiepytis gali visi: nuo vaikų (nuo 1 metų) iki senjorų. Dažniausiai reikia 3 dozių pradinio kurso, o vėliau – palaikomųjų dozių kas 3–5 metus. Vakcina yra saugi, gerai toleruojama ir jau dešimtmečius sėkmingai naudojama daugelyje Europos šalių. Be to, daugelis darbdavių ar savivaldybių siūlo kompensuojamą skiepijimą rizikos grupėms – apie tai verta pasiteirauti šeimos gydytojo.

Erkė – mažytė būtybė, tačiau jos padaryta žala gali būti labai didelė. Todėl svarbiausia – nebijoti, bet žinoti. Laiku pastebėta, tinkamai pašalinta erkė ir stebima įkandimo vieta – tai jau pusė apsaugos. Kita pusė – išmintingas pasiruošimas. Pasirinkę saugias, odai draugiškas priemones, kurias be baimės gali naudoti visa šeima, ir pasirūpinę skiepais, galime džiaugtis gamta be įtampos.

Autorė Jūratė Survilė