Ne veltui norėdami suprasti, ar žmogus meluoja, žvelgiame jam į akis. Jos gali nemažai atskleisti apie asmenybę, netgi ligas. Iridologija – netradicinės medicinos sritis, tirianti akies rainelę. Jos šalininkų teigimu, būtent joje slypi nemažai informacijos apie sveikatą.

 

akys

Kaip tai veikia?

 

Pasak iridologų, sunegalavus kuriam nors organui, ši informacija iškart patenka į centrinę nervų sistemą. Iš smegenų šie impulsai greitai pasiekia ir akies rainelę. Tad įgudęs specialistas joje gali pastebėti dėmelę, taškelį ar kitą pakitimą. Iridologijos mokslo šaknys siekia dar žilą senovę. Šį metodą plačiai taikė senovės kinai, graikai, egiptiečiai. Vakaruose šiuo mokslu vienas pirmųjų susidomėjo vengrų gydytojas Ignatzas von Peczely. Jis pirmasis sudarė akies rainelės taškų žemėlapį. Pasakojama, kad gydytojas 1861 m. rado pelėdą sulaužyta koja. Nusprendęs ją slaugyti I. von Peczely pastebėjo gyvūno akies rainelėje esantį tamsų rėžį, kuris pelėdai sveikstant nyko. Vėliau atkreipė dėmesį į panašius pokyčius jo pacientų rainelėse. Priklausomai nuo žmogaus ligos, rainelėse atsirasdavo dėmelių, taškelių. 1893 m. akies rainelės žemėlapį sudarė ir švedas Nilsas Liljequistas. Sulyginus abiejų vyrų žemėlapius, jie buvo stulbinamai panašūs.

 

Į iridologiją šiuolaikiniame pasaulyje žvelgiama skeptiškai. Tačiau tradicinės medicinos šalininkai sutinka su kai kuriais iridologų teiginiais. Pvz., plačiai žinoma, kad kepenų sutrikimai akies rainelę nudažo geltonai. Pasak iridologijos šalininkų, apie 15 % žmonių rainelės yra neinformatyvios. Tačiau kitais atvejais šis ligų diagnostikos būdas labai veiksmingas. Be to, jis neinvazinis ir greitas – užtenka pažvelgti į akis. Taip galima įvertinti ne tik turimas, bet ir ankstesnes ligas. Mat jos visos palieka pėdsaką rainelėje. Iridologija leidžia įžvelgti ne tik ligas, bet ir kraujotakos sutrikimus, silpstančias organizmo vietas. Tad tai – puikus būdas išvengti rimtesnių sveikatos problemų. Teigiama, kad kartais rainelėje galima įžvelgti netgi tas ligas, kurios užklups tik po kelerių metų.

 

Svarbi ir akių spalva

 

Reikšminga ne tik vyzdžio spalva, bet ir jo forma, šviesumas ar tamsumas. Informacijos gali suteikti ir akių obuolių spalvos pakitimai, juose išsiraizgiusios kraujagyslės. Šviesios dėmės akyse dažnai signalizuoja apie uždegimą, o tamsios – ligą, ar tam tikro organo susilpnėjimą. Pagal menkiausią smulkmeną iridologai nustato organizmo sutrikimus. Pvz., arčiausiai vyzdžio esanti rainelės dalis rodo virškinimo trakto veiklą. Netolygi jos spalva, ryškios pigmentinės dėmės ar įtrūkiai išduoda, kad yra šios srities problemų. Štai akių baltyme atsiradusios gelsvai rusvos dėmelės gali signalizuoti apie kraujotakos sutrikimus. Rainelėje baltos dėmelės įspėja apie imuniteto nusilpimą. O rainelės šone pastebėjus tamsių dėmelių, derėtų susirūpinti širdimi. Akies rainelė gali pranešti ir apie kraujyje padidėjusį cholesterolio kiekį. Tai išduoda balti ratilai joje. Jei tokie ratilai panašūs į medžio žievę, tai gali signalizuoti apie nervinį išsekimą.

 

Iridologijoje labai svarbi ir akių spalva. Manoma, kad mėlynų akių savininkams kyla didesnė virškinimo ir viršutiniųjų kvėpavimų traktų ligų rizika. Taip pat šie žmonės turi jautrius sąnarius, inkstus. Jaunystėje mėlynakiai neretai kenčia nuo ausų uždegimų, sinusų problemų, astmos. Vyresniame amžiuje jiems greičiau išsivysto artritas, reumatizmas, osteoporozė. Štai rudų akių savininkai linkę į kraujo apytakos sutrikimus, tad jiems neretai išsivysto varikozė. Jų jautriosios vietos yra kepenys, blužnis, endokrininės liaukos. Rudakiams paprastai reikia vartoti daugiau vitaminų ir mikroelementų, nes linkę į mažakraujystę. Kitų atspalvių akys vadinamos maišytomis. Galbūt žaliaakiai nustebs, tačiau tokia akių spalva atsiranda dėl geltonų dėmelių mėlynose akyse. Maišytų akių savininkai turi padidėjusią kepenų, virškinimo trakto ligų ir alergijų riziką. Jie dažnai kenčia nuo cukraus lygio kraujyje disbalanso. Tad ne tik dažniau serga cukriniu diabetu, bet ir patiria nuotaikos kaitas, staigius saldumynų alkio priepuolius.

 

Akyse – kūno žemėlapis

 

Pasak iridologijos šalininkų, dešinėje pusėje esantys organai atsispindi dešinės akies rainelėje. O kairėje akyje – kairės kūno pusės. Iridologai vadovaujasi specialiu taškų akyse žemėlapiu. Jame tam tikros rainelės dalys susijusios su skirtingais žmogaus organais. Pvz., rainelės aukščiausiame taške atsispindi smegenų veikla. O rainelės apačia rodo inkstų, gimdos ir sėklidžių bei šlapimo takų veiklą. Technologijoms tobulėjant, akies rainelės diagnostikai sukurta speciali kompiuterinė programa, kuri paciento akis nufotografuoja ir nustato pažeidimus. Tokiu būdu iridologija tampa dar veiksmingesnė, nes kompiuteris gali aptikti tai, ko plika žmogaus akis nemato.

 

Iridologijos kritikų teigimu, šis diagnostikos būdas nėra naudingas. Be to, jis gali būti net žalingas. Jei žmogus aklai pasitikės iridologija ir nesikreips į tradicinius gydytojus, klastingos ligos jam gali būti taip ir nenustatytos. Be to, teigiama, kad iridologijos efektyvumas nebuvo įrodytas jokiais moksliniais tyrimais. Kita vertus, pasaulyje nemažai sėkmės istorijų. Būtent iridologijos būdu pavyko nustatyti ligas, kurių tradicinė diagnostika neaptiko. Kad ir kaip būtų, iridologija išties turėtų būti derinama su kitais diagnostikos metodais. Tačiau šios, daugybę tūkstantmečių siekiančios, netradicinės medicinos srities nuvertinti nereikėtų. Šiuolaikiniai mokslininkai pripažįsta, kad akyse užkoduoti didžiuliai informacijos apie jų savininką kiekiai. Kodėl gi ja nepasinaudojus?

 

Specialisto komentaras

Veidotyrininkas Armandas Kažerskas

 

Jau senovės Kinijoje ir Indijoje akies rainelės naudotos ligų diagnostikai ir žmogaus kūnui pažinti. Randama rašytinių šaltinių, kad senovės Egipte buvo specialiai ruošiami ligas nuspėjantys žiniuoniai, naudojantys rainelę. Iridologija – greitas, tikslus ir neskausmingas sveikatos būklę analizuojantis tyrimas, pasinaudojant kiekvienam žmogui unikaliu rainelės vaizdu. Jau daugelį amžių akys įvardijamos kaip sielos veidrodis. Pasitelkus šiuolaikinio mokslo bei empirines žinias, jos tapo miniatiūriniais ekranais, fiksuojančiais ir parodančiais įvairių organų ir audinių būklę. Iridodiagnostika atskleidžia tiriamo asmens genetiškai nulemtas silpnąsias kūno sritis bei gyvenimo metu dėl išorinių žalingų aplinkos veiksnių trinkančius organus.

 

Akies rainelės analizė gali būti naudojama natūraliosios medicinos praktikoje, akupunktūroje, dietologijoje, medicinoje, prevencinėje šeimos narių diagnostikoje. Kiekvienas organas susijungęs su akies rainele per nervų sistemą nervinėmis skaidulomis. Tad rainelę informacija pasiekia iš kiekvieno organo ir netgi atskirų jų dalių. Ši informacija keliauja per regos nervą, simpatinius ir parasimpatinius nervus bei kapiliarus. Akies rainelės analizė gali atskleisti, kokių vitaminų ir mineralinių medžiagų trūksta organizmui, organų, liaukų, audinių silpnąsias ir stipriąsias sritis, genetinį organizmo stiprumą, žarnyno būklę, organizmo užterštumą toksinais. Tokia analizė taip pat parodo jautrius organus, kurie linkę į sunkias ligas, limfos, nervų ir imuninės sistemų kokybę, bendrą organizmo stiprumo lygį. Laiku ištyrus akių raineles galima užkirsti kelią gresiančioms ligoms.

 

Rainelių diagnostika vyksta naudojant specialų didinamąjį stiklą arba darant akių nuotraukas telefonu, specialia įranga. Analizuojant svarbiausia atkreipti dėmesį į rainelės tekstūrą, pigmentaciją, spalvotumą, grublėtumą. Vėliau gilinamasi į konkrečias rainelės zonas ir jų kokybę. Tokiu būdu numatomi pakitimai organizme, naudojant akių analizės žemėlapį. Pvz., žmogaus smegenų kokybės dalį atspindi viršutinė rainelių zona, ties 11–13 val.

 

Svarbi ir akių spalva, kuri glaudžiai susijusi su polinkiu į įvairias ligas. Pvz., rudakiai turi polinkį į kraujo ligas, kraujotakos sistemos negalavimus, kaulų, dantų problemas, anemiją. Mėlynakiai dažnai pasižymi sinusų, kvėpavimo takų negalavimais, odos problemomis, sąnarių ligomis. Žalsvų, pilkšvų, spalvotų akių savininkai turi polinkį į alergijas, žarnyno, kepenų problemas.