Gerklės skausmas puikiai pažįstamas visiems. Kartais ją tik nemaloniai peršti, o retsykiais skauda ne juokais ir apsunkina ne tik kalbėjimą, bet ir rijimą. Dažniausiai gerklės skausmą sukelia paprasčiausias peršalimas ar infekcinės ligos. Kaip sau padėti, kad šis nemalonus simptomas praeitų greičiau?

 

Peršalimų sezonasSick,Woman,Having,Sore,Throat,,Tonsillitis,,Feeling,Sick,,Suffering,From

 

Rudens pradžia – itin apgaulingas metas. Dienomis vis dar šilta, bet rytai ir vakarai jau gnaibosi šaltuku. Nenorėdami paleisti vasaros vis dar rengiamės plonai, todėl organizmas patiria šoką dėl žemos temperatūros. Tai neigiamai veikia imuninę sistemą. Jeilio universitete (JAV) atlikti tyrimai rodo, kad imuninės sistemos gebėjimą gintis nuo virusų labai sumažina staiga nukritusi (bent 7 laipsniais) aplinkos temperatūra. Menkai apsirengus išėjus iš šiltų namų į rudens vėsą šis skirtumas neretai būna ir gerokai didesnis. Be to, šiuo metų laiku dažnai kinta atmosferos slėgis, oro temperatūra, drėgmė, pučia žvarbus vėjas. Visa tai dirgina tiek nosies, tiek gerklės gleivinę, skatina išsausėti, tad ji lengviau pažeidžiama patogeninių mikroorganizmų. Kasmet pastebima, kad keičiantis sezonams peršalimas ir su juo susiję simptomai vargina dažniau nei kitais metų laikais. O rudenį apskritai galima tituluoti peršalimo virusų piko karaliumi!

 

Dažniausi kaltininkai – virusai

 

90 % atvejų dėl suaugusiųjų gerklės skausmo kalti virusai. Dažniausiai tie patys, kurie sukelia ir peršalimą. Tuomet vargina ne tik skaudanti gerklė, bet ir sloga, čiaudulys, ašarojančios akys, gali pakilti neaukšta temperatūra, kamuoti bendras silpnumas. Kai gerklės skausmas – vienas iš peršalimo simptomų, įprastai būna nestiprus ir praeina per kelias dienas. Jam gydyti visiškai pakanka naminių liaudiškų priemonių ar vaistinėse laisvai prieinamų preparatų – purškalų ir pastilių.

 

Kas kita, jeigu užklumpa bakterinis gerklės skausmas, ypač sukeltas streptokoko infekcijos. Tokiu atveju jaučiamas gerokai stipresnis gerklės skausmas, apsunksta rijimas, sumenksta apetitas, gali pakilti aukšta, net iki 40 ºC temperatūra, vargina stiprus bendras silpnumas, kartais net pykina. Būtina gydytojo konsultacija ir jo paskirtas gydymas. Įprastai bakteriniai gerklės skausmai gydomi antibiotikais, kuriuos privalo parinkti specialistas.

 

Kaip užkirsti kelią?

 

Nesvarbu, apie kokį negalavimą kalbėtume, visuomet geriau ne gydyti, o apskritai išvengti. Keletas patarimų, kaip sumažinti riziką susidurti su gerklės skausmu:

 

Šiltai rengtis. Kaip minėta, staigus temperatūrų pokytis silpnina imuninės sistemos veiklą, todėl, net jeigu už lango šviečia rudeninė saulutė, nevalia apsigauti ir nepamiršti ne tik šiltos striukės, bet ir šaliko, o gal jau ir pirštinių. Geriausia rengtis sluoksniais, kad prireikus galėtumėte nusivilkti.

 

Dažnai plauti rankas. Tai vienas esminių patarimų siekiant išvengti užkrečiamųjų ligų. Viešajame transporte, parduotuvėse, restoranuose, sporto klubuose ir kitose viešose vietose liečiame daugybę paviršių, kuriuos prieš tai lietė kiti, galbūt sergantys asmenys. Taip ant rankų į namus parsinešame patogeninių mikroorganizmų. Todėl kaskart grįžus namo, ypač prieš einant valgyti, būtina nusiplauti rankas su muilu.

 

Vartoti vitaminą C. Įrodyta, kad kasdien šio vitamino vartojant po 200 mg peršalimo ligų, sykiu ir su jomis susijusio gerklės skausmo rizika mąžta pusiau. Naudinga ne tik gerti sintetinį vitaminą C, bet ir valgyti daugiau jo turinčių maisto produktų – kivių, citrusinių vaisių, kopūstų, pomidorų.

 

Reguliariai vėdinti namus. Tai daryti bent du kartus per dieną ir ne trumpiau nei 10 min. plačiai pravėrus langus. Vengti skersvėjų. Užsistovėjęs oras ypač palankus daugintis patogeniniams mikroorganizmams, štai kodėl šaltuoju metų laiku, kai daug laiko praleidžiame uždarose patalpose, sergame dažniau.

 

Nesidalinti asmeniniais įrankiais. Kai aplinkoje siaučia virusai, o imuninė sistema nusilpusi, verčiau su namiškiais nesidalinti puodeliais, valgymo įrankiais ir kitais asmeninio naudojimo daiktais. Tai ypač svarbu, jeigu namuose jau yra sergančių žmonių.

 

Pagalba sau

 

Jeigu gerklės skausmą sukelia virusinės infekcijos, įprastai jis praeina savaime per 2–7 dienas. Tokiu atveju galima gydytis namuose savarankiškai. Tačiau jei skausmo priežastis – bakterinis susirgimas, jam gydyti būtini antibiotikai, kuriuos gali skirti tik gydytojas. Apskritai į gydytoją privalu kreiptis tuomet, jeigu gerklę sopa itin stipriai, ji patinusi, sunku kvėpuoti, ryti, išsižioti, kūno temperatūra pakyla iki 38 ºC ir daugiau, gerklės skausmas neslopsta ilgiau negu savaitę. Taip pat nedelsiant išsitirti sveikatos būklę, jeigu seilėse pastebima kraujo pėdsakų, skauda ne tik gerklę, bet ir ausis, sąnarius. Jei būklė nėra sunki ir gerklės skausmą sukėlė virusinė infekcija, nemalonius simptomus numalšinti padės išvardytos priemonės.

 

Čiulpiamosios pastilės gali tapti greita pagalba, nes stimuliuoja seilių išsiskyrimą, drėkina gerklės gleivinę, todėl lengvina rijimą ir mažina perštėjimą. Geriausiai veikia tokios, kurių sudėtyje yra šaldančių sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, mentolio ar eukaliptų. Norint tinkamo poveikio, pastiles čiulpti lėtai, nekramtyti.

 

Panašiai veikia ir gerklės purškalai. Dauguma jų suteikia greitą palengvėjimą, taip pat malšina uždegimą, gerklės paburkimą, todėl lengvina rijimą. Tai puiki išeitis, kai gerklės skausmą reikia įveikti nedelsiant, nes laukia svarbus susirinkimas ar paskaita, kai teks ilgai kalbėti, diskutuoti.

 

200 ml šilto vandens ištirpinti šaukštelį druskos. Gautu druskos tirpalu kelis kartus per dieną skalauti burną. Druska kovoja su ligos sukėlėjais, neleidžia įsitvirtinti ir malšina uždegimą. Taigi kartu slopina ir nemalonius simptomus.

 

Gerti kuo daugiau skysčių, ypač šiltų žolelių arbatų. Ypač tinka medetkų, ramunėlių, liepžiedžių, čiobrelių. Vaistinėse galite rasti ir specialių gydomųjų arbatų mišinių, skirtų peršalus. Arbatą naudinga gardinti citrina, imbieru, medumi. Visos šios natūralios priemonės ne tik slopina gerklės skausmą, bet ir gydo uždegimą. Be to, gausus skysčių vartojimas padeda sudrėkinti sudirgusią gerklės gleivinę ir neleidžia prie jos prisitvirtinti patogeniniams mikroorganizmams.

 

Drėkinti sausą namų orą. Tam tinka drėkintuvas, o jo neturint prie radiatorių pastatyti indą su vandeniu – šildamas garuos ir skleis drėgmę. Taip pat ant radiatorių galima uždėti drėgnų rankšluosčių.

 

Į dubenį pripilti karšto vandens, įberti šaukštelį druskos, įlašinti keletą lašų levandų arba arbatmedžių eterinio aliejaus. Palinkus virš dubens kvėpuoti garais pro burną. Kartoti kelis sykius per dieną. Šilti garai nuramins skaudančią gerklę, sudrėkins jos gleivinę, eteriniai aliejai ir druska kovos su ligos sukėlėjais.

 

 

Autorius Jūratė Survilė