Visi žino, kaip svarbu ugdyti vaikų kūrybiškumą, tačiau suaugusiesiems ši savybė ne mažiau reikšminga. Kūrybiškai į įvairias situacijas gebantieji pažvelgti yra sėkmingesni tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Kur laimi kūrybiški žmonės ir kaip lavinti kūrybiškumą?

 

Kūrybiškumas suteikia lankstumoMorning,Coffee,Makes,Things,Better.,Comics,Styled,Yellow,Suit.,Modern

 

Kūrybiškas mąstymas nuo loginio skiriasi tuo, kad į tą pačią situaciją ar problemą pažvelgiama iš skirtingų kampų ir randamas ne vienas sprendimo būdas. Kūrybiški žmonės lankstesni, todėl, tiek kalbant apie asmeninius santykius, tiek profesinę sritį, jiems tiesiog lengviau gyventi. Pavyzdžiui, užsivėrus vienoms durims nenuleidžia rankų, nesistengia kakta pramušti tų pačių durų, bet pastebi kitas duris, langą ir visus kitus plyšelius, per kuriuos galėtų pasiekti tikslą. O jei ir tai negelbsti, tuomet keičia patį tikslą arba požiūrį į jį.

 

Kūrybiški žmonės mažiau susikaustę, atviresni, labiau pasitikintys savimi, nes žino, kad gali išsisukti net iš keblių situacijų. Be to, rečiau paklūsta visuotinai priimtoms normoms, kurios įspraudžia į rėmus ir lemia pilką gyvenimą. Pavyzdžiui, susikuria sau darbo vietą, hobį paverčia pragyvenimo šaltiniu arba leidžiasi aplink pasaulį, stabtelėdami padirbėti laikinų darbų.

 

Būtent kūrybiškos, nestandartiškai mąstančios asmenybės sukuria visą pasaulį žavinčius meno kūrinius, mokslinius atradimus ir pasiekimus. Tik kūrybiškam žmogui gali kilti mintis plaukti aplink pasaulį, skristi į kitas planetas ar sukurti dirbtinį intelektą. Net jei nesvajojate pakeisti pasaulio, lavinti kūrybiškumą naudinga dėl kasdienių iššūkių, kad kiekvienoje situacijoje matytumėte bent du kelius, iš kurių esate laisvi rinktis sau tinkamiausią.

 

Kūryba per spalvas

 

Vienas paprasčiausių ir mažiausiai įpareigojančių būdų pažadinti kūrybiškumą – piešimas. Ne visi turi talentą piešti tam tikrus objektus, ypač gyvūnus ar žmonių portretus, tačiau kiekvienas gali nupiešti, nutapyti, išlieti, nubraižyti kokią nors abstrakciją. Tai, kad naudositės liniuote ir paprastu pieštuku, arba skriestuvu išgausite skirtingo dydžio apskritimus, nereiškia, jog mažiau lavinsite kūrybiškumą nei tapydami ant drobės įspūdingus peizažus.

 

Jei idėjų piešiniui neturite, galite pradėti nuo spalvinimo. Puikus pasirinkimas – spalvinti mandalas: nors piešinys jau yra, spalvų derinius renkatės patys, todėl kūrybiniai gebėjimai stimuliuojami. Be to, mandalų spalvinimas veikia raminamai, o atsipalaidavus daug lengviau pasiekti kūrybinių galių šaltinį, kuris slypi kiekviename iš mūsų.

 

Į kūrybiškas veiklas verta įtraukti antrąją pusę ir kitus šeimos narius. Tai veiks ir kaip santykių terapija. Linksmas pažaidimas – nupiešti vieniems kitų portretus.

 

Žodžiai – kaip iš gausybės rago

 

Kūrybiškumą lavina užduotys, kuriose dėmesys sutelkiamas į žodžius. Pradėti galima nuo paprasčiausių dalykų. Pavyzdžiui, išvardinkite aplink esančius daiktus, jiems pritaikydami po vieną būdvardį ir veiksmažodį: kabo tikslus laikrodis; žydi kambarinė gėlė ir pan. Kiek pasunkintas šios užduoties variantas – vienam daiktui sugalvoti kuo daugiau būdvardžių arba veiksmažodžių. Kai šias užduotis įveiksite, parašykite kelių sakinių pasakojimą apie pasirinktą daiktą. Taip galite žadinti kūrybines galias vis sunkindami užduotį – kodėl nesukūrus haiku ar net poemos apie bėgantį laiką?

 

Patraukli kūrybinio rašymo forma laiškai. Be to, laiškų rašymas veikia terapiškai. Rašykite savo vidiniam vaikui ar sau ateityje, prarastam artimajam, atleidimo laišką įskaudinusiam žmogui. Labai vertingas manifestacijų laiškas, kai rašoma jau iš įgyvendintos svajonės pozicijos. Pavyzdžiui, jei svajojate gyventi prie šiltos jūros, parašykite laišką pasirinktam žmogui, lyg jau gyventumėte toje šalyje: kaip jaučiatės, ką kasdien čia veikiate ir pan. Tokie laiškai ne tik skatina mąstyti kūrybiškai, bet ir padeda išsigryninti bei lengviau siekti svajonių.

 

Kūrybiškumą lavinantys žaidimai

 

Sukurta daugybė žaidimų, kurie lavina kūrybiškumą. Pavyzdžiui, įprasti konstruktoriai ar kaladėlės, magnetiniai konstruktoriai ir net 3D konstruktoriai-galvosūkiai, iš kurių galima statyti ne tik pagal instrukciją, bet ir iš fantazijos.

 

Puikus žodinis žaidimas yra „Alias“, kur komandos nariui reikia paaiškinti žodį, tiesiogiai neįvardinant duotojo. Kiti stalo žaidimai kviečia pabaigti ar sugalvoti istorijas, kūrybiškai pameluoti ir kt. Kiekvienas iš jų skatina kūrybiškumą, plečia mąstymo ribas, turtina žodyną.

 

Jeigu specialių žaidimų po ranka neturite arba laiką leidžiate kelyje, gamtoje, visada galite pažaisti paprasčiau. Pavyzdžiui, įvardinti raidę ir paeiliui sakyti žodžius, prasidedančius ta raide, kol kuris nors nebežinos ir raidę pakeis. Po sakinį galima kurti pasirinkto žanro istoriją – pasaką, detektyvą, šiurpę ar kt. Pažengusiesiems – rimuoto pasakojimo kūrimas po sakinį. Dar labiau pasunkinti užduotį galima neleidžiant vartoti tam tikrų žodžių. Šie žaidimai puikiai tinka tiek suaugusiesiems, tiek visai šeimai.

 

Naujų dalykų pamokos

 

Išeiti iš komforto zonos ir išjudinti sustingusį kūrybiškumą padeda naujų dalykų mokymasis. Skirkite šiek tiek laiko per dieną išmokti kelis pasirinktos užsienio kalbos žodžius. Galite mokytis ar prisiminti primirštus rankdarbius – siuvinėjimą, mezgimą, karoliukų vėrimą. Puikus pasirinkimas mokytis šokti ar įvaldyti kokią nors sporto rūšį, ypač jei reikalingas specialus inventorius, yra svarbių taisyklių ar gudrių judesių, pavyzdžiui, rinkitės ne bėgimą ar važiavimą dviračiu, bet tenisą, banglenčių sportą ar šachmatus.

 

Kūrybiškumą lavina ir naujų skaitmeninių įgūdžių įvaldymas – programavimas, nuotraukų redagavimas, vaizdo įrašų montavimas ir kt. Svarbu, kad tai būtų nauja veikla, o jai perprasti bei įvaldyti neužtektų turimų žinių, tad reikėtų sukurti naujas neuronų jungtis, pažadinti visai kitą smegenų dalį. Pavyzdžiui, jei didžiąją laiko dalį praleidžiate spręsdami loginius klausimus, vertingesnės yra meninės arba fizinės veiklos, ir atvirkščiai.

 

Naudingos praktikos

 

Moksliškai įrodyta, kad meditacija padeda pamiršti rūpesčius ir paleisti įtampą, kuri trukdo kūrybiškumui. Patariama kasdien medituoti 5–20 min., kad mąstymas taptų lankstesnis, kūrybiškesnis. Naudinga medituoti ir tada, kai jaučiatės tarsi užstrigę situacijoje, nerandate konkrečiai problemai tinkamo sprendimo. Atsakymas ateis lengviau, jei susitelksite į kvėpavimą ir atpalaiduosite „užsiblokavusį“ mąstymą.

 

Kūrybiškumą prarandame tada, kai užaugame ir nustojame žaisti, skaityti stebuklines pasakas, fantazuoti. Viena iš kūrybines galias pažadinančių praktikų – fantastinių knygų skaitymas. Jei turite vaikų, puiki praktika vakarais sekti pasakas, tiesa, ne iš knygos, o iš savo fantazijos užkaborių. Pirmi kartai sudėtingesni, tačiau po kelių sukurtų pasakų fantazija liesis kaip iš gausybės rago.

 

SPECIALISTĖS KOMENTARAS

 

Vizionierė, antreprenerė, vienintelio Lietuvoje nuotolinio moterų universiteto „WoW University“ įkūrėja ir vadovė Inga Jablonskė

 

Kūrybiškumo svarba profesiniame gyvenime

 

Kūrybiškumą svarbu lavinti dėl sparčiai tobulėjančio ir darbo rinkoje įsitvirtinančio dirbtinio intelekto, kuris jau dabar keičia mūsų realybę – įprastus mechaninius, techninius darbus atlieka skaitmenizuotos sistemos bei automatizuoti įrenginiai. Netolimoje ateityje ši tendencija tik ryškės: gali nelikti techninio, administracinio darbo, nes tokias užduotis atliks dirbtinis intelektas. Tačiau didės pridėtinę vertę kuriančių, kūrybiškų žmonių poreikis. Yra tokių uždavinių, kurių dirbtinis intelektas negali atlikti arba negeba to padaryti preciziškai. Pavyzdžiui, jausti empatijos, girdėti kitą žmogų ir įsiklausyti į jo nuomonę, vesti dialogą, ieškoti bendro sprendimo, bendradarbiauti komandoje, padėti kolegoms, sukurti gerą atmosferą ir tinkamą darbo kultūrą organizacijoje. Trumpai tariant, visko, kas susiję su žmogiškumu, dirbtinis intelektas nepajėgus įgyvendinti.

 

Būtinos kompetencijos – kūrybiškumas ir kritinis mąstymas

 

Dirbant su dirbtiniu intelektu svarbiu įgūdžiu tampa kritinis mąstymas. Dirbtinis intelektas yra įrankis, kuriuo reikia mokėti naudotis ir iš jo gautą informaciją gebėti kritiškai vertinti: ar ji tikrai man reikalinga; ar tai geriausias sprendimas esamoje situacijoje ir pan. Taip pat svarbu mokėti formuluoti teisingus raktinius žodžius, konstruktyviai komunikuoti. Esame užsakovai, o dirbtinis intelektas – mūsų tiekėjas, tad turime žinoti, kaip tinkamai paprašyti, kad gautume optimalų rezultatą.

 

Be kritinio mąstymo, turėtume susikoncentruoti ir į kūrybiškumo ugdymą – tai dar vienas įgūdis, kuris pravers tobulėjant dirbtiniam intelektui. Dirbtinis intelektas gali parašyti įdomų tekstą, sukurti gražią nuotrauką ar vizualizaciją, tačiau padaryti taip, kad jie paliestų kito žmogaus širdį – negeba. Jam stinga genialumo, aukšto meistriškumo lygio, emocinio intelekto, kad savo kūrinį išjaustų: charizmatiškai papasakotų istoriją, pasidalintų patirtimi, pažadintų žmogaus jausmus, paliktų pėdsaką istorijoje. Kritinį protą, kūrybiškumą, empatiją, gebėjimą dirbti komandoje ir kitus minkštuosius įgūdžius patariu pradėti lavinti jau šiandien.

 

Autorius Laima Samulė