Marcus Aurelius gimė 121 m. balandžio 26 d. Mirė 180 m. kovo 17 d. Markas Aurelijus buvo vienas gerbiamiausių Romos imperatorių, išpildęs Platono svajonę apie valdovą mąstytoją. Argi šalies vadovas, besivadovaujantis stoicizmo filosofija, nebūtų ir šių laikų siekiamybė? Juk stoicizmas paremtas idėjomis, kad žmonės gali rasti laimę tik gyvendami harmoningai su visata ir darydami viską, kad pasaulis būtų geresnė vieta gyventi, taip pat liautis nerimauti dėl likimo ar dalykų, kurie nepriklauso nuo mūsų valios.

 

Privilegijuota vaikystė

Romoje, ispanų kilmės pretoriaus Marko Anijaus Vero ir Domicijos Liucilos šeimoje gimęs Cezaris Markas Aurelijus Antoninas Augustas buvo pavadintas Marku Anijumi Katilijumi Severu. Po kelerių metų Markas Aurelijus buvo nudžiugintas ir jauniosios sesers gimimu. Tėvas mirė, kai berniukui buvo vos treji, tačiau vėliau Markas Aurelijus rašė, kad per tuos metus jis spėjo iš tėvo išmokti „vyriškumo be puikybės“.

Tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės Markas buvo susijęs su Romos imperatoriškąja šeima, todėl jis augo turtingoje ir politiškai įtakingoje aplinkoje. Dar vaiką jį pastebėjo tuometinis imperatorius Adrianas, ir vadindavo berniuką iš tėvo vardo Verus („teisingas“) patobulintu vardu Verisimus („teisingiausiasis“), taip pabrėždamas stiprius Marko moralinius principus. Adrianui sunkiai sekėsi surasti sau įpėdinį, tačiau jis pasistengė, kad vaikas, kuriuo žavėjosi, atsistotų į eilę prie sosto: imperatorius įsisūnijo Marko dėdę Antoniną Pijų su sąlyga, kad šis įsisūnys jaunąjį Marką Aurelijų. Tai įvyko vaikinui sulaukus septyniolikos metų ir nuo to laiko jis dirbo kartu su savo įtėviu, mokydamasis šalies valdymo ir visuomeninių reikalų tvarkymo meno.

 

Stoikas nuo mažų dienų

Markas Aurelijus gavo išskirtinį išsilavinimą. Jis studijavo poeziją ir teisę, lotynų ir graikų kalbas, ir visur pasižymėjo kaip puikus mokinys. Tačiau didžiausią susidomėjimą vaikinui kėlė stoicizmo filosofija ir buvusio vergo Epikteto, vėliau tapusio filosofu stoiku, raštai, kurie Markui Aurelijui padarė milžinišką įtaką. Tarp vaikino mokytojų buvo tapytojas bei filosofas stoikas Diognetas. Pastarasis, kaip manoma, užkrėtė Marką savo filosofinėmis idėjomis šiam vos sulaukus vienuolikos metų, ir šiai filosofinei krypčiai būsimasis imperatorius liko ištikimas iki pat mirties. Iš Marko laiškų kitam savo mokytojui, garsiai to meto asmenybei Frontonui, susidaro įspūdis, kad jaunuolis labai mylėjo darbą, buvo rimtas, sumanus ir protingas.

 

Karjera ir šeima

140-aisiais, būdamas vos devyniolikos metų, Markas Aurelijus tapo konsulu – senato vadovu. Bėgant metams vaikinas įgijo vis daugiau oficialios galios ir atsakomybės, nes jį stipriai rėmė imperatoriumi tapęs Antoninas. Markas Aurelijus tęsė savo filosofijos ir teisės studijas, o šalia stulbinančios karjeros džiaugėsi ir šeimyniniu gyvenimu – 145 m. vedęs imperatoriaus dukrą Faustiną, su ja susilaukė daugybės vaikų. Tiesa, kai kurie jų ilgai neišgyveno.

 

Išmintingasis imperatorius

161 metais mirus įtėviui Antoninui, Markas Aurelijus buvo oficialiai karūnuotas Romos imperatoriumi. Nors prieš tai valdęs Antoninas buvo paskyręs jį vieninteliu įpėdiniu, Markas Aurelijus reikalavo sostu dalytis su jaunesniuoju įbroliu Liucijumi Veru. Priešingai taikiems ir klestintiems Antonino valdymo metams, brolių valdžios laikotarpis buvo nuspalvintas karų ir ligų spalvomis. Markas Aurelijus bijojo, kad paskyręs karvedžiu svetimą žmogų, nebūtų jo nuverstas nuo sosto, kaip buvo atsitikę Julijaus Cezario ar Vespasiano atvejais, o pats negalėjo vienu metu ginti Romos sienas ir kariauti su germanais bei partais tolimuose kraštuose. Jis rado išeitį – pats likdamas Romoje, vyriausiuoju karo vadu paskyrė bendravaldį Liucijų Verą, kuris jam liko ištikimas iki mirties. Nors įbrolio valdoma kariuomenė laimėjo karus prieš partus, grįžusi namo ji šaliai atnešė mirtinų ligų antpuolį, kuris nuo žemės paviršiaus nušlavė daugumą Romos imperijos gyventojų, tarp jų ir patį Liucijų Verą.

 

 

Filosofija ir gyvenimo pabaiga

Didžiausias Marko Aurelijaus palikimas žmonijai – jo stoicizmo filosofijos raštų tomas „Meditacijos“, parašytos 170–180 metais. Tai literatūrinis monumentas, kuriame rašoma kaip surasti ir išsaugoti ramybę ir dvasinę pusiausvyrą šiame konfliktiškame pasaulyje pasitelkiant gamtą kaip pavyzdį ir įkvėpimo šaltinį. „Meditacijos“, parašytos graikų kalba, dar žinomos kaip „Sau pačiam“, vėliau tapo mėgstamiausia Frederiko Didžiojo, Johano Volfgango Getės bei Bilo Klintono knyga. Vienintelis išlikęs originalus šios knygos egzempliorius saugomas Vatikano bibliotekoje.

Markas Aurelijus mirė 180-ųjų kovo 17 d., Vindobonos mieste (dabartinė Viena). Jo pelenai buvo sugrąžinti į Romą ir palaidoti Adriano mauzoliejuje. Romos imperijos sostas atiteko vieninteliam likusiam gyvam jo sūnui Komodui.

 

Įdomūs faktai

  • Per 30 metų trukusią santuoką su Faustina Markas Aurelijus susilaukė iš viso 14-os vaikų, tačiau tik vienas sūnus ir penkios dukterys gyveno ilgiau už savo tėvą.
  • Manoma, kad Marko Aurelijaus mirties priežastimi buvo raupų arba tymų pandemija, nusinešusi daugelio tuometinių romėnų bei įbrolio Liucijaus Vero gyvybes.
  • Lankydamasis Atėnuose imperatorius įsteigė keturias filosofijos katedras ir paskyrė valstybės išlaikymą jų dėstytojams.
  • Išgirdęs gandus apie mirtiną imperatoriaus ligą, vienas jo karo vadų Avidijus Kasijus apsiskelbė naujuoju imperatoriumi. Tai Marką Aurelijų paskatino keliauti į Rytus užtvirtinti savo pozicijų, tačiau maištininkas buvo nužudytas savo paties karių, o kelionės metu mirė žmona Faustina.