jonines

  • Joninės arba Rasos – senoji lietuvių vasaros saulėgrįžos šventė, įvedus krikščionybę sutapatinti su šv. Jono diena ir varduvėmis.
 
  • Rašytiniuose šaltiniuose apie Rasų arba Kupolių šventę pirmą kartą užsimenama 1372 metais.
 
  • Per vasaros saulėgrįžą dienos ilgumas yra 17 val. 19 min.
 
  • Už poliarinio rato per vasaros saulėgrįžą diena trunka 24 valandas.
 
  • Astronominiu požiūriu vasaros saulėgrįža yra tikroji vasaros pradžia, nors meteorologai skelbia, kad vasara prasideda jau nuo birželio 1 dienos.
 
  • Vasaros ir žiemos saulėgrįžos būna tada, kada kai Saulė pasiekia aukščiausią arba žemiausią poziciją danguje.
 
  • Nepaisant šiltų orų, per vasaros saulėgrįžą Saulė yra toliausiai nuo Žemės.
 
  • Techniškai vasaros saulėgrįža yra konkretus laikas, kai Saulė yra virš Vėžio atogrąžos. 2017 metais tai nutiko birželio 21 dieną, 4 val. 24 min.
 
  • Šią dieną 1633 metais Galilėjus buvo priverstas paneigti, kad Žemė skrieja aplink Saulę.
 
  • V. Šekspyro pjesėje „Vasarvidžio nakties sapnas“ žodis „vasarvidis“ paminėtas tik kartą – pavadinime.
 
  • Aliaskoje vasaros saulėgrįža švenčiama vidurnaktį žaidžiant beisbolą.
 
  • 2016 metais pirmą kartą per 70 metų vasaros saulėgrįža Šiaurės pusrutulyje sutapo su Mėnulio pilnatimi.
 
  • Senovės Graikijoje saulėgrįžos šventė žymėjo socialinės lygybės laiką. Graikų Kronijos šventė buvo skirta žemdirbystės dievui Kronui sutapo su saulėgrįža vasarą. Festivalis skyrėsi nuo kitų kasmetinių švenčių ir renginių, nes per vasaros saulėgrįžą susirinkdavo švęsti laisvieji žmonės ir vergai kaip lygūs su lygiais.
 
  • Senovės Romoje per vasaros saulėgrįžą buvo garbinama deivė Vesta. Vasarvidis sutapo su Vestalijų festivaliu, skirtame pagerbti deivei Vestai – miesto bendruomenės, namų ir šeimos deivei.
 
  • Senovės Kinijoje vasaros saulėgrįža laikyta „In“, o žiemos – „Jan“. Kinai tikėjo, kad „In“ ir „Jan“ galios per visus metus didėja ir mažėja ir yra atvirkščiai proporcingi vienas kitam. Per vasaros saulėgrįžą „Jan“ buvo aukštumoje, bet švenčiama „Jan“ prado pasikeitimas į „In“.
 
  • Senovės Egipte vasaros saulėgrįža reiškė Naujųjų metų pradžią. Vasaros saulėgrįžą danguje pasirodydavo Sirijaus žvaigždė, kuri, kaip tikėjo egiptiečiai, lemia Nilo potvynius, nuo kurių priklauso žemės ūkis.
 
  • Pagonys ir neopagonys, išpažįstantys religiją Viką, vasaros saulėgrįžą pasitinka su ugnies ir vandens simboliais. Vasarvidžio šventė vadinama Litha. Senovės Europoje svarbus šventės akcentas buvo milžiniškų, liepsnojančių ratų ridenimas į vandenį. Ritualas simbolizavo pusiausvyrą tarp ugnies ir vandens.
 
  • Kiekvienais metais tūkstančiai žmonių renkasi prie Stounhendžo švęsti vasaros saulėgrįžos. Stounhendžas – tai senovės druidų švenčių ir ritualų vieta, nes vasaros ir žiemos saulėgrįžų metu saulė pasirodo tiksliai tarp Stounhendžo akmenų proplaišų.
 
  • 2010 metais Norvegijos miesto Olesiundo gyventojai pasiekė pasaulio rekordą ir vasaros saulėgrįžos naktį įkūrę aukščiausią laužą (40,45 metro).
 
  • Daugelyje pasaulio šalių vasaros saulėgrįža – svarbus įvykis, kuriam paminėti rengiamos šventės, festivaliai, ritualai, susiję su religija bei vaisingumu.
 
  • Vienas mistiškiausių Joninių arba Rasų ritualų – paparčio žiedo ieškojimas. Tikima, kad tas, kuriam pavyks rasti šį žiedą taps laimingas, pamatys, kur paslėpti pasaulio turtai, supras paukščių ir gyvulių kalbą.
 
  • Joninės arba Rasos taip pat siejamos su žolynų rinkimu, vaikinų pynimu. Tikima, kad birželio 23 dieną iki vidurnakčio surinkti augalai turi ne tik gydomųjų, bet ir magiškųjų galių. Per Jonines rekomenduojama prisirinkti jonažolių, perkūnžolių, skėtinių širdažolių, sidabražolių, kalninių arnikų, ramunėlių, pinti vaikinus iš raudonųjų ir baltųjų dobilų, ramunių, veronikų, pasimerkti ir džiovinti gegužraibių, muilagėlių, šunlaiškių, vingiorykščių.
 
  • Nevedę vaikinai ir netekėjusios merginos po pagalve gali dėti pintą vainiką iš per Jonines surinktų augalų. Tikima, kad taip galima net susapnuoti savo būsimą vyrą ar žmoną!