Rankinių ir drabužių ženklo „Mocca“ kūrėja Karolina Jakulienė nuo mažens su smalsumu ir susižavėjimu stebėjo gražiai pasipuošusias moteris. Vėliau bandė sau susikurti įdomesnius įvaizdžius, domėjosi skirtingų tekstūrų ir stilių derinimu. Dar mokykloje pasisiuvo originalią rankinę, kuria džiaugėsi ilgus metus. „Tada dar negalėjau numanyti, kad rankinės taps mano savirealizacija ir verslu“, – pokalbį pradeda Karolina.

 
K. Jakulienė, Martynos Gasperavičienės nuotrauka.

K. Jakulienė, Martynos Gasperavičienės nuotrauka.

 

Kada daugiau susidomėjote rankinių kūrimu?

 

Iš pradžių nebuvo minties apie verslą. Viskas prasidėjo nuo noro susikurti kažką išskirtinio sau. Tuo metu tik prasidėjo kuprinyčių mados, todėl nusipirkti kažką originalaus nelabai buvo kur. Išsirinkau patinkančius audinius ir nuėjau pas siuvėją, kuri padėjo įgyvendinti mano viziją. Pamatęs mano kurtą kuprinę vyras paskatino pabandyti tą pirmąjį modelį parodyti internete. Tuoj pat atsirado moterų, kurios norėjo įsigyti tokią pat. Taip nuo vienos kuprinės užaugome iki daug skirtingų modelių.

 

Ilgai truko, kol užauginote verslą? Su kokiais iššūkiais susidūrėte?

 

Tiesą sakant, labai greitai. Tuo metu dirbau Užimtumo tarnyboje ir laukiausi. Gal būtent nėštumas lėmė tą didelį norą sukurti kažką savo, juk ne veltui sakoma, kad moterys šiuo laikotarpiu būna ypatingos. Užtruko apie pusę metų, kol tvirtai nusprendėme, kad turiu palikti turimą darbą ir visa širdimi nerti į naują veiklą. Abu su vyru matėme, kad rankinių kūrimas man patinka, motyvuoja, veda eiti į priekį. Pasirinkau, kad tikrai eisiu šiuo keliu, ir pradėjau intensyviai dirbti.

 

Iššūkių versle pasitaiko įvairių. Vienas jų – gebėti išsilaikyti Lietuvos rinkoje. Tai nėra paprasta, nes lietuvių kūrėjai sukuria daug gražių, kokybiškų dalykų. Kita vertus, mane džiugina kolegų darbai ir bendrai aukštas rinkos lygis. Klientai turi galimybę rinktis, kas jiems patinka, yra artima, o kiekvienas kūrėjas gali susiburti ištikimų klientų ratą.

 

Kaip sekasi derinti motinystę su dar tik kuriamu verslu?

 

Mano vaikas nuo pirmų gyvenimo dienų mane lydėjo į darbą. Ten ir miegodavo, ir žaisdavo. Kitokių sąlygų nei dukra, nei aš tuo metu neturėjome, tai dabar būtų sunku kitaip įsivaizduoti šį etapą. Aš iš tų moterų, kurioms svarbu, kad vaikas turėtų mamą, bet mama turėtų ir darbą. Noriu save realizuoti, eiti į priekį, jaustis svarbi. Motinystė – labai gražus gyvenimo etapas, bet nenorėjau visai pamiršti savęs, todėl stengiausi suderinti motinystę su darbu. Žinoma, nebuvo lengva. Jei dabar turėčiau antrą vaiką, nežinau, ar taip pat elgčiausi, bet tada buvo pati verslo pradžia, negalėjau nedirbti. Be abejo, rūpesčiais dalinomės su vyru, ir bendromis jėgomis išlaviravome.

 

Jūsų gyvenime buvo ir emigracijos etapas. Kokie vėjai nuginė į Skandinaviją?

   

Į Skandinaviją vykome vienu tikslu – užsidirbti bendro gyvenimo pradžiai. Visada buvome ir esame Lietuvos patriotai, todėl planavome tik nuvažiuoti ir užsidribti nuosavam būstui bei vestuvėms, ir sugrįžti atgal. Mažiau nei dvejus metus dirbome Norvegijoje, kur vienoje skalbykloje lyginome rankšluosčius. Vėliau mane perkėlė į kitą sektorių, kur dirbau pakuotoja, ruošdavau užsakymus. Nors darbas nebuvo lengvas, bet laikotarpį Norvegijoje visada atsimenu su geromis emocijomis. Apskritai manau, kad gyvenimas klostosi etapais ir kiekvienas jų reikšmingas, papildantis žiniomis bei patirtimi. Studijų etapas man suteikė išminties, bendro suvokimo apie pasaulį, Skandinavijoje išmokome, kas yra darbas, kaip galima užsidirbti ir sutaupyti bei planuoti ateitį. Visa tai praverčia mūsų versle.

 

Kur semiatės įkvėpimo naujiems rankinių modeliams? Kiek laiko užtrunkate, kol pagaminate vieną rankinę?

 

Sudėtinga tiksliai įvardinti, nes vienas modelis gali gimti per naktį, o kitas idėjas tenka ilgai gryninti, bandyti. Kartais modelis nepavyksta, reikia kažką nuimti ar pridėti. Kai kurios rankinių idėjos taip ir neišvysta dienos šviesos. Taigi, būna įvairiai.

 

Kūrybai įkvepia aplinka, medžiagos, tačiau dažniausiai vidinis balsas – kuriu tai, ko pati dabar norėčiau, kas man aktualu, gražu. Kartais klientės pasiūlo idėjų ir iškart matau, ką tame modelyje galėčiau koreguoti, kokią medžiagą, spalvas ir akcentus parinkti, kad pavyktų kažkas unikalaus.

 

Kiek rankinių ir / ar kuprinių turite? Kurios mėgstamiausios?

 

Mano spintoje tikrai nemažai rankinių. Nors stengiuosi vadovautis šaltu protu ir per daug neprikaupti, kita vertus, turiu galimybę rankinių turėti daug, tai ją ir išnaudoju (šypsosi). Šiuo metu turiu aštuonias, kurias derinu prie įvairių įvaizdžių. Visos jos mylimos, tačiau viena favoričių yra rankinė „Love“. Pavadinimas išduoda, kad ji kurta su didele meile, pasiūta iš švelnaus audinio, spinduliuojanti moteriškumą ir romantiką. Rankinė gana masyvi, bet dera su vasariniais rūbais, ypač lininiais, lengvais, šviesių spalvų gaminiais. Ši rankinė – kasdienė mano palydovė.

 

Dar viena mylima rankinė „Liner“ – natūralios odos, modernaus modelio. Puikiai deranti ir prie vakarinio, ir kasdieninio įvaizdžio.

 

Gyvename laikais, kai tam tikrų prekės ženklų rankinių laukiama eilėje metais, mokamos milžiniškos sumos. Kaip vertinate tokią tendenciją?

 

Mūsų verslui jau septyneri metai. Tiek laiko nesu turėjusi kitos nei „Mocca“ rankinės. Ne todėl, kad neigiamai vertinu kitų kūrėjų darbus. Žinau, kad visi savo kūriniams atiduodame visą širdį. Tiesiog turiu galimybę susikurti svajonių rankinę, todėl man nereikia kažko ieškoti ar rikiuotis eilėse dėl kitų kūrėjų rankinių. Kalbant apie kitus žmones, manau, kad tai kiekvieno pasirinkimo klausimas: vieni nori išskirtinio vienetinio gamino, kuriam kūrėjas atiduoda savo širdį, kiti dėl prestižo stovi eilėje ir moka milžiniškus pinigus už gana standartinį gaminį.

 

Geriau viena prabangi rankinė ar kelios, skirtos skirtingoms progoms, rūbų deriniams?

 

Mano nuomone, visada geriau vienas kokybiškas gaminys, kuris derėtų prie visų pasirinktų drabužių. Šiandien drabužių ir aksesuarų derinimo taisyklės tokios laisvos, kad ta pati rankinė gali papuošti ir plačių plėšytų džinsų bei marškinėlių derinį, ir gražiausią vakarinę suknelę. Jei randame universalų, kokybišką, originalų gaminį, verčiau sumokėti daugiau ir turėti išskirtinę rankinę, nei kelias niekuo neypatingas.

 

Kur ieškote medžiagų rankinėms siūti?

 

Turime tiekėjus, su kurias dirbame ilgą laiką. Vertinu žmones, kurie tiekia mums kokybiškus produktus, nuolat atnaujina spalvų paletę, ieško naujovių. Stengiuosi jų nekeisti į nieką, nes kokybė yra svarbiausia. Rūpi, kad klientai gautų kokybišką gaminį, kuris nenusidėvėtų, nepakeistų spalvos ir kuo ilgiau išsaugotų pirminę prekinę išvaizdą. Taigi, neeksperimentuoju su medžiagų tiekėjais. Tačiau kartais kelionėse pasitaiko, kad pamatau kokį nors audinį, kuris taip sužavi, kad net silpna žiūrint (šypsosi). Nusiperku ir parsivežu, tik iš jo pasiūtų rankinių kiekis būna ribotas.

 

Kaip tinkamai prižiūrėti ir laikyti rankines?

 

Odines rankines reikia prižiūrėti taip pat, kaip ir odinius batus – reguliariai impregnuoti, pamaitinti odą. Rankines laikyti taip, kad jų nespaustų ir formos nesugadintų kiti daiktai. Geriausia sudėti į minkštus maišelius ir tvarkingai sudėlioti lentynoje vieną šalia kitos. Odiniai gaminiai jautrūs aplinkos veiksniams, todėl reikia pasaugoti, kad kuo ilgiau išliktų gražūs.

 

Kuriate ne tik rankines, bet ir drabužius. Kodėl papildėte savo gaminių asortimentą?

 

Viskas mano gyvenime vyksta organiškai, tad ir drabužių kūrimas atsirado iš lėto, tarsi savaime. Mėgstu originalius drabužius bei aksesuarus, kurie padeda išsiskirti iš minios, o tokių paieškos užtrukdavo ilgai. Po truputėlį pasisiūdavau vieną kitą daiktą – tai švarkelį, tai suknelę. Iškart sulaukdavau klausimų, iš kur ir kaip tokių gauti? Keletą pasiuvome klientėms, o kai pirmoje parodoje, kurioje pristatėme savo drabužius, išpirko visą stendą, supratau, kad klientėms reikia ne tik „Mocca“ rankinių, bet ir drabužių.

 

Kokio stiliaus drabužius kuriate?

 

Dievinu laisvę, patogumą, išskirtinumą, tai atspindi ir mano kuriami drabužiai. Stengiuosi sujungti laisvę su klasikiniu modernizmu. Pati dažniausiai renkuosi patogius drabužius, su kuriais galiu jaustis laisvai. Visgi ne mažiau svarbu, kad rūbas būtų kitoks, išsiskirtų modeliu, audinio raštais ar spalva.

 

Turite mėgstamiausią spalvą?

 

Tikriausiai esu romantikė – labai patinka ramios, žemės spalvos. Žinoma, kartais, esant tam tikrai nuotaikai, norisi įnešti ryškių detalių, pridėti kokį cinkelį, kuris išskirtų iš minios.

 

Ar lietuviai vertina savo šalies kūrėjų darbus? Ar dirbate ir su užsienio šalių rinka?

 

Labai džiaugiuosi, kad lietuvės nori puoštis, būti stilingomis, išskirtinėmis, ieško unikalių gaminių. Lietuvos rinka konkurencinga, tačiau jei kūrėjai stengiasi sukurti gerą, kokybišką, išskirtinio dizaino gaminį, jie tikrai randa savo klientą. Esu dėkinga mūsų moterims, kurios vertina kokybę ir originalumą.

Su užsienio rinka dirbame, bet minimaliai.

 

Ar pati, būdama kūrėja, domitės kitų lietuvių kūrėjų gaminiais?

 

Labai mėgstu lietuviškus produktus. Visada dalyvaudama parodose, verslo susitikimuose stengiuosi kažką įsigyti ir paremti lietuvių kūrėjus. Niekur kitur nerasime tokių gaminių, kurie turėtų mūsų kraštui būdingas spalvas, tam tikrą lietuvišką cinkelį. Smagu, kad kuriame tokius gražius ir stilingus dalykus.

 

Ką dar veikiate gyvenime? Kaip bėga jūsų laisvalaikis?

 

Kai turi verslą, darbo valandų praktiškai neskaičiuoji. Kartais net pamirštame, kad be darbo dar reikėtų skirti laiko ir poilsiui. Tačiau, kai atsitraukiame nuo darbų, stengiamės kuo daugiau laiko praleisti su šeima, kiek įmanoma pakeliauti. Branginu akimirkas, kai esame kartu.

 

Autorius Laima Samulė