Nusprendėte įsigyti keturkojį draugą? Neverta vartyti internetinių skelbimų ar keliauti į prabangius veislynus. Jeigu neplanuojate patys būti veisėjais (labai svarbu suvokti, kad tai gerokai skiriasi nuo daugintojų, kas yra nelegalu!) ar su augintiniu dalyvauti parodose, jums nebūtina konkreti gyvūno veislė, naujo augintinio geriausia ieškoti gyvūnų globos namuose.

 

Kodėl globos namai?Young,Adult,Woman,Holding,Adorable,Dog,In,Animal,Shelter.

 

Lietuvos gyvūnų globos namuose yra tūkstančiai naujų šeimininkų laukiančių keturkojų. Pagrindinės priežastys, kodėl augintinio verta ieškoti būtent čia:

 

Išgelbėta gyvybė. Tai bene svarbiausia priežastis, kodėl ieškant augintinio jį verta rinktis prieglaudoje, o ne pirkti iš veislynų. Deja, bet prieglaudose naujų namų laukia šimtai gyvūnų, dar tiek jų yra gatvėse… Taigi imdami gyvūną iš gyvūnų globos namų gelbėjate gyvybes. Nėra taip, kad iš čia nepaimtas keturkojis bus eutanazuotas – taip nebesielgiama, gyvūnas čia gyvena tiek, kiek reikia. Visgi svarbu suprasti, kad prieglaudoje sąlygos nėra idealios. Čia vienoje vietoje gyvena daugybė iš skirtingų aplinkų patekusių gyvūnų. Vieni jų sveiki, kiti ligoti. Į gyvūnų globos namus įsisukus užkrečiamajai ligai prastesnės sveikatos keturkojams bei jaunikliams, kurių imunitetas dar silpnas, kyla rimtas pavojus. Maža to, prieglaudos nėra guminės, t. y. gali talpinti tik ribotą kiekį beglobių, o čia nepatekę blaškosi gatvėmis, kur jų sveikatai ir gyvybei tyko kiti pavojai.

 

Lojalus augintinis. Daugybė žmonių pastebi, kad iš prieglaudos paimtas gyvūnas būna meilesnis, prieraišesnis ir ištikimesnis bičiulis nei, tarkime, iš veislyno pirktas keturkojis. Tą patį tvirtina ir gyvūnų globos namų darbuotojai – beglobiai tampa neįtikėtinai lojaliais bičiuliais. Mums, žmonėms, kartais atrodo, kad gyvūnas nieko nesupranta, bet tiesa visai kitokia. Likimo nuskriaustas ir namų netekęs keturkojis būna išsigandęs, nusivylęs, liūdnas, tad gavęs antrą progą ir radęs naujus šeimininkus be galo džiaugiasi ir tai parodo didžiuliu prieraišumu. Tai ypač būdinga tiems gyvūnams, kurie į prieglaudą pateko suaugę, atkeliavo čia iš namų, o ne gimė ir augo gatvėje.

 

Draugiškumas kitiems gyvūnams. Jeigu namuose jau yra gyvūnas, o gal ir ne vienas, ieškant naujo augintinio neramu, kaip jis sutars su kitais keturkojais. Tiek perkant gyvūną iš veislyno, tiek imant iš prieglaudos nėra jokio garanto, kad jis iškart puikiai sutars su kitais augintiniais. Vis dėlto prieglaudos gyventojai šiuo atžvilgiu gali turėti pranašumą. Dažnai jiems tenka bendra erdve dalintis su kitais keturkojais, jie šalia nuolat mato, girdi ir užuodžia daugybę kitų gyvūnų, su jais dalijasi žmonių dėmesiu ir net guoliu ar ėdalo dubenėliu. Taigi tokiems keturkojams lengviau susidraugauti su nauju gyvūnu. Žinoma, prieglaudose taip pat yra keturkojų, kurie nepakenčia konkurencijos ir nesutaria su kitais gyvūnais. Dažniausiai tai tampa akivaizdu jau gyvūnų globos namuose, todėl darbuotojai apie tai įspėja potencialius šeimininkus ir tokiam keturkojui ieško namų, kuriuose karaliautų vienas, be kitų augintinių.

 

Aiškus charakteris. Nors prieglaudose gyvūnų daug, darbuotojai kasdien prižiūrėdami juos puikiai įsidėmi. Ypač tuos, kurie gyvūnų globos namuose užsibūna ilgiau. Darbuotojai turi progą perprasti keturkojo charakterį, pastebėti, kas jam (ne)patinka, ko bijo. Visa ši informacija itin naudinga būsimiems šeimininkams. Įsigydami augintinį iš prieglaudos gaunate daug informacijos apie jo būdą, ypač jeigu renkatės jau suaugusį, susiformavusio charakterio keturkojį. Taip tampa lengviau pasirinkti gyvenimo būdą atitinkantį keturkojį. Juk vieniems norisi aktyvaus, kartu sportuoti, keliauti galinčio gyvūno, o kiti kaip tik ieško ramaus ir sėslaus kompaniono.

 

Sutaupyti pinigai. Ne svarbiausias, bet vis tiek aktualus veiksnys. Jeigu gyvūnas tebus bičiulis, neketinate dalyvauti parodose, neturite didžiulės aistros konkrečiai veislei, visiškai nebūtina švaistyti pinigų perkant šimtus ar net tūkstančius eurų kainuojančius keturkojus su kilmės dokumentais. Dar svarbiau – nevalia ieškoti pigesnių alternatyvų tarp nelegalių gyvūnų daugintojų. Pirkdami iš tokių gyvūnus ne tik nežinote, ką gaunate, bet ir remiate gyvūnų kankinimą. Nelegalūs daugintojai keturkojus dažnai laiko pasibaisėtinomis sąlygomis ir visiškai nepaiso kergimui skirtų taisyklių, ką jau kalbėti apie veislės standartus. Norint neišleisti daug pinigų naujam augintiniui, geriausia jo ieškoti gyvūnų globos namuose. Nors daugumoje jų taikomi gyvūno paėmimo mokesčiai, jie nė iš tolo neprilygsta toms sumoms, kurias paklotumėte už dokumentuotą kilmingą gyvūną.

 

Ko tikėtis prieglaudoje?

 

Prieš keliaudami į gyvūnų globos namus turite būti padarę namų darbus. Žinoti, kokio gyvūno ieškote: šuns ar katės, kokios lyties, amžiaus, dydžio, būdo, ko iš jo tikitės. Dažnai žmonės sako, esą į prieglaudą keliauja be išankstinio nusiteikimo, tikisi, kad į akį kris būtent jam skirtas gyvūnas. Toks požiūris nebrandus ir neatsakingas. Gyvūnas nėra nauja batų pora, todėl iš anksto turite žinoti, koks jis turėtų būti, kad tiktų prie jūsų gyvenimo būdo. Kitu atveju viskas baigiasi liūdnai: nauju augintiniu nusivylę žmonės skuba jį grąžinti atgal į prieglaudą.

 

Atvykus į gyvūnų globos namus turite būti nusiteikę, kad vertinate ir renkatės ne tik jūs, bet ir čia dirbantys žmonės. Jūs taip pat būsite įvertinti, klausinėjami apie gyvenimo būdą, sąlygas, lūkesčius. Taip elgiamasi ne iš smalsumo, o siekiant įsitikinti, jog esate pasiruošę priglausti keturkojį, padedant išsirinkti asmeniškai tinkamiausią variantą. Būna, kad žmonės į gyvūnų globos namus ateina vedami blogų ketinimų arba tiesiog į gyvūno priglaudimą žiūri neatsakingai. Tokiems gyvūno niekas neduoda.

 

Jeigu radote tinkamą variantą ir darbuotojai jus mato kaip puikų naują šeimininką tam keturkojui, galiausiai pildomi gyvūno dovanojimo dokumentai. Dauguma prieglaudų taiko gyvūno pasiėmimo mokestį, kuris skirtingose įstaigose skiriasi. Juk prieglaudoje gyvenęs keturkojis ėdė pašarą, jam suteikta veterinarinė priežiūra ir kitos būtinos paslaugos. Visa tai kainuoja, tad normalu, kad prašoma bent minimaliai padengti šias išlaidas. Norint galima aukoti ir daugiau pinigų, kurie bus skirti kitų beglobių priežiūrai, jų laikymo sąlygoms gerinti.

 

Parsigabenus gyvūną namo

 

Pagalvokite, kaip jaustumėtės staiga patekę į naują aplinką, naują šeimą. Greičiausiai iš pradžių būtų nedrąsu, nejauku, nežinotumėte, kaip elgtis. Lygiai taip pat jaučiasi ir iš prieglaudos į namus atkeliavęs gyvūnas. Nors pokytis džiugus, iš pradžių jis kelia stresą. Todėl pirmomis dienomis svarbu stengtis keturkojui nekelti papildomos įtampos. Nepulti jo iškart vesti į dresūros pamokas, kirpėją, net pas veterinarą, jeigu tai nebūtina. Svarbu leisti gyvūnui apsiprasti ir susivokti, kur atsidūrė. Dėl tos pačios priežasties nevalia griežtai bausti už namuose iškrėstus pokštus, tam tikrų taisyklių nepaisymus. Juk naujasis augintinis dar nespėjo suprasti, kas naujuose namuose galima, o kas ne. Žinoma, svarbu jam tai paaiškinti ir parodyti nuo pirmų dienų, tik švelniai, jokiu būdu ne baudžiant, o skatinant ir giriant už teigiamą elgesį. Ypač atsargūs ir švelnūs turėtumėte būti tais atvejais, jeigu iš prieglaudos pasiėmėte keturkojį, anksčiau turėjusį blogos patirties. Juk būna, kad buvę šeimininkai smurtavo, visaip engė, vertė badauti, nemokė tinkamų elgesio taisyklių. Tokiu atveju tenka būti kantriems.

 

Autorius Jūratė Survilė