Viliojančiai tamsintų akių ir subtiliai besišypsanti Theda Bara – amerikiečių nebyliojo kino aktorė, vienas pirmųjų sekso simbolių. Būtent ji išpopuliarino paslaptingais kerais apžavinčią vampyrę. „Būti gerai reiškia būti pamirštai. Būsiu tokia bloga, kad visada mane prisimins“, – kartą sakė aktorė ir buvo visiškai teisi.

 

Interpretation,Of,1920s,Silent,Film,Actress,,Feathers,And,Flowers,,Theda

Piktosios viliotojos vaidmuo

 

Apie būsimosios aktorės gimimą sklido įvairiausios legendos. Nors kino studija „Fox“ teigė, kad Theda Bara 1885 m. liepos 29-ąją gimė kaip Theodosia Burr Goodman, Egipte, italų menininko ir prancūzų aktorės šeimoje, iš tikrųjų pasaulį išvydo Avondale, Sinsinačio priemiestyje, Ohajo valstijoje. Tėvas – imigrantas Lenkijos žydas siuvėjas Bernardas Goodmanas, o mama – Pauline de Coppett, imigrantė iš Šveicarijos, perukų parduotuvės bendrasavininkė. Vėliau gimimo istorija apipinta dar keistesniais gandais. Per 1917 m. filmo „Kleopatra“ spaudos turą pasklido melagingų žinučių, kad T. Bara gimė arabų šeichui Sacharoje. Vėliau pasakota istorija, kad jos susilaukė prancūzų menininkas po skandalingo romano su meiluže arabe.

 

Nepaisant netikrų pasakojimų, mergaitės vaikystė buvo pavydėtina. Baigė Walnut Hills vidurinę mokyklą. Nors tuo metu moterims buvo neįprasta, dvejus metus lankė Sinsinačio universitetą. Visą gyvenimą daug skaitė, ypač filosofijos ir psichologijos leidinius, domėjosi teatru ir kino filmais. Nuo mažens dirbo ir pasirodė vietinio teatro spektakliuose, o 1905 m. metė universitetą, nusidažė plaukus juodai ir persikėlė į Niujorką, kad pagaliau taptų kino žvaigžde. Devynerius metus nesėkmingai bandė kurti sceninę karjerą. Pirmasis vaidmuo – 1908 m. pastatytame Niujorko teatro spektaklyje „Velnias“, kur ji pasirodė sceniniu vardu Theodosia de Coppett. Galiausiai rado savo nišą nebyliojo kino juostose. 29-erių, kai daugelis aktorių jau pasiekia karjeros piką, T. Bara iš niekur atsirado Holivudo ekranuose. 1915-ųjų Williamo Foxo filmas „A Fool There Was“ – pirmasis „Fox Film Corporation“ megahitas. T. Bara suvaidino fatališką moterį, kuri suvilioja amerikiečių diplomatą. Šis buvo taip jos apsėstas, kad neteko darbo, žmonos ir socialinio statuso. Po triuškinančios filmo sėkmės moteris sugalvojo naują sceninį vardą – tapo Theda Bara. Theda buvo jos vaikystės slapyvardis, o Bara – antrasis močiutės vardas. Theda akimirksniu sulaukė sėkmės. 1914–1926 m. sukūrė vaidmenis daugiau nei 40 vaidybinių filmų. 1919 m. garsėjo kaip trečia pagal populiarumą amerikiečių ekrano asmenybė, aplenkusi tik Mary Pickford ir Charlie Chapliną.

 

Iki 1917 m. „Fox Studios“ kino pramonė persikėlė į Los Andželą, kur T. Bara sukūrė vieną didžiausių savo hitų – „Kleopatrą“. Tai buvo pats brangiausias iki tol sukurtas filmas. Bėgant metams „Fox Film Corporation“ išaugo į tai, kas šiandien žinoma kaip „20th Century Studios“. Įprastose Viktorijos laikų melodramose aktorė atlikdavo egzotiškus vaidmenis ir vilkėdavo beveik permatomas sukneles, kaip piktoji gundytoja. Kartais jai tekdavo vaidinti didžiąsias istorijos ir literatūros herojes, tokias kaip Kleopatra, Salomėja, Karmen, Džuljeta, Madam du Barry.

 

Vampyrų ekspertė teisme

 

Holivudo nebyliojo kino žvaigždė ryškiai dažytomis akimis ir gundančia šypsena vaidino taip įtikinamai, kad 1918 m. Kalifornijos teismas iškvietė kaip ekspertę duoti parodymus apie vampyrių psichologiją tiriant žmogžudystę. George‘as Martinezas apkaltintas išmetęs žmoną pro buto langą. Moteris mirė. Gindamas kaltinamąjį G. Martinezo advokatas bandė įrodyti, kad velionė žmona buvo vampyrė, iššokusi pro langą dėl nelaimingos meilės. Theda iškviesta paaiškinti vampyrės mąstymą. „Fox“ studijos sukurta būtybė buvo seksuali vampyrė, viliojusi silpnavalius vyrus, kol šie netekdavo jėgų ir pasukdavo susinaikinimo keliu. Nors vampyrės personažas tebuvo vaidmuo daugelyje filmų, kino studijos spaudos komanda T. Barą vadino tikra vampyre. To meto žurnalai ją praminė „Vampyrų karaliene“, „Skaistyklos šviesiuoju angelu“ ir „Velnio tarnaite“. Garsenybė stengėsi būti pikčiausia moterimi pasaulyje, netgi išreiškė susidomėjimą okultizmu ir pozavo nuotraukoms su neįtikėtinai tikroviškais griaučiais.

 

Gudri reklamos kampanija

 

Po neregėtos T. Baros sėkmės ekrane kino studija suprato, kad išlaikyti jos populiarumą bus tikras iššūkis, juk žvaigždė gimė per naktį, prieš tai apie ją niekas negirdėjo. Kino kūrėjai kėlė klausimą, kodėl žiūrovai turėtų mokėti didelius pinigus, kad atvyktų ją pamatyti? Galiausiai klausimas išspręstas ir pasirodė pirmoji Amerikoje filmų reklamos kampanija. Remiantis Thedos vaidmenimis filmuose, sukurta keletas pribloškiančių netikrų naujienų, egzotiškų istorijų, kurios kaitino žiūrovų vaizduotę, kol tapo pirmąja sukurta žvaigžde Amerikos kino industrijoje. Vadinta „Nilo žalčiu“, ji žaidė su spauda, interviu aptardama mistiką ir okultizmą. Fotografuota su krištoliniais rutuliais, gyvatėmis, kaukolėmis ir viskuo, kas buvo egzotiška ir atitiko įvaizdį. Sutartis su kino studija įpareigojo viešai dėvėti šydą ir išeiti į viešumą tik naktį. T. Barai uždrausta naudotis viešuoju transportu ar lankytis teatre. Apsirengusi šilkine suknele ir kailiniais, tamsiai dažytomis akimis, galinčiomis pažvelgti į vyro sielą, ji kalbėjo kruopščiai surežisuotose spaudos konferencijose.

 

Ketverius metus Theda buvo „Fox Studio“ žvaigždė. Karjeros viršūnėje uždirbdavo 4000 JAV dolerių per savaitę. Kai kurie gerbėjai tikėjo, kad tai išgalvotas personažas, tačiau moterys jai rašė laiškus ir kaltino šeimų ardymu. Vienas vyras, teisiamas už žmogžudystę, pareiškė, kad nužudė uošvę pamatė filmą su vampyre. Nepaisant šlovės ir turtų, T. Bara ilgainiui pavargo nuo niekšiškos moters vaidmenų. Tačiau kai pabandė mesti sau iššūkį rinkdamasi kitokius vaidmenis, kino žiūrovai to nepriėmė.

 

Karjeros pabaiga mylimojo glėbyje

 

Galiausiai aktorė pajuto, kad negali gyventi didžiuliame melagysčių burbule ir atsisakė egzotiškų erotinių kostiumų. 1920 m. nutraukė sutartį su „Fox“, o jos žvaigždė blėso. T. Bara trumpai pasirodė Brodvėjaus scenoje. 1926 m., būdama 41 metų, oficialiai pasitraukė iš kino filmų industrijos. Realiame gyvenime ji buvo puiki, garbinga moteris, 34 metus laimingai ištekėjusi už britų kino režisieriaus Charleso Brabino. Pora gyveno Kalifornijoje. T. Bara mirė nuo skrandžio vėžio, sulaukusi 69-erių.

 

Didelė aktorės palikimo dalis vis dar gaubiama paslapčių. Niekada nepasirodė filme, kur būtų girdimas jos balsas. Beveik visi Thedos nebylieji filmai dingo, nes užsiliepsnojo per gaisrą, kuris 1937 m. nusiaubė „Fox Company“ saugyklas ir sunaikino didžiąją nebyliojo kino archyvo dalį. Garsiausio filmo „Kleopatra“ išliko tik kelios brangios minutės. 1960 m. pagerbta žvaigžde Holivudo šlovės alėjoje. 1994 m. JAV pašto tarnyba išleido pašto ženklų seriją, vaizduojančią nebyliojo kino eros žavesį, o karikatūristas Alis Hirschfeldas įamžino T. Barą ant pašto ženklo.

 

Autorius Monika Budnikienė