Grynas oras daugiabučiuose: specialistai akcentuoja rekuperacijos ir vėdinimo svarbą

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet vykdo atnaujintų daugiabučių energetinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę bei tokiu būdu siekia įvertinti naujų statybos technologijų, projektinių sprendimų ir produktų panaudojimą ir atitiktį keliamiems reikalavimams. Audito metu didelis dėmesys skiriamas ir kitiems – ne tik energiniams parametrams, pavyzdžiui, oro kokybei. Ataskaitos išvadose ekspertai akcentuoja, kad efektyviausia priemonė užtikrinanti šviežią orą patalpose – rekuperacija.

Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Nuotrauka iš BETA archyvo.

 
Tyrime šiemet dalyvavo daugiabučiai namai, kuriuose esančių butų skaičius svyravo nuo 6 iki 60, jų metai – nuo 1969 m. iki 1990 m. Visų pastatų energinio naudingumo klasės po atnaujinimo buvo C.

Anot BETA direktoriaus Valiaus Serbentos, siekiant ištirti daugybę būstų atnaujinimo metu panaudojamų priemonių bei jų efektyvumą, tikslinga yra analizuoti skirtingomis savybėmis pasižyminčius daugiabučius: „Tokia metodologija leidžia įvertinti atskirų pastatų tipų, pavyzdžiui, daugiaaukščių ir mažaaukščių, plytų ir blokelių mūro, atnaujinimo energinį ir ekonominį naudingumą, taip pat tinkuojamų ir ventiliuojamų fasadų, atskirų langų tipų efektyvumą, skirtingų šildymo ir vėdinimo sistemų įtaką žmonių gyvenimo kokybei.“

Siekia renovaciją vykdyti dar efektyviau

Energiniam auditui ir ekspertizei atrenkami pastatai, kurie buvo atnaujinti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ir po projekto įgyvendinimo praėję ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 metai.

„Tai yra svarbus kokybės kontrolės etapas, nes praėjus laikui po renovacijos pabaigos, įvertinami pastato faktiniai energinio efektyvumo duomenys ir įgyvendintų priemonių būklė“ – teigia BETA direktorius.

Vykdydama energinį auditą BETA siekia gauti duomenis apie įgyvendintų priemonių faktines energines ir fizines savybes, įvertinti ne tik projektinių sprendinių efektyvumą ir pagrįstumą, bet ir atliktų statybos rangos darbų kokybę bei pateikti rekomendacijas, kaip patobulinti daugiabučių namų atnaujinimo kokybę.

Didžiausi šilumos nuostoliai – vėdinant

Renovuotų daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko teigimu, tyrimas atskleidė, kad daugiausiai šilumos po būsto modernizavimo pabaigos yra prarandama dėl pastato vėdinimo (infiltracija, natūralus ir mechaninis vėdinimas). Lyginant su viso pastato šilumos nuostoliais jie sudarė vidutiniškai 41 proc.

„Palyginus neatnaujintuose daugiabučiuose vėdinimo nuostoliai dažniausiai sudaro 15-25 proc. visų pastato šilumos nuostolių. Tačiau atnaujinus pastatą šilumos nuostoliai, patiriami per nesandarias sienas, stogą, langus ir kt. sumažėja, tokiu būdu procentaliai vėdinimo nuostoliai padidėja. Todėl rekomenduotina įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“ – sako G. Šilanskas.

Nustatė oro kokybę renovuotuose būstuose

Ekspertas pratęsia, kad audito metu siekta surinkti daugiau informacijos ir apie renovuotų pastatų oro kokybę. Tai – itin svarbus būsto modernizavimo aspektas, nes atnaujinus namą, jis tampa sandaresnis, oras į vidų patenka sunkiau.

Kadangi Lietuvoje gyvenamųjų patalpų oro CO2 koncentracijos nėra ribojamos specifiniais dokumentais, todėl oro kokybė buvo tiriama atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas.

Remiantis jomis, buvo nustatyta maksimali ribinė CO2 vertė – 1000 ppm (angl. ppm – parts per milion, liet. – dalys iš milijono), t.y. riba, nuo kurios pradedamas jausti mieguistumas, galvos svaigulys, oro kokybę galima laikyti prasta. Tuomet vykdyta oro kokybės analizė atnaujintuose būstuose.

„Audito rezultatai parodė, kad maždaug 60 proc. atvejų, kuomet buvo matuojamas CO2 kiekis renovuotų daugiabučių patalpose, anglies dioksido koncentracijos kiekis pateko į numatytą diapazoną, bylojantį, kad oro kokybė yra gera. Vis dėlto apie 40 proc. atvejų 1000 ppm riba buvo viršyta“, – sako ekspertas.

Efektyviausias vėdinimo būdas – rekuperacija

Ekspertai audito ataskaitos išvadose pažymi, kad užtikrinti oro kokybę renovuotuose butuose gali padėti atsakingas jų vėdinimas. Anot G. Šilansko, norint, kad namuose būtų kuo daugiau šviežio oro, gyventojai daugiabutyje turėtų įsidiegti rekuperacinę sistemą.

„Rekuperacinė sistema padeda kontroliuoti šviežią orą bute. Įdiegus tokią priemonę daugiabučiuose yra kontroliuojamas tinkamai filtruoto išorės oro tiekimas į vidų – tai yra ypatingai svarbu šaltuoju sezono metu, kuomet išorės oro kokybė, dėl kietųjų dalelių ir dujinių teršalų koncentracijų aplinkos ore viršijimo, būna gerokai prastesnė nei vidaus oro. Be to, palyginus šią sistemą su dažnu lango atidarinėjimu, ne tik taupoma šiluminė energija, bet ir į namus įsileidžiama mažiau užteršto oro, sumažėja aplinkos triukšmas“, – teigia specialistas.

Tačiau jeigu rekuperacinės sistemos daugiabutyje nėra arba jos įrengti nėra galimybių, gyventojai, atsižvelgdami į išorės oro sąlygas ir dienos metą turėtų keliskart per dieną intensyviai vėdinti gyvenamąsias patalpas. Tai reikėtų daryti kelias minutes pilnai atidarius langus – tokiu būdu bus sudaromas skersvėjis. Nerekomenduojama vėdinti patalpų transporto piko valandomis.

Galiausiai, CO2 daviklių/sensorių įrengimas gyvenamosiose patalpose, ypač svetainėje ar miegamajame, gali tapti gera indikacine priemone, siekiant užtikrinti tinkamą vėdinimo sistemos valdymą.