Šiuo metu žinoma daugiau kaip 220 žmogaus papilomos virusų (ŽPV) tipų. Daugelis šio viruso nešiotojų nė neįtaria, kad yra užsikrėtę, nes nejaučia jokių specifinių simptomų. Visgi, medikų teigimu, tikrintis būtina, nes 15 ŽPV tipų turi onkogeninių savybių. Tai reiškia, kad jie organizme sukelia lėtinių uždegimų ir gali paskatinti vėžinių ląstelių susidarymą. Nustatytas aiškus ryšys tarp ŽPV ir gimdos kaklelio vėžio. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, vien Lietuvoje per metus diagnozuojama 400–500 naujų šio vėžio atvejų, iš kurių pusė baigiasi mirtimi. Nors grėsminga statistika byloja moterų nenaudai, šio viruso saugotis turėtų ir vyrai.

 

Vaccine,Against,Human,Papillomavirus,,Hpv.,Medical,Ampoule,In,The,HandsMilžiniškas paplitimo mastas

 

Žmogaus papilomos virusai – didelė ir įvairiapusė apvalkalo neturinčių DNR virusų grupė, kurie infekuoja ir replikuojasi odos ar gleivinės epitelinėse ląstelėse. ŽPV – itin paplitusi infekcija, dažniausiai nesukelianti jokių simptomų, neturinti požymių, bet galinti sukelti įvairius odos, viršutinių kvėpavimo takų ir lytinių organų sistemos gleivinių pažeidimus, ikivėžinius ar vėžinius susirgimus. Tyrimų duomenimis, ŽPV paplitimas įvairiose šalyse labai varijuoja ir įvairiose amžiaus grupėse gali skirtis 10 kartų. Visgi daugiau kaip 80 % žmonių per gyvenimą užsikrečia ŽPV. 40 tipų ŽVP aptinkama lytinių organų gleivinėje. Tad gydytojai patvirtina, kad nors dažniausiai pasitaikantis viruso plitimo būdas yra lytiniai santykiai, visgi juo galima užsikrėsti ir per odą. Taip pat virusą gimdanti moteris gali perduoti naujagimiui, tačiau toks scenarijus mažai tikėtinas ir retai pasitaikantis praktikoje. Vienintelis ŽPV infekcijos šaltinis ir rezervuaras yra užsikrėtęs ŽPV žmogus. ŽPV infekcija gali užsikrėsti tiek vyrai, tiek moterys. Tyrimai rodo, kad įprastai organizmo imuninė sistema geba išnaikinti ŽPV infekciją per kelis mėnesius ar metus nuo užsikrėtimo. Tačiau kartais infekcijos nėra sėkmingai sukontroliuojamos ir aukštos rizikos ŽPV virusai užsilieka organizme daug metų, sukeldami epitelinių ląstelių pokyčius.

 

Sukelia įvairių rūšių vėžį

 

ŽPV skirstomi į mažos rizikos, didelės rizikos ir neaiškios rizikos. Yra 15 didelės rizikos ŽPV tipų, kurie gali lemti tam tikrus pokyčius, bet ne visi jie veikia vienodai. Štai mažos rizikos ŽPV sukelia genitalijų karpas. Ši nemaloni infekcija visgi dažniausiai neturi jokio ryšio su gimdos kaklelio ar kitos rūšies vėžiu. Vėžį sukelia būtent didelės rizikos ŽPV – lėtinė ŽPV infekcija. Kitaip sakant, užsikrečia beveik visi žmonės, bet 90 % atvejų organizmas su virusu susidoroja. 10 % žmonių jis pasilieka ir, jei organizme būna ilgai, gali sukelti pokyčių. Tačiau medikai primena, kad ŽPV neturėtų būti klaidingai siejamas išskirtinai tik su gimdos kaklelio vėžiu. Šis virusas tiek vyrams, tiek moterims gali sukelti įvairių gerybinių ir piktybinių pakitimų. Mažos onkogeninės rizikos ŽPV tipai dažniausiai susiję su gerybinėmis nosies ir burnos ertmės, gerklų, lytinių takų papilomomis bei odos karpomis, kurios gali sukelti diskomfortą, niežulį ar skausmą. Didelės onkogeninės rizikos ŽPV tipai susiję su tam tikrų lokalizacijų ikivėžiniais ir vėžiniais susirgimais. Nustatyta, kad ŽPV virusas aptinkamas 99 % gimdos kaklelio vėžio, 90 % išangės ir tiesiosios žarnos, 70 % išorinių lytinių organų vėžio atvejų, gali būti atsakingas už burnos ertmės, ryklės, varpos ikivėžines ligas bei vėžį. Deja, minėtų susirgimų simptomai dažniausiai pajaučiami tik tada, kai liga jau išplinta.

 

Gimdos kaklelio vėžys pasaulyje labai paplitęs

 

Į gimdos kaklelį patekęs virusas jame praleidžia visą savo gyvavimo ciklą. Šios organo dalies ląstelės itin palankios ŽPV dauginimuisi, į jas virusui lengva integruotis ir sukelti pakitimų. Vyrai neturi tokios palankios vietos ŽPV virusui daugintis lytinėje sistemoje, bet jie yra viruso platintojai ir patiria didelę riziką susirgti ŽPV sukeliamu gerklų vėžiu. Tik šis gerokai retesnis nei gimdos kaklelio vėžys. Šis yra ketvirtas pagal dažnumą moterų onkologinis susirgimas. GLOBOCAN duomenimis, 2020 m. daugiau nei 604 000 moterų pasaulyje susirgo šiuo vėžiu, o daugiau nei 341 000 mirė nuo šios ligos. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys yra šeštoje vietoje pagal dažnumą tarp moterų piktybinių susirgimų. Europos vėžio registrų tinklo duomenimis, 2020 m. Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu buvo 26,8 atv. 100 000 gyventojų, kai Europos Sąjungos vidurkis – 12,8 atv. 100 000 gyventojų. Mažiausi sergamumo gimdos kaklelio vėžiu rodikliai Europoje stebimi Suomijoje, Maltoje, Austrijoje. Lietuva bendroje Europos lentelėje atsiduria tarp didžiausius sergamumo rodiklius turinčių šalių. Didesni sergamumo rodikliai stebimi tik Rumunijoje ir Estijoje. Deja, ir nustatomas Lietuvoje šis vėžys vėlai. Tik 29 % visų atvejų buvo nustatyti I stadijos, o net 33 % atvejų liga nustatyta III ar IV stadijoje.

 

Skaudžių pasekmių padeda išvengti skiepai

 

2008 m. dr. Haraldas zur Hausenas apdovanotas Nobelio premija už žmogaus papilomos viruso, kaip gimdos kaklelio vėžio sukėlėjo, identifikavimą. 1983–1984 m. mokslininkui pavyko ne tik atrasti, bet ir iš gimdos kaklelio vėžio biopsijų klonuoti ŽPV 16 ir 18 tipų DNR. Tai kancerogeniškiausi ŽPV tipai, sukeliantys iki 75 % visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. 2006 m. dėl šio atradimo patvirtinta pirmoji vakcina prieš šiuos du ŽPV tipus. Jos veiksmingumas buvo įrodytas11 m. trukmės klinikiniu tyrimu, vykdytu Švedijoje. Paaiškėjo, kad vakcinacija nuo ŽPV ankstyvame amžiuje ar iki pirmųjų lytinių santykių sumažina gimdos kaklelio vėžio išsivystymo tikimybę 90 %. Australijoje dėl 2007 m. pradėtos universalios vakcinacijos programos, kai skiepijamos ne tik mergaitės, bet ir berniukai, 92 % sumažėjo ŽVP tipų, kurie sukelia iki 75 % gimdos kaklelio vėžio atvejų šalyje. Skiepijant abi lytis apsaugomi ne tik nevakcinuoti asmenys, bet ir prisidedama kuriant bandos imunitetą prieš ŽPV infekciją. Skiepijimo programa nuo ŽPV veikia ir Lietuvoje. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad nuo šių metų vasario 1 d. pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) galės ne tik 11 m. mergaitės, bet ir berniukai. Iki šiol Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos buvo skiepijamos tik vienuolikmetės mergaitės. Dėl skiepų reikia kreiptis į šeimos gydytoją.

 

Suaugusioms moterims – gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa

 

Medikai tikina, kad su ŽPV sukeliamu gimdos kaklelio vėžiu kovojama ir vykdant prevencinę programą. Ji Lietuvoje vykdoma nuo 2004 m. ir yra viena pažangiausių tokio tipo programų. Pagrindinis šios programos tikslas – kuo anksčiau aptikti ikivėžinius pakitimus ir juos išgydyti. Dalyvauti gimdos kaklelio prevencinėje programoje kviečiamos moterys nuo 25 iki 60 m. Neseniai šioje prevencinėje programoje atsirado pakeitimų. Nuo 2022 m. vyresnėms nei 35 m. moterims kas 5 metus imamas mėginys ir atliekamas labai jautrus aukštos rizikos ŽPV testas. Jei nustatoma, kad moteris užsikrėtusi ŽPV, iš to paties mėginio atliekamas ir PAP testas. Nustačius ŽPV virusą, būtina kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą – specialistas įvertins tyrimo rezultatus, gimdos kaklelio būklę ir nustatys tolesnį veiksmų planą. Tokioms moterims reikalinga dažnesnė patikra ir stebėjimas tam, kad vėžio būtų galima išvengti arba jį pavyktų diagnozuoti anksti. Moterims iki 35 m., kaip ir ankstesnėje programoje, kas 3 metus atliekamas PAP testas. Pasak specialistų, tokio patikrų dažnumo pakanka. Mat gimdos kaklelio vėžys vystosi palyginti lėtai. Turinčioms normalią imuninę sistemą gali prireikti nuo 15 iki 20 m., kad išsivystytų gimdos kaklelio vėžys, o jei imuninė sistema susilpnėjusi ar pakenkta – 5–10 m. Tik itin retais atvejais šis vėžys išsivysto per kelerius metus.

 

Svarbu žinoti

 
  • Vengiant užsikrėtimo ŽPV, rekomenduojamos šios prevencijos priemonės: rizikingo seksualinio elgesio vengimas; apsaugos priemonių (prezervatyvų) naudojimas lytinių santykių metu; tabako vartojimo mažinimas arba atsisakymas; ankstyvas lytiškai plintančių infekcijų gydymas.
  • Specialistai pabrėžia, kad efektyviausia priemonė – skiepai, kurie apsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio, kitų didelio laipsnio lytinių organų audinių pažeidimų bei karpų, sukeltų ŽPV. Tikslingiausia skiepus skirti 9–13 m. tiek mergaitėms, tiek berniukams ir jaunesnio amžiaus moterims (iki 26-erių), dar nesusidūrusioms su ŽPV (prieš pirmą lytinį kontaktą).
  • Specialistai atkreipia dėmesį, kad vakcinos yra profilaktinės, ne gydomosios: jeigu prieš skiepijantis buvo nustatyta ikivėžinių pokyčių gimdos kaklelyje ar makštyje, tai pasiskiepijus tie pokyčiai neišnyks, o skiepytos moterys bus apsaugotos tik nuo tų ŽPV tipų, kuriais dar nėra užsikrėtusios.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė