Salotinės sultenės, dar vadinamos avinėlių salotomis, – puikus vitaminų šaltinis. Jos ne tik pasižymi maloniu riešutų poskoniu, tačiau ir sparčiai auga. Tad darže ar net ant palangės šių žalių gardžių lapelių gali užsiauginti kiekvienas. Tiesa, svarbu laiku nuimti derlių. Mat tik šviežios pasižymi puikiu skoniu ir sveikatai naudingomis savybėmis.

 

Gardi piktžolėThe,Corn,Salad,(valerianella),Plant,Growing,In,A,Garden

 

Salotinės sultenės (Valerianella locusta) savo struktūra ir konsistencija primena gūžines salotas. Sodriai žali, glotnūs, kiek storesni nei gūžinių salotų lapai yra sultingi, riešutų prieskonio, 15 cm ilgio, sudaro iki 30 cm skersmens skroteles, kartais net gula vienas ant kito. Tai valerijoninių šeimos augalas. Tačiau įprastomis vaistinio valerijono savybėmis nepasižymi. Žinoma apie 80 rūšių, bet valgyti tinkamos vos kelios. Populiariausia ir gardžiausia būtent salotinė sultenė, o tiksliau – sukultūrinta jos veislė. Kita rūšis, dantytoji sultenė, šilto klimato šalyse laikoma tiesiog piktžole, auga tarp kukurūzų ar javų. Tiesa, Pietryčių Azijos šalyse žmonės šių sultenių lapeliais gardina sriubas ir troškinius. Vartoti rekomenduojama tik jaunų augalų lapelius. Mat šiems subrendus susiformuoja tvirtas stiebas ir žiedai. Sultenių žiedai smulkūs, susitelkę į žiedynus. Vainikėlis penkiaskiautis, baltas, violetinis, rausvas arba melsvas. Žiedus sukrovusio augalo lapelių žmogaus skrandis jau nebegali suvirškinti. Tačiau galvijams tokios sultenės – tikras gardėsis.

 

Salotinės sultenės bene vienintelės iš salotinių augalų gali pasigirti nepaprasta išgarsėjimo istorija. Nuo seno augo kaip laukiniai augalai visoje Europoje, tradiciškai jas rinkdavo valstiečiai ir paįvairindavo skurdžią mitybą. Jų dažnai duodavo ir vaikams siekiant apsaugoti nuo skorbuto. XVII a. Prancūzijos valdovo Liudviko XIV sodininkas Jeanas-Baptiste‘as de la Quintinie salotines sultenes pristatė karaliui kaip naujai atrastus riešutų skonio salotinius augalus. Šviežius lapelius virėjai dailiai išdėliojo didikų lėkštėse, o šiems įvertinus malonų salotinių sultenių skonį, jos pradėtos auginti daržuose visoje šalyje. Vieno sumanaus sodininko dėka sultenės iš vargšų valgomų piktžolių virto itin populiariu maisto produktu Prancūzijoje. Dabar tiek sukultūrintos tiek laukinės sultenės paplitusios Europoje, Azijoje, Afrikoje, Šiaurės Amerikoje. Maistui Lietuvoje sultenės auginamos jau daugiau nei 10 metų, tačiau sėjama jų vis dar nedaug. Nors greitai auga ir maistingesnės už kitų rūšių žalumynus.

 

Užsiauginti ir paruošti visai nesudėtinga

 

Sultenėms, kaip ir kitoms salotoms, reikia gerai drenuotos dirvos ir saulėtos vietos. Geriausiai auga lengvame, derlingame dirvožemyje, kurio pH siekia 6,5–7. Norint vartoti kaip maistingus mikrožalumynus, galima sėti į negilius lovelius ir auginti ant palangės ar balkone. Ideali temperatūra sultenėms sėti – 5–18 °C. Sėklos geriausiai sudygsta vėsioje, drėgnoje dirvoje po 7–21 dienos. Šias salotas galima sėti kelis kartus per sezoną. Karštu oru jos greitai perauga, pražysta ir tampa neskanios, todėl šiltnamyje patartina sėti kovo mėnesį, o lauke – balandį, gegužę ir liepą. Beje, sultenės – tai vienos iš lapinių daržovių, tinkamų auginti po sniegu. Tinkamai uždengus, sniegas taps apsauginiu sluoksniu, nepraleidžiančiu šalčio. Tad rudenį, atvėsus orams, nereikėtų skubėti nuimti likusio sultenių derliaus. Pakanka tiesiog uždengti ir šviežiais lapeliais bus galima mėgautis iki pat lapkričio. Sultenės nustoja augti ne dėl žemos temperatūros, bet dėl šviesos trūkumo.

 

Dažniausiai sultenių derlius nuimamas nupjaunant visą augalą, kai išaugina 6–8 lapus: švelniai sulenkti ir aštriu peiliu nupjauti 2–5 cm virš dirvos. Tuomet vos per kelias savaites salota ataugs. Jei pasėtos tankiai, būtina palaipsniui retinti, pjaunant iki pat žemės. Sultenių lapai liečiasi su dirvožemiu, todėl prieš valgant privalu kruopščiai nuplauti tekančiu vandeniu. Kai sultenių lapai užauga didesni, galima virti garuose, troškinti ar kepti. Subrendusios salotinės sultenės ruošiamos lygiai taip pat, kaip ir stambesni špinatų lapeliai: tinka troškiniams, pikantiškų pyragų įdarui. Taip pat gali tapti įdomiu garnyru ar gardžios sriubos ingredientu. Tai puikus būdas sunaudoti senesnius, kietesnius lapus, kurie jau peraugo ir nebėra tokie skanūs. Geriausiu skoniu pasižymi nedideli švieži lapeliai. Jie itin tinka žaliosioms salotoms. Dėl malonaus riešutų poskonio salotinių sultenių tinka dėti į gaivius žaliuosius kokteilius. Švieži lapeliai atrodo estetiškai, tad naudojami ir kaip papuošimas. Tiesa, salotinės sultenės greitai suglemba. Taigi suvartoti reikėtų kuo greičiau. Šių salotų įsigijus prekybos centre, laikyti neišėmus iš plastiko dėžutės daržovėms skirtame šaldytuvo skyrelyje.

 

Nauda sveikatai

 

Kartais sultenės dar vadinamos geros nuotaikos salotomis, nes iš tiesų padeda kovoti su stresu ir palaikyti gerą nuotaiką. Tokiomis savybėmis pasižymi dėl vitamino B9 gausos. Šis vitaminas tiesiogiai veikia nervų sistemą ir užtikrina gerą miegą. O štai jo trūkumas gali sukelti  nuotaikos svyravimus. Šios salotos – vitamino C šaltinis. Vitaminas C pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, padeda stiprinti imuninę sistemą. Nors sultenės nėra minimos nei liaudies, nei tradicinėje medicinoje, jų lapeliuose gausu maistinių medžiagų, tad gali papildyti bet kurio sveikuolio valgiaraštį. Šios salotos turi mažai kalorijų ir riebalų, daug geležies, kalio ir kalcio. Beje, sultenės, kaip ir arbūzas, puikiai malšina troškulį. Tad karštomis dienomis pietaujant tikrai verta suvalgyti šiek tiek sultenių. Sezono metu sultenių galima valgyti kone kasdien. Visgi vienu kartu nesuvartoti daugiau kaip 150 g.

 

Sultenėse yra nemažai skaidulinių medžiagų, tad tiems, kurie nėra pripratę prie didelio skaidulų kiekio, gali pasireikšti nemalonūs simptomai: pilvo raižymas, vidurių laisvumas. Taip pat atsargiai šiomis salotomis mėgautis turėtų kamuojami alergijų, ypač šienligės. Nors alerginės reakcijos itin retos, tyko tikimybė sunegaluoti. Jeigu suvalgius patiekalų su sultenėmis pakyla temperatūra ar atsiranda bėrimų ant odos, jų derėtų atsisakyti. Sultenių nevalia valgyti sergantiems gastritu ir skrandžio opalige – gali padidinti skrandžio sulčių išsiskyrimą, kuris sergant šiomis ligomis ne tik nepageidaujamas, bet ir pavojingas. Tokių negalavimų turintys žmonės turėtų rinktis tik tuos receptus, kuriuose sultenės termiškai apdorojamos. Nors paprastai tiems, kuriuos kamuoja vidurių pūtinas, rekomenduojama valgyti daugiau žaliųjų daržovių, termiškai neapdorotos sultenės netinka. Švieži lapeliai gana sunkiai virškinami, tad gali sutrikti žarnyno veikla ir dar labiau padidėti dujų kaupimasis.

 

Maistinė vertė

 

Angliavandeniai       3,5 g

Baltymai                   2 g

Riebalai                     0,4 g

Skaidulos                 2,3 g

Kalis                        330 mg

Natris                       5 mg

Magnis                     19 g

Kalcis                        41 mg

Geležis                      4 µg

Vitaminas B9           44,5 µg

Vitaminas C             3 g

100  g                       21 kcal

 

Sultenių ir pievagrybių salotos

 

2 porcijos

100 g 97 kcal

Ruošti 10 min.

 

  • 200 g salotinių sultenių
  • 100 g pievagrybių
  • Kriaušė
  • 40 g mėlynojo pelėsinio sūrio
  • Sviesto kepti
  • Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį
  • 4 šaukštai alyvuogių aliejaus
  • 2 šaukšteliai citrinos sulčių
  • Pusė šaukštelio garstyčių
 

GAMINIMAS. Pievagrybius supjaustyti griežinėliais ir apkepti svieste, kol suminkštės ir įgaus auksinį atspalvį. Prieš pat baigiant kepti pagardinti prieskoniais. Grybus atvėsinti. Sultenes nuplauti ir gerai nusausinti. Suplėšyti ir išdėlioti lėkštėse. Iš kriaušės pašalinti sėklas, supjaustyti plonais griežinėliais. Išdėlioti ant sultenių. Sudėti atvėsusius pievagrybius, apibarstyti trupintu pelėsiniu sūriu. Padažui suplakti aliejų, citrinos sultis ir garstyčias. Gautu padažu prieš pat patiekiant apšlakstyti salotas.

 

Fresh,Salad,With,Roasted,Potatoes,,Mushrooms,And,Lamb,Lettuce,Salad

 

Sardinių ir sultenių užkandis

 

4 porcijos

100 g 124 kcal

Ruošti 10 min.

 

  • 50 g sultenių
  • 150 g konservuotų sardinių pomidorų padaže
  • Avokadas
  • 2 šaukštai žaliųjų citrinų sulčių
  • 4 riekelių itališkos duonos
  • 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
  • Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį
 

GAMINIMAS. Duonos riekeles apšlakstyti aliejumi iš abiejų pusių ir kepti po 2 min., kol gražiai apskrus. Avokado minkštimą sutrinti. Sumaišyti su citrinų sultimis, pagardinti prieskoniais. Gauta mase aptepti skrudintą duoną. Ant jų išdėlioti nuplautas ir gerai nusausintas sultenes. Galiausiai išdėlioti sardines.

 

Sardines,In,Tomato,Sauce,With,Avocado,And,Lambs,Lettuce,On

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė