Dažnai juokaujama, kad jei algos pakanka ne tik duonai, bet ir sviestui, gyvenimas geras. Daug maistinių medžiagų turintis pieno produktas mėgstamas daugelio, o virtuvėje ilgai neužsiguli, nes lengvai pritaikomas kiekvienam patiekalui. Kuo ypatingas sviestas?

 

Kada protėviai paragavo sviesto?Wooden,Board,With,Cut,Block,Of,Butter,On,White,Background

 

Manoma, kad sviestas pradėtas gaminti 2000 m. pr. Kr. Įrodymų rasta ant kalkakmenio lentelės, kurioje nupiešta, kaip plakti sviestą. Tačiau kai kurie istorikai mano, kad sviesto gamyba prasidėjo gerokai anksčiau. Spėjama, kad kadaise vienas klajoklis gabeno pieną, supiltą į odinius maišelius, o šiuos pririšo prie arklio. Jojant pienas nuolat plakėsi. Kai klajoklis pasiekė ilgos kelionės tikslą, jo maišeliuose liko skani kreminė staigmena – sviestas. Senovėje vietoj karvių vartotas ožkų, avių ir jakų patelių pienas. Dėl vėsesnio klimato sviestas buvo populiaresnis Šiaurės Europoje. Artimųjų Rytų senovės tekstuose dažniau užsimenama apie kaitinant išgautą ghi sviestą. Jis buvo parduodamas Arabijoje ir Sudane. Indijoje aukotas dievams ir laikytas grynumo simboliu. Pietų europiečiai sviesto nevertino taip, kaip šiaurinė žemyno dalis, nes mėgavosi šviežiu alyvuogių aliejumi. Vis dėlto romėnai naudojo sviestą, tik ne maistui, o žaizdoms gydyti ir odos būklei gerinti. Tokia plati naudojimo įvairovė patvirtina, kad ne tik skanus, bet ir naudingas.

 

Viduramžiais žmonės jau daug žinojo apie sviestą. Valstiečiai jį vertino kaip sotų ir nebrangų maistą. Kilmingieji mėgo dėl kreminio skonio ir suteikiamo sodrumo patiekalams. Visiems buvo apmaudu, kad Bažnyčia per gavėnią sviesto valgyti neleido. Visą mėnesį iki Velykų Europa kankinosi ir svajojo apie šį skanų pieno gaminį. Kai kurie turtuoliai papirkdavo Bažnyčią, kad gautų leidimą per gavėnią vartoti sviestą. Sviestas buvo toks populiarus, kad XIX a. prancūzų chemikas Napoleono reikalavimu sukūrė į sviestą panašią užtepėlę iš lydytų jaučių riebalų ir pieno. Tai buvo pirmasis margarino prototipas. Maldininkų dėka sviestas pateko į Ameriką, piligrimai rankomis mušė sviestą ir vaišino žmones. XX a. pr. Amerikos piliečiai suvartodavo neįtikėtiną kiekį sviesto, daugiau nei 8 kg per metus vienam gyventojui. Deja, Didžioji depresija ir Antrasis pasaulinis karas privertė pakeisti šią statistiką. Dėl darbo ir pinigų trūkumo sviestas tapo prabangos gaminiu. Jį pakeitė margarinas, kuriame nebeliko jaučių riebalų – gamintas iš augalinio aliejaus su trupučiu geltono maistinio dažiklio, kad atrodytų kaip sviestas. Kai tyrėjai išsiaiškino, kad margarinas daug kenksmingesnis nei sviestas, žmonės grįžo prie tradicinio gaminio.

 

Naudingosios medžiagos     100 g

Riebalai 81 g

Baltymai 1,19 g

Cholesterolis 178 g

Fosforas 34 mg

Kalcis 24 mg

Kalis 18 mg

Magnis 2,6 mg

100 g 726 kcal

 

Nauda sveikatai

 

Saugo širdį. Širdies ligos – viena pagrindinių mirties priežasčių šiuolaikinėje visuomenėje. Ryšys tarp sočiųjų riebalų ir širdies ligų buvo prieštaringa tema kelis dešimtmečius. Įvykdžius daugelį tyrimų nepavyko rasti ryšio tarp sočiųjų riebalų vartojimo ir širdies ligų. Tas pats pasakytina apie riebius pieno produktus, tokius kaip sviestas. Kai kurie tyrimai rodo, kad riebūs pieno produktai nedidina širdies ligų rizikos. Nemažai tyrimų sieja jų vartojimą su nauda širdies sveikatai.

 

Mažina ligų tikimybę. Svieste yra daug beta karoteno – junginio, kurį kūnas paverčia vitaminu A. Beta karotenas siejamas su mažesne plaučių ir prostatos vėžio rizika. Žole šeriamų karvių sviestas turi riebalų rūgščių, tokių kaip CLA (konjuguota linolo rūgštis), kuri apsaugo nuo piktybinių auglių augimo. Beta karotenas taip pat lėtina regėjimo praradimą, amžinės geltonosios dėmės degeneracijos vystymąsi.

 

Stiprina kaulus. Svieste yra vitamino D, kuris gyvybiškai svarbus kaulų augimui ir vystymuisi. Jame taip pat yra kalcio, būtino kaulų stiprumui. Kalcis taip pat sergsti nuo osteoporozės, dėl kurios kaulai tampa silpni ir trapūs.

 

Gerina odos būklę. Svieste yra vitamino E, kuris atlieka svarbų vaidmenį odos sveikatai. Ši maistinė medžiaga sumažina UV saulės spindulių žalą, lengvina odos uždegimą ir padeda gyti žaizdoms.

 

Stiprina imunitetą. Svieste esantys antioksidantai ir nesočiosios riebalų rūgštys būtinos norint pašalinti toksiškas chemines medžiagas iš kūno. Be to, veikia kaip antimikrobinis ir priešgrybelinis produktas, padeda naikinti kenksmingus mikrobus, trukdo jų augimui. Tyrimas parodė, kad svieste esanti lauro rūgštis veikia kaip antivirusinė priemonė, netgi leidžia išvengti lytiškai plintančių ligų, tokių kaip ŽIV, AIDS, lytinių organų karpos ir pūslelinė.

 

Sviestiniai sausainiai

 

24 vnt.

100 g 118 kcal

Ruošti 25 min.

  •  225 g minkšto sviesto
  •  200 g cukraus
  •  Kiaušinis
  •  240 g miltų

GAMINIMAS. Dideliame dubenyje sutrinti sviestą ir cukrų iki purios masės. Įmušti kiaušinio trynį. Pamažu suberti miltus. Išminkyti tešlą, su stikline įspausti apvalius sausainius. Sudėti į riebalais išteptą skardą ir aptepti baltymo plakiniu. Kepti 20 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 200 ºC.

 

Cookies,Made,Out,Of,Wheat,And,Can,Be,Eaten,Solo

 

Svieste keptos krevetės

 

8 porcijos

100 g 201 kcal

Ruošti 25 min.

  •  120 g minkšto sviesto
  •  3 šaukštai citrinos sulčių
  •  2 šaukšteliai maltos aitriosios paprikos
  •  Šaukštelis malto imbiero
  •  Druskos pagal skonį
  •  1 kg krevečių

GAMINIMAS. Sumaišyti visus ingredientus, išskyrus krevetes. Jas apvolioti gautu mišiniu ir suverti ant 8 medinių iešmelių. Kepti kepsninėje 3–5 min. iš kiekvienos pusės, kol gražiai apskrus, retsykiais aplieti sviesto mišiniu.

 

Delicious,Sauteed,Shrimp,With,Cajun,Seasoning,And,Lime,On,A

 

Autorius Monika Budnikienė