Kurdami šeimą žmonės neretai tikisi, kad jiems pavyks nekartoti tėvų klaidų, nekopijuoti seserų ir brolių santykių modelių. Realybė neretai būna kitokia. Labai dažnai artimi giminaičiai susiduria su itin panašiomis problemomis ir sunkumais. Tačiau tai nereiškia, kad to negalima pakeisti. Psichologai turi pluoštą patarimų, kaip tą galima padaryti.

 

didelė šeima

Įrodyta, kad suaugusio žmogaus elgesys priklauso ne tik nuo proto ir valios, bet ir nuo to, kokia buvo jo vaikystė. Tėvai augindami mažą žmogų, įdiegia jam programą, kaip reikia teisingai, anot jų, gyventi. Suaugę asmenys neįvertina, kokį svarbų vaidmenį atliko tėvų auklėjimas. Labiau įsigilinę į šeimos istoriją, jie greičiausiai suprastų, kad su tokiomis pačiomis problemomis, pasirinkimais ir sprendimais buvo susidūrę ne tik jų tėvai, bet seneliai ir protėviai. Vienos šeimos istorijoje seka virtinė skyrybų, kitiems niekaip nepavyksta išbristi iš skurdo, treti susilaukia infantilių vaikų, kurie net suaugę nesugeba rasti vietos po saule. Šį sąrašą galima tęsti iki begalybės, nes kiekviena šeima susiduria su specifinėmis problemomis.

 

Kai kurie mokslininkai mano, kad dėl šių problemų kalta genetika. Net jei tai tiesa, tai nereiškia, kad nieko negalima pakeisti. Žmogui duota laisva valia, tad jis gali keisti save ir jokia situacija nėra beviltiška. Dedant pastangų, galima ir kalnus nuversti!

 

Iš pradžių reikia žinoti šeimos istoriją. Kuo daugiau žinoma apie šeimos narių biografijas, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks pakeisti savo gyvenimą. Svarbiausia yra suprasti, su kokiomis problemomis susidūrė giminaitis, kurių negalėjo įveikti. Sulaukus maždaug to paties amžiaus kitas giminaitis gali susidurti su panašiomis problemomis. Žinodamas, ko laukti, jis galės imtis veiksmų ir užkirsti kelią nelaimėms. Anot genetikų, pats pavojingiausias amžius, kada kartojasi genetiškai užprogramuotos problemos, yra iki 35 metų.

 

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tokį žmogų, kuris susidūrė su panašiomis problemomis, surasti yra labai sunku. Tada gali padėti atviras pokalbis su autoritetingu šeimos nariu. Labai svarbu stengtis suprasti žmogaus motyvus, išsiaiškinti, kaip jis sprendė problemas, pasimokyti iš jo veiksmų, apgailestavimų arba priešingai – neapgailestavimų.

 

Kiekvienas žmogus turėtų suprasti ir žinoti, iš kur kyla jo klaidos. Žinodamas, kad jis yra ne vienas, žmogus nebesijaučia toks vienišas ir patiki šviesesniu rytojumi. Tuomet problema atrodo aiškesnė ir nebeatrodo, kad ją išspręsti neįmanoma. Tikėjimas neleidžia palūžti ir pasiduoti. Net jei giminaičio gyvenime įvyko tragedija, tai nereiškia, kad ji būtinai turi pasikartoti ir kito žmogaus gyvenime.

 

Nuoširdžiai atsakyti sau į klausimus: „Kodėl esu nelaimingas?“, „Kodėl aš tai darau?“, „Ką galiu padaryti, kad tai pasikeistų?“. Problemų sprendimų neatidėlioti, imtis visų reikalingų veiksmų, kurie gali ją panaikinti. Laiko laukti nėra. Tai, kad gyvenimas trumpas, įrodo ir artimų giminaičių ir šeimos narių gyvenimo istorijos.

 

Niekas nesako, kad problemas reikia spręsti vienatvėje. Nereikia pulti į neviltį, geriau kreiptis į šeimos narius, kurie visada pasirengę padėti. Kaip spręsti genetiškai paveldėtas problemas pataria daug psichologų, tarp jų vokiečių psichologas ir psichoterapeutas Bertas Helingeris (Bert Hellinger), sukūręs šeimos konsteliacijos (šeimos sisteminio išdėstymo) metodą.

 

Vokiečių gydytojas padėdavo tarsi atsidurti pacientams „savo giminaičių kailyje“, pažvelgti į viską iš šalies, rasti savyje slaptą potencialą. Jis padėdavo visą šią informaciją išgauti ir sudėlioti į lentynėles. Kai viskas tampa aišku, tai jokios problemos nebėra baisios. Šeimoje egzistuoja tam tikri dėsniai, kuriuos reikia žinoti kiekvienam. Tik tada galima išvengti didelių problemų ir nelaimių. Dėsningumų žinojimas padeda nekartoti tų pačių klaidų ir vos per kelias valandas susikurti laimingo gyvenimo strategiją. Visiems bendro laimės recepto nėra, nes kiekvieno žmogaus gyvenimas yra kitoks, bet glaudžiai persipynęs su šeimos istorija.