„Citadele“ banko prognozėmis, šiemet vidaus vartojimas ir mažmeninės prekybos apyvarta turėtų didėti dar 4–5 %. Tačiau, nors lietuvių vartojimo apimtys auga, mažėja naudotų daiktų pardavimų skaičius. Ekspertai tikina, kad tokie pokyčiai – gero gyvenimo rodiklis, ir atskleidžia, kokių dėvėtų daiktų kategorijų pardavimai vis krinta.

 

Į naudotus daiktus akys dažniau krypsta sunkmečiuCropped,Shot,Of,Female,Friends,Out,For,Shopping,In,The

 

„Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, įprastai naudotų daiktų įsigijimo ypatumai tiesiogiai susiję su Lietuvos vartotojų finansine padėtimi – kuo ji prastesnė, tuo vartotojai labiau linkę leisti pinigus pigesnėms prekėms, pavyzdžiui, daiktams iš antrų rankų. „Šiuo metu šalyje situacija kitokia – Europos Komisijos duomenimis, praėjusių metų spalį ir lapkritį Lietuvos vartotojų nuomonė apie finansų perspektyvas buvo geriausia per visą istoriją. Tam įtakos turėjo rinkoje įsibėgėjęs paskolų palūkanų kritimas, algų kilimas ir pasibaigęs infliacinis šokas“, – sako A. Izgorodinas. Anot eksperto, šios priežastys lėmė mažėjančias mažmeninės naudotų prekių prekybos apimtis – nuo 2023 m. balandžio naudotų daiktų pardavimai krito apie 3 %.

 

Lietuvių prioritetas – nauji daiktai

 

Stebint palankias finansines prognozes, tikėtina, kad ateityje naudotų daiktų pardavimai ir toliau trauksis. A. Izgorodino manymu, naudotų daiktų pardavimo apimtys mažės elektronikos, informacinių technologijų (IT) prekių, drabužių, sporto reikmenų, laikrodžių, papuošalų, juvelyrikos ir žaislų srityse. „Svarbu paminėti, kad elektronikos ir IT segmentas yra jautrus palūkanoms, o skolinimuisi Lietuvoje pingant, vartotojai atitinkamai bus linkę pirkti naują IT ir elektronikos produkciją. Tokias pačias prognozes galime taikyti ir laikrodžių, papuošalų, juvelyrikos mažmeninės prekybos segmentui – čia stebimas įspūdingas naujų prekių vartojimas. Nuo 2023 m. naujų šių gaminių parduota net 23 % daugiau. Tad atitinkamai reikia tikėtis naudotų juvelyrikos ir papuošalų pirkimo kritimo“, – sako banko atstovas.

 

Pirkimą keičia mainytuvės

 

VILNIUS TECH Tvarumo centro direktoriaus pavaduotoja dr. Rūta Mikučionienė pastebi, kad mažėjančios naudotų daiktų apimtys ne visai tiksliai atspindi bendrą dėvėtų daiktų populiarumą tarp Lietuvos vartotojų. „Naudotų daiktų pardavimai gali kristi populiarėjant mainų, atiduotuvių platformoms, nes vartotojai, kurie renkasi įsigyti dėvėtą daiktą, dabar turi kitokių įdomesnių alternatyvų. Populiarėja ir bendruomenių mainytuvės, kuriose žmonės apsirūpina reikalingais daiktais jų net nepirkdami“, – sako dr. R. Mikučionienė. Ekspertės teigimu, per paskutinius metus dalijimosi daiktais vietų pastebimai padaugėjo, o atiduotuvės jau įrengiamos net bibliotekose, biurų pastatuose ir universitetuose.

 

Naudoti daiktai populiaresni tarp jaunimo

 

Pasak dr. R. Mikučionienės, sąmoningėjant Lietuvos visuomenei, pastebimas atsakingesnis vartojimas, siekis įsigyti tik būtinų prekių. Švaistymo mažinimą lietuviai sieja ne tik su taupumu, bet ir tvarumu, taip stengiantis pagerinti aplinkos būklę. „Nors tarp vyresnės kartos atstovų vis dar gaji mintis, kad dėvėtus daiktus perka tie, kurie neįperka naujų, jaunimas į prekes iš antrų rankų žiūri visai kitaip. Kalbant apie tekstilės segmentą, jaunoji karta tikrai mielai renkasi panaudotus rūbus, juos įsigyja mainų grupėse, internetinėse platformose, ir tai sieja su tvarumu bei atsakingu vartojimu“, – sako dr. R. Mikučionienė. Jai antrina ir ekonomistas A. Izgorodinas, pridurdamas, kad naudotų daiktų rinkoje didelį vaidmenį atlieka nuomonės formuotojai ir socialiniai tinklai.

 

„Nuomonės formuotojai prisideda prie tokių platformų kaip „Vinted“ žinomumo, socialiniuose tinkluose populiarėja vaizdo įrašai, kuriuose dalijasi dėvėtų drabužių parduotuvių laimikiais. Be to, po truputį Lietuvoje auga ir apie tvarumą kalbančių aktyvistų žinomumas, tai irgi prisideda prie tvaresnių pasirinkimų“, – sako ekonomistas. Jo teigimu, socialiniuose tinkluose šiuo metu apstu grupių, kuriose žmonės gali atiduoti nenaudojamų daiktų, jais mainytis arba parduoti. Tai, pasak A. Izgorodino, padeda ne tik sutaupyti, bet ir suteikti naują gyvenimą daiktams, taip mažinant neigiamą įtaką mūsų planetai.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė