Vasaros mėnesiais daugiau laiko lauke praleidžia ne tik žmonės, bet ir augintiniai. Svarbu sudaryti saugias sąlygas, kad saulės vonios nepakenktų sveikatai. Skirtingoms rūšims, atsižvelgiant į fiziologiją ir atsparumą karščiui, reikia skirtingos pagalbos.

 

ŠunysHappy,Dog,Lying,On,Grass,And,Feels,Warm,In,Summer

 

Simptomai. Šilumos smūgis, kuris išsivysto, kai kūno temperatūra pakyla ≥ 40 oC, – viena labiausiai paplitusių ligų vasarą. Šunys neprakaituoja, o šilumos perteklių išgarina intensyviai lekuodami. Kai kurios veislės, pavyzdžiui, brachicefaliniai – buldogai, mopsai, pekinai, nutukę ir vyresnio amžiaus, turintys juodą ilgą kailį, yra jautresni. Grėsmingi simptomai, į kuriuos būtina reaguoti: didelis dusulys ir nenormaliai gausus seilėtekis, troškulys, labai raudonos dantenos, vėmimas ar viduriavimas. Iš pradžių šuo būna susijaudinęs, neramus, loja ar inkščia, vėliau silpsta, nepastovi ant kojų, praranda orientaciją ir gali apalpti.

 

Pirmoji pagalba. Kuo skubiau perkelti gyvūną iš karštos aplinkos į patalpą su kondicionieriumi. Lauke ieškoti pavėsio. Kūną ir galvą aplieti drungnu vandeniu iš žarnos ar kibiro, apkloti šlapiais rankšluosčiais. Nevalia naudoti šalto vandens ir ledo, nes susitraukus kraujagyslėms sunkiau išspinduliuoti šilumos perteklių. Jeigu šuo nori, duoti lakti drungno vandens, bet neversti. Skubiai nuvežti į veterinarijos kliniką. Automobilyje įjungti kondicionierių arba atidaryti langus, kad būtų skersvėjis. Net jei atrodo, kad būklė normalizavosi, kai kurių šoko simptomų, pavyzdžiui, didelio kraujo spaudimo, galima ir nepastebėti.

 

Kaip apsaugoti?

 
  •  Niekada nepalikite šuns automobilyje. Jei lauke oro temperatūra 23 oC, po pusvalandžio salone pakils iki 43 oC. Jei išorėje – 35 oC, po 30 min. viduje bus 54 oC. Nelaimės atveju šeimininkai teisinasi, kad paliko šunį uždarytą neilgam, tačiau užtenka vos 10 min., jog įvyktų šilumos smūgis.
  •  Neleiskite šuns į lauką vidudienį nuo 11 iki 16 val., kai saulės intensyvumas didžiausias. Pasivaikščiokite anksti ryte ir vėlai vakare. Venkite asfalto dangos ir trinkelių. Net maloniai vėjuotą dieną grindinys gali įkaisti iki 52 oC. Padėkite delną ant tako – jei sunku išlaikyti 7 sek., per karšta vedžioti šunį. Geriau rinktis natūralią veją.
  •  Ilgaplaukius apkirpkite, tačiau ne plikai, kad kailis apsaugotų nuo UV spindulių. Baltos spalvos šunys, turintys rožinę odą, yra jautresni, todėl naudokite specialų kremą nuo saulės su SPF. Dažniausiai nudega nosies nugarėlė, akys, ausys, papilvė.
  •  Suteikite pavėsį lauke laikomam šuniui, pavyzdžiui, ištempkite tentą virš voljero. Pastatykite baseiną su vandeniu, kuriame gyvūnas noriai vėsinsis. Retkarčiais apliekite vandeniu iš laistymo žarnos.
  •  Šuo turi turėti neribotą kiekį švaraus geriamojo vandens. Kelionėje pravers specialios gertuvės, kurias patogu nešiotis su savimi. Gali būti, kad atsisakys ėsti arba maitinsis naktimis, kai oro temperatūra žemiausia. Neverskite laikytis įprasto režimo – jis nusistovės vos nuslūgus karščiui.
  •  Vasarą sumažinkite fizinį aktyvumą, venkite intensyvių treniruočių. Užuot leidę bėgti šalia dviračio, mėtykite pagalį į ežerą.
  •  Kepsnių sezonu laikykite augintinį atokiau nuo kepsninių, šašlykinių, dujų balionų. Karštos anglys gali netikėtai nudeginti. Siekiant išvengti cheminio nudegimo ir apsinuodijimo, uždarykite šunį viduje, jei teritorijoje naudojate pesticidus ar naikinate šliužus.
 

Katės

 

Simptomai. Mėgsta pasikaitinti saulėje, tačiau dažniausiai jaučia ribas ir geba išvengti perkaitimo. Yra keli būdai, kaip vėsinasi katės. Pirma, intensyviai laižo kailį, sušlapina save seilėmis. Deja, vasarą padaugėja problemų, susijusių su plaukų kamuolių kaupimųsi skrandyje. Katės, priešingai nei šunys, turi prakaito liaukų, tačiau jos išsidėsčiusios tik letenų pagalvėlėse ir funkcionalumas labai ribotas. Kraštutiniu atveju, kai pakyla kūno temperatūra, išsižioja ir pradeda lekuoti. Tai ženklas, kad gresia perkaitimas ir būtina imtis priemonių, jog būklė nepablogėtų. Jautresnės ilgaplaukės ir veislės, kurioms būdingas trumpas snukis (persai, egzotai), nutukę ir vyresnio amžiaus gyvūnai, sergantys lėtinėmis ligomis. Pasitarkite su veterinaru, jei augintinis dažnai ir paviršutiniškai kvėpuoja praverta burna, teka putotos seilės, tapo apatiškas ir nereaguoja į aplinką.

 

Kaip apsaugoti?

 
  •  Katės mėgsta minkštus guolius, tačiau jie trukdo išspinduliuoti šilumą. Geriau rinktis ne kailinius, pūkuotus, o lygios tekstilės dygsniuotas pagalvėles. Tinka mediniai gultukai su kojelėmis, kai dugnas pakeltas nuo grindų.
  •  Karštomis dienomis į guolį įdėkite plastikinį butelį su šaltu vandeniu ar ledo kubelių maišelį, įvyniotą į rankšluostį. Vidudienį, kai saulė intensyviausia, neišleiskite į kiemą. Pavojų kelia įstiklintos terasos, balkonai ar verandos, kurie gali įkaisti lyg šiltnamis.
  •  Nepalikite namuose be gryno oro. Jeigu išeinate ilgam laikui, neuždarykite langų sandariai, palikite vėdinimą, kad patalpoje vyktų oro cirkuliacija. Pietinėje pusėje užtraukite paprastas ar ritinines užuolaidas, kad nepatektų saulės spindulių.
  •  Užtikrinkite, kad visada turėtų šviežio geriamojo vandens. Katė gali susigundyti specialiu fontanėliu, iš čiaupo tekančia srove. Padėkite dubenėlius su vandeniu vietose, kuriose augintinis lankosi dažniausiai.
  •  Dažniau šukuokite, kad katė neprisirytų plaukų ir rečiau vemtų.
  •  Nepalikite nesuėstų konservų likučių, nes aukštoje temperatūroje greitai dauginasi bakterijos, gedimas pritraukia vabzdžius.
  •  Stebėkite, kad smalsus gyvūnas, norėdami lakti, neįkristų į baseiną ar kitas atviras vandens talpyklas, esančias namų teritorijoje. Katės nėra geros plaukikės. Į statinę, kurioje kaupiamas laistymo vanduo, įdėkite ilgą pagalį, kad galėtų išlipti nelaimės atveju.
 

Triušiai

 

Simptomai. Dekoratyviniai gyvūnėliai, ypač turintys ilgą, tankų kailį, yra jautrūs šilumos stresui ir gali perkaisti, jei namelio viduje temperatūra viršija 22 oC. Karštomis dienomis reikėtų bent kelis kartus patikrinti, kaip laikosi augintinis. Ankstyvieji šilumos smūgio požymiai – dažnas, paviršutiniškas kvėpavimas, seilėtekis, drėgnas kailis aplink snukutį, ryškiai raudonos (ypač turintiems baltą kailį) ir šiltos ausys. Vėliau gyvūnas tampa apatiškas, nereaguoja į aplinką, gali netekti sąmonės.

 

Pirmoji pagalba. Kuo greičiau perkelti į pavėsį arba nunešti į patalpą, kurioje veikia oro kondicionierius. Ausų srityje gausu kraujagyslių, kurios aktyviai dalyvauja termoreguliacijoje – išgarina šilumos perteklių. Sudrėkinti jas vandeniu arba dėti šlapius rankšluosčius. Nevalia naudoti ledo. Nerekomenduojama atvėsinti viso kūno, nes triušiai jautrūs staigiems temperatūrų šuoliams. Kuo skubiau nugabenti į veterinarijos kliniką.

 

Kaip apsaugoti?

 
  •  Narvelį su triušiu neškite į lauką tik anksti ryte arba vakare. Netinka įstiklintos patalpos – balkonai, verandos, terasos, kurias prišildo saulė. Įkurdinkite augintinį medžių paunksmėje, kur pasiekia silpnas vėjelis. Nelaikykite vienoje vietoje ilgą laiką, nes sukantis saulei neteks pavėsio. Nepalikite lauke nakčiai ar labai vėjuotą dieną.
  •  Užtikrinkite deramą vandens kiekį. Be gertuvės, pastatykite keraminį dubenėlį su tirpstančiais ledo kubeliais.
  •  Į namelį, kuriame miega gyvūnas, galima įdėti stiklinį buteliuką su šaltu vandeniu. Plastikinę tarą sugrauš. Negalima leisti tupėti tiesiai ant ledinio paviršiaus.
  •  Reguliariai valykite narvą ir pašalinkite suteptą kraiką. Nešvarumai privilioja muses, kurios dirgina. Gyvūnas neranda ramybės ir nuolat eikvoja energiją.
  •  Karštomis dienomis apipurkškite ausis vėsiu (ne lediniu) vandeniu.
   

Dekoratyviniai paukščiai

 

Simptomai. Dauguma dekoratyvinių sparnuočių kilę iš atogrąžų, todėl gerai toleruoja aukštą aplinkos temperatūrą. Šilumos perteklių garina lekuodami (dažnai kvėpuoja pravėrę snapą), laiko sparnus toliau nuo kūno. Suteikus galimybę noriai maudosi vandens vonelėse. Sunerimti reikėtų, jei pasikeitė paukščio elgesys ir įpročiai: daug miega ir nereaguoja į aplinką, tupi ne ant laktos, o ant narvelio grindų, susigūžė – įtraukė galvą ir snapą, pašiaušė plunksnas, mažiau čiulba, pakito išmatų konsistencija ir spalva, tupėdamas ant laktos keistai siūbuoja ar vaikšto ratu, kvėpuoja garsiai ir švokščia.

 

Kaip apsaugoti?

 
  •  Nors paukščiams reikalingas vitaminas D, nelaikykite narvelio saulėkaitoje. Nestatykite arti lango. Geriau išneškite į pavėsį atviroje vietoje, kur pučia vėjelis. Orui laidžia tekstile papildomai uždenkite narvo viršų ar vieną sienelę, tačiau ne aklinai.
  •  Užtikrinkite deramą geriamojo vandens kiekį. Į narvelį įdėkite keraminį dubenėlį su vėsiu vandeniu, kuriame paukščiai noriai maudysis. Keiskite, kai susiteršus.
  •  Pasiūlykite daugiau šviežių, sultingų produktų: agurkų, arbūzų, lapinių žalumynų. Salotas nuplaukite ir pakabinkite varvančias.
  •  Laiku šalinkite išmatas, nesulestą pašarą, ypač greitai gendantį, ir kitas šiukšles. Šiltu oru greitai dauginasi bakterijos, todėl dezinfekuokite indėlius ir inventorių.
 

Autorius Jurgita Ramanauskienė