Poliglotai – turbūt vieni įdomiausių žmonių. Nepaisant skirtingos kilmės ir net skirtingų epochų, juos sieja gebėjimas išmokti naują kalbą per rekordiškai trumpą laiką. Kartais tam užtenka poros mėnesių. Be to, dauguma žinomų poliglotų tai daro dėl žinių, o ne praktinės naudos.

 

Young,Student,Woman,Learning,Different,Languages

Vengrų poliglotė, nustebinusi pasaulį

 

Kató Lomb (1909–2003 m.) – viena garsiausių poligločių. Skaitant šios ypatingos moters biografiją kyla noras sau užduoti klausimą – ar aš irgi galėčiau išmokti 16 kalbų? Šiai vengrų kalbos vertėjai tai pavyko. Be to, knygoje ji pasidalijo patirtimi su skaitytojais. Kató knyga, ne vienam palengvinusi kalbų mokymosi procesą, vadinasi „Kaip aš mokausi kalbų“. Šioje knygoje siūlomi nesudėtingi kalbos mokymosi metodai. Viena iš rekomendacijų – perskaityti kuo daugiau literatūros tiksline kalba. O jei pažangos nėra, poliglotė pataria kaltinti blogus vadovėlius, kalbos sudėtingumą, nepalankią politinę situaciją ar net orą. Ko jau ko, bet nereikia kaltinti savęs. Juk tai nepridės ryžto. Būtina tikėti savo intelektu. Tuomet sėkmė mokantis visada šalia.

   

Išprotėjęs mokslininkas ir poliglotas

 

Neįtikėtina, bet serbų išradėjas, mechanikas, fizikas ir elektros inžinierius Nikola Tesla (1856–1943 m.) buvo poliglotas. Didysis mokslininkas mokėjo 9 kalbas, o tai jam atvėrė beveik neribotas žinių galimybes. Dabar sunku spręsti apie metodus, kuriuos garsusis inžinierius naudojo studijuodamas užsienio kalbas. Tačiau šiuo atžvilgiu yra viena prielaida – galbūt jo sėkmę lėmė psichikos ypatumai. N. Tesla nuo vaikystės kentėjo nuo savotiško mąstymo bruožo, vėliau atlikusio jo gyvenime lemiamą vaidmenį kuriant išradimus. N. Teslos išgirsti žodžiai vaizduotėje įgaudavo ryškias formas, todėl jaunasis tyrinėtojas kartais painiodavo tikrovės ir vaizduotės objektus. Tačiau sulaukęs 17 metų suprato, kad šis keistumas pravers kuriant naujus įrenginius.

   

Genialus archeologas

   

Vokietis Heinrichas Schliemannas (1822–1890 m.) – archeologas, legendinės Trojos atradėjas, susižavėjęs senovės civilizacijų kultūromis. Iš pradžių mokėsi lotynų, vėliau graikų kalbų. H. Schliemannas perskaitė Homero „Iliadą“ originalo kalba. Svajodamas apie keliones suprato, kad užsienių kalbų mokėjimas žūtbūt reikalingas. Nenorėjo skirti laiko nuolatiniam mokymuisi, todėl nusprendė sukurti savitą metodą, kurio esmė – populiarių tekstų mokymasis atmintinai ir atkartojimas garsiai. Netrukus talentingas vokietis nustebino savo mentorių – po metų studijų lengvai prisiminė 20 puslapių anglų prozos. Jo mokytojas pripažino, kad mokinys pranoko meistrą ir kalba geriau už jį patį! Heinrichas tikėjo, kad garsus šnekėjimas užsienietiškai padeda greitai ir efektyviai išmokti kalbą. Taikydamas šį metodą vos per dvejus metus išmoko šešias užsienio kalbas (anglų, olandų, ispanų, italų, portugalų ir prancūzų), bet tai dar ne viskas! Intensyviai mokydamasis intelektualas taip sustiprino atmintį, kad vėliau sugebėdavo vos per 6 savaites išmokti naują kalbą (rusų, lenkų, švedų, lotynų, arabų ir šiuolaikinę graikų). Tiesa, dėl nuolatinio garsaus mokymosi dažnai sulaukdavo skundų iš kaimynų. Net tekdavo vis keisti gyvenamąją vietą.

   

Ne tik JAV tėvas

 

Trečiasis JAV prezidentas, Virdžinijos valstijos įkūrėjas ir vienas iš Nepriklausomybės deklaracijos autorių Thomas Jeffersonas (1743–1826 m.) šnekėjo keturiomis kalbomis. Mokykloje išmoko skaityti lotyniškai, graikiškai, itališkai, ispaniškai ir prancūziškai. Anuomet jo socialinio sluoksnio berniukams tai buvo norma. Jaunasis Thomas turėjo daugelio pasaulio kalbų, įskaitant arabų, škotų ir valų, žodynus. Nors mokėjo skaityti jaunystėje išmoktomis kalbomis, šnekėti svetima kalba jam buvo sunku. Kurį laiką gyveno Prancūzijoje ir dirbo Amerikos ambasadoriumi – tik tuomet išmoko tobulai kalbėti prancūziškai. Mėgo ir mokėsi ispanų kalbos, dievino M. de Servanteso romaną „Don Kichotas“. Garsus vyras tikėjo, kad norint įmanoma išmokti užsienio kalbą ir ja kalbėti puikiai. Atminkite, kad tikra pažanga bus tik tada, kai galėsite mąstyti bet kokia kalba.

     

Fantastiški rašytojo gebėjimai

   

Johnas Ronaldas Reuelis Tolkienas (1892–1973 m.) – daugelio romanų, iš kurių garsiausia „Žiedų valdovo“ trilogija, autorius. Šis intelektualas šnekėjo nemažai kalbų, net sukūrė savąją. Mama jaunąjį Johną supažindino su užsienio kalbų pasauliu, jaunystėje mokė lotynų, vokiečių ir prancūzų. Studijuodamas išmoko anglų, suomių, senąją skandinavų, ispanų ir valų kalbas. Taip pat mokėjo daniškai, norvegiškai ir rusiškai. Tačiau, ko gero, labiausiai žinomas dėl to, kad sugalvojo elfų kalbą. Pietų Afrikos Respublikoje gimęs britų rašytojas mokėsi užsienio kalbų, nes jas mėgo ir gerbė. Tai tikrai įspūdinga! Pagrindinė J. R. R. Tolkieno paslaptis buvo ne girtis, kiek kalbų moka, bet siekti išmokti kuo daugiau.

   

Poliglotė iš Holivudo

 

Ekranų karalienė Audrey Hepburn (1929–1993 m.) buvo tikra poliglotė. Aktorė kalbėjo šešiomis kalbomis: anglų, italų, olandų, vokiečių, ispanų ir prancūzų. Audrey buvo olandų baronienės Ellos van Heemstra ir britų bankininko Josepho Victoro Anthony Rustono vaikas. Gimusi Belgijoje, dalį jaunystės praleido lankydama privačias mokyklos Anglijoje ir Nyderlanduose, kur tikėtasi, kad laisvai kalbės gimtąja olandų, anglų ir prancūzų kalbomis. 1939 m. mergaitė su mama persikėlė į Arnhemą Nyderlanduose, nes vylėsi, kad tai padės šeimai apsisaugoti nuo Antrojo pasaulinio karo. Deja, Vokietija užpuolė Nyderlandus. 1940 m. A. Hepburn prisijungė prie Nyderlandų pasipriešinimo judėjimo. Per trumpą laiką jai teko išmokti olandiškai, kad susikalbėtų Arnhemo gatvėse. Dėl karo atsisakė planų tapti balerina. Galiausiai atvyko į JAV, kur tapo Holivudo ikona.

   

Aistringas kalbininkas iš Austrijos

 

Dabar pakalbėkime apie mūsų laikų poliglotus. 1982 m. gimęs Benny Lewisas – airių poliglotas, rašytojas ir tinklaraštininkas. Nuo 2003 m. laisvai šneka septyniomis kalbomis. Iš viso moka 11 kalbų įvairiais lygiais, bet nė nesiruošia sustoti. Kokia vyro sėkmės paslaptis? Kaip sako B. Lewisas, svarbiausia – įveikti nereikalingą perfekcionizmą. Kiekvienas, kuris bando šnekėti tobulai, pasmerkia save nesėkmei. Taip pat poliglotas pabrėžia, kad kasdien vartoti nereikia išmokti tūkstančius žodžių – užtenka vos kelių šimtų. Norint išmokti naują kalbą per kelis mėnesius, B. Lewisas pataria atlikti šiuos veiksmus:

 
  • Nuo pat pirmos pamokos pradėkite kalbėti garsiai. Net jei sunku ištarti ar žodžiai skamba juokingai. Esmė tai, kad kalbos aparatas įsijungia iškart ir tai padeda greitai priprasti prie svetimos kalbos.
  • Iš pradžių atkreipkite dėmesį į kasdieniškiausias frazes. Pavyzdžiui, kaip angliškai pasakyti „aš noriu valgyti“ („I want to eat“). Tokie žodžiai kaip „plėtra“ (development) arba „draudimas“ (insurance) vargu ar bus naudingi.
  • Pasiruoškite, kad kalbų mokymasis atims didžiąją laisvo laiko dalį. Benny mano, kad žmogus, kuris mokosi maždaug 9 val. per dieną, gali pasiekti B2 lygį vos per 3 ar 4 mėnesius. Tačiau jei neturite tokios prabangos, tą patį lygį pasieksite maždaug per metus, kalbos mokymuisi skirdami valandą per dieną.
  • Nebūkite perfekcionistai. Kalbų mokymosi pradžioje neverta per daug jaudintis dėl netaisyklingų sakinių konstrukcijų. Esminė pradinio lygio užduotis – pagrindinio žodyno ugdymas.
   

16 kalbų ekspertas

   

1945-aisiais gimęs Steve’as Kaufmannas – vienas talentingiausių ir žinomiausių poliglotų pasaulyje. Kanadoje gyvenančio poligloto „Youtube“ kanalas turi daugiau nei 100 000 prenumeratorių. Šis vyras moka net 16 kalbų. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad taip buvo ne visada – kadaise jam kalbų mokytis sekėsi sunkiai. Viskas pasikeitė, kad atrado tinkamą metodiką. Dabar, po ilgų diplomato ir verslininko karjeros metų, poliglotas daro tai, kas jam patinka – mokosi kalbų. S. Kaufmanas mano, kad mokantis naujos kalbos nebūtina kalti mintinai gramatikos vadovėlių. Gramatika, be abejo, reikalinga, bet vadovėliuose dažnai gerokai per daug skiriama laiko beprasmiams dalykams. Tokiu beprasmiu užsiėmimu S. Kaufmannas laiko skaičių įsiminimą. Pasak poligloto, pagrindinė užduotis mokantis kalbų – žodyno plėtimas. Gramatika tėra pagalbinė priemonė. Taip pat nepateisinamas, jo nuomone, požiūris, pagal kurį studijuojamo žodyno pobūdį nustato mokytojas. Kaip jis gali žinoti, kokioje situacijoje teks susišnekėti svetima kalba? Galbūt pamokose studentas mokysis kalbėti tema „kaip aš praleidau vasarą“, bet realybėje jam reikėtų visai kitokio žodyno, jei planuoja susitikinėti su užsienietėmis.

 

Šis komikas prajuokins visus!

 

1962 m. gimęs anglų komikas, aktorius ir rašytojas Eddie Izzardas buvo pirmasis komikas, pasirodymus surengęs keliomis kalbomis. 2013-aisiais jis koncertavo keturiomis kalbomis: arabų, vokiečių, ispanų ir prancūzų. Taip pat rengė pasirodymus rusų ir italų kalbomis. E. Izzardas laisvai nekalba nė viena iš šių kalbų. Jų mokėjimo įgūdžius matuoja procentais.