Europos Sąjunga (ES) pateikė planą, kuriuo siekiama 27 valstybėms narėms nustatyti privalomus tikslus – per šį dešimtmetį 30 % sumažinti namų ūkių, mažmenininkų ir restoranų išmetamo maisto kiekį. Lietuviai tikrai turėtų pasitempti, mat, 2022 m. duomenimis, kiekvienam mūsų kasmet tenka 137 kg į šiukšlių konteinerius išmetamo maisto, kuris dar galėjo atsidurti ant pietų stalo.

 

Food,Waste,And,Meal,Leftovers,Garbage,Reduce,Awareness,Tiny,PersonTikslas – sumažinti maisto švaistymą iki tvaraus lygio

 

Briuselio skaičiavimais, per metus ekonominiame bloke susidaro beveik 59 mln. t maisto atliekų arba 131 kg žmogui per metus. Tai sudaro apie 132 mlrd. Eur nuostolį. „Tokio masto maisto švaistymas, kai daugiau kaip 30 mln. europiečių negali sau leisti tinkamai pavalgyti kas antrą dieną ir kai pasaulyje vėl didėja badas, tiesiog nepriimtinas“, – sakė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas. Pasiūlymas, kurį svarstys ES valstybės narės ir Europos Parlamentas, yra pavyzdinės iniciatyvos „Žaliasis kursas“, skirtos aplinkos apsaugai stiprinti, dalis. Ja siekiama sumažinti perteklinį vandens, trąšų ir energijos naudojimą gaminant, perdirbant ir konservuojant maistą, kuris galiausiai patenka į šiukšliadėžes. ES vykdomoji institucija nori, kad valstybės narės iki 2030 m. trečdaliu sumažintų maisto atliekas restoranuose, maitinimo įstaigose ir namų ūkiuose, bet palieka šalims pačioms numatyti priemones, kaip tai padaryti. Taip pat reikalaujama per šį laikotarpį 10 % sumažinti perdirbimo ir gamybos atliekų kiekį. Žemės ūkio sektoriui, kurį sunku reguliuoti dėl augalininkystės produkcijos svyravimų ir atliekų perdirbimo į trąšas, tikslai nenustatyti. Europos aplinkosaugos biuras, vienijantis viso žemyno aktyvistus, teigė, kad naujų tikslų nustatymas – žingsnis tinkama linkme. Tačiau biuras pridūrė, kad šis tikslas vis dar „per žemas, kad maisto švaistymas būtų sumažintas iki tvaraus lygio“, ir turėtų būti padidintas iki 50 % visuose sektoriuose.

 

Išmetame daugiau nei vidutiniškai ES

 

2022 m. pabaigoje Eurostatas paskelbė tyrimo, kuriuo siekta išsiaiškinti, kiek maisto kasmet išmetama į šiukšlių dėžes skirtingose valstybėse, rezultatus. Jie Lietuvai nepalankūs – išmetamo vartojimui tinkamo maisto kiekiu lenkiame Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Būtent tuomet ir paaiškėjo, kad iš viso kiekvienam Lietuvos gyventojui kasmet tenka 137 kg maisto atliekų, iš kurių 86 kg susidaro namų ūkiuose. Visą šį maistą dar būtų galima vartoti, tačiau dėl to neatsakingo apsipirkinėjimo ir elgesio su valgiu, jis nugula ne ant pietų ar vakarienės stalo, o sumetamas į šiukšlių konteinerius. Tiesa, iki šiol skelbta daug įvairių skaičių – ir 12, ir 20, ir 60 kg. Tačiau šie skaičiai neatitiko realybės, mat į skaičiavimo metodiką neįtraukta dalis reikšmingų duomenų. Dabar jau žinoma, kad vidutiniškai europiečiui tenka 70 kg namų ūkiuose išmetamo maisto. Geriausią rezultatą ES pademonstravo Slovėnija – joje gyventojui tenka tik 68 kg maisto atliekų, skaičiuojant bendrą visų atliekų kiek, ne tik namų ūkius. Lietuviai, tęstinio „Maisto banko“ ir „Swedbank“ inicijuoto tyrimo duomenimis, daugiausia vartoti dar tinkamo maisto išmeta po didžiųjų metų šventų, taip pat neįvertina, kiek gali suvartoti duonos gaminių ir vaisių. Tad būtent iš jų susidaro didžiausias kiekis maisto atliekų. Tyrimo duomenimis, kas penktas šalies gyventojas maisto išmeta bent kartą per savaitę. Apie 20 % lietuvių sako, kad maisto išmeta kelis kartus per mėnesį. Taip dažniau elgiasi žmonės iki 34-erių, o amžiaus grupėje nuo 55-erių maisto švaistytojų smarkiai sumažėja.

 

Maisto švaistymas kenkia gamtai ir piniginei

 

Kas šeštas lietuvis mano, kad išmeta per daug maisto. 62 % tautiečių įsitikinę, kad išmeta labai mažai, o maždaug trečdalis mano, kad jų maisto atliekų kiekis yra „protingas“. Du trečdaliai apklaustųjų supranta, kad švaistomas maistas reiškia žemės, vandens, darbo jėgos ar energijos švaistymą. Tačiau su faktu, kad toks švaistymas didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą, sutiko 28 %, kad dėl to nyksta biologinė įvairovė – 14 %, iškertama daugiau miškų – 9 % žmonių. Penktadalis apklaustųjų galvoja, kad maisto išmetimas neturi jokio neigiamo poveikio. Per retai susimąstoma ir apie tai, kad maisto švaistymas plonina piniginę. Naujausi namų ūkių biudžetų tyrimo duomenys rodo, kad keturių asmenų šeima Lietuvoje 2021 m. vidutiniškai per mėnesį maistui skyrė 27 % visų savo išlaidų, t. y. kiek daugiau nei 400 Eur. Maisto kainų infliacija 2022 m. siekė 26 %, vadinasi, pernai ši suma tokiai šeimai vidutiniškai išaugo iki 500 Eur. O šįmet ji bus dar didesnė. Tad išmokti protingai apsipirkti, suvartoti visus įsigytus produktus ir ieškoti alternatyvų gali tapti gyvybiškai būtina. Ekonomistai skaičiuoja, kad, vien pakeitus apsipirkimo maisto prekių parduotuvėse įpročius, išlaidas galima sumažinti trečdaliu. Tai reiškia, kad savaitės meniu turi būti planuojamas, į parduotuvę keliaujama su pirkinių sąrašu. Rekomenduojama lankytis mažesnėse parduotuvėse, kur asortimentas ribotas, tad kyla mažiau pagundų į krepšelį įsidėti tai, kas nereikalinga.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė