Ekspertai gerų žinių neturi ir atkreipia dėmesį į Lietuvoje vis nuožmiau pasireiškiančias gamtos stichines nelaimes, kurios kelia grėsmę gyventojų ir verslo turtui, infrastruktūrai, fiziniam žmonių saugumui. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per pastaruosius 3 metus gamtos jėgų sukeltų žalų skaičius šalyje išaugo 19 % ir pernai gerokai viršijo 18 tūkst. atvejų. Didžiausia ekstremalių gamtos jėgų rizika tenka namams – 2 iš 3 atvejų nuo gamtos stichijų nukenčia individualūs gyvenamieji namai.

 

Storm,Cloud,Influenced,By,Climate,Change.,Dangerous,Storm,Cloud,SpinningKlimato kaitos poveikis žmonių gyvenimui – akivaizdus

   

Per paskutinį dešimtmetį dėl šylančio klimato – dažnų ir stiprių karščio bangų, pakilusio oro drėgmės lygio, šiltėjančių vandenynų – visame pasaulyje daugėjo ekstremalių situacijų. Pietų Europoje fiksuojami temperatūros rekordai, ištisus žemės plotus alina didelės sausros, dega miškai, o pakrančių miestams, tokiems kaip Venecija, Amsterdamas ir dalis Jungtinės Karalystės, pavojaus signalus siunčia kylantis jūros lygis. Vis stiprėjant liūtims ir audroms, Rytų, Vakarų ir Šiaurės Europoje gamtos stichijos sukelia potvynių, elektros tiekimo sutrikimų bei infrastruktūros pažeidimų, fiksuojama ir žmonių žūčių. Minėtus reiškinius dažnai lydi stiprūs vėjai, niokojantys pastatus ir kitą turtą, siaubiantys miškus, keliantys pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. Ne išimtis ir pasaulyje plintantys gaisrai, kuriuos lemia dėl iškastinio kuro taršos sparčiai šylanti atmosfera. 2024 m. sausį–vasarį nekontroliuojamos liepsnos Kalifornijos regionus pavertė pelenais, o tūkstančiai žmonių Los Andžele liko be namų. Kalifornijos universiteto mokslininkai skaičiuoja, kad išplitę gaisrai pridarė nuostolių už apytikslę 70 mlrd. Eur sumą, o tai net 3 kartus daugiau nei numatyta išlaidų šių metų Lietuvos biudžete.

 

Šilčiausi metai Lietuvos istorijoje

 

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvos klimatas taip pat ženkliai šyla. 2024 m. užfiksuota aukščiausia vidutinė temperatūra siekė 9,5 °C. Pernai mūsų šalyje įvyko dvi gamtos katastrofos, 17 meteorologinių ir 12 hidrologinių stichijų reiškinių. Ypač didelės audros fiksuotos liepą bei metų pabaigoje – lapkričio ir gruodžio mėnesiais. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, nuo 2022 m. iki 2024 m. dėl gamtos stichijos sukeltų nelaimių gyventojai ir verslo įmonės patyrė beveik 36 mln. Eur vertės nuostolių, o maksimali išmokėta suma siekė 1,3 mln. Eur. Rekordinio dydžio žala padaryta komerciniam turtui – per liūtį Klaipėdoje užpilti ir sugadinti specialūs įrengimai. Gyventojų patirtos didžiausios žalos dėl siautusių gamtos stichijų irgi siekė įspūdingas sumas. Pernai vasarą Vilniaus mieste į gyvenamojo namo stogą trenkęs žaibas sukėlė gaisrą − padaryti nuostoliai sudarė 93 tūkst. Eur. Užpernai didžiosios rugpjūčio audros metu Širvintų rajone kruša suniokojo gyvenamojo pastato stogo dangą, tuomet nuostolis siekė 73 tūkst. Eur. „Gamtos stichijos, tokios kaip audros, liūtys ir kruša, potvyniai ir užliejimai vandeniu gali padaryti didžiulės žalos tiek gyventojų, tiek komerciniam turtui. Todėl svarbu sekti orų prognozes, perspėjimus viešojoje erdvėje ir mobiliuosiuose telefonuose, o esant rizikai atidėti nebūtinas keliones, per audrą vengti būti lauke.

 

Kaip apsaugoti savo turtą?

 

Gyventojams, norintiems sumažinti stichinių nelaimių padarinius, ekspertai rekomenduoja reguliariai rūpintis pastatų technine būkle ir prižiūrėti jų konstrukcijas. Svarbu laiku atlikti stogo dangos, langų, durų patikrinimus, prireikus juos sutvirtinti, kad sumažėtų rizika siaučiant audroms ar stipriems vėjams. Taip pat patariama prevenciškai valyti lietaus nuotekų ir drenažo vamzdžius. Jei prognozuojami ekstremalūs orai, pasirūpinti lauke esančiais daiktais – perkelti į saugias patalpas arba, jei tai neįmanoma, tvirtai pritvirtinti prie stacionarių paviršių. Tai ne tik sumažina daiktų žalų riziką, bet ir apsaugo kitą turtą bei aplinkinius žmones nuo sužeidimų.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė