Ekspertai atsako: mažesnėmis šildymo sąskaitomis galėsite džiaugtis įgyvendinę daugiabučio modernizaciją

Šią žiemą, daugiau nei dvigubai pabrangęs šildymas lietuvius privertė sunerimti: ar gali būti, kad tokio dydžio sąskaitos ateityje taps norma? Ekspertų prognozės neguodžia – šildymo kainų mažėjimas artimiausiu metu nėra numatomas. Vis dėlto, norintiems sutaupyti sprendimas egzistuoja – tai yra gyvenamojo daugiabučio modernizacija. 

Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Nuotrauka iš APVA archyvo.

Šis žiemos sezonas Lietuvos gyventojus pasitiko su rekordiškai didelėmis sąskaitomis už šildymą ir elektrą – vidutinė šilumos kWh kaina 2021 m. gruodžio mėn. didėjo 60 proc., o 2022 m. sausį – beveik 80 proc., lyginant su prieš metus buvusiomis šildymo kainomis.

Dr. Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas pasakoja, kad šiuo metu biokuras yra pabrangęs dvigubai, o tuo tarpu gamtinės dujos – net 5 kartus. Tai lemia, jog miestai, kurie šilumos gamybai renkasi gamtines dujas, moka gerokai daugiau, nei miestai, naudojantys biokurą.

Pašnekovo teigimu, artimiausiu laikotarpiu šildymo kainos neturėtų mažėti, todėl belieka tikėtis, kad likę šildymo sezono mėnesiai nebus tokie šalti ir nereikės papildomai naudoti gamtinių dujų, siekiant apšiltinti gyvenamuosius būstus.

„Trumpuoju laikotarpiu, vasario-kovo mėn., šilumos kainos, tikėtina, išliks panašios kaip sausio mėnesį. Kadangi į šilumos kainą įskaičiuojama kuro kaina su dvejų mėnesių atsilikimu, o kuras pastaraisiais mėnesiais vėl kiek brango, šiluma taip pat turėtų brangti. Ilguoju laikotarpiu šilumos kainų stabilizavimosi galima tikėtis tik tuomet, kai stabilizuosis biokuro ir gamtinių dujų kainos“, – teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.

Neatrenovuoti daugiabučiai moka brangiau

Kai kuriems gyventojams vis dar kyla klausimų, kodėl vienų namų gyventojai už šildymą moka daugiau, o kiti dvigubai ar net trigubai mažiau. V. Lukoševičius primena, jog kaip taisyklė, didesnes komunalinių mokesčių sąskaitas gauna nerenovuoti daugiabučiai, kurių vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos nėra modernizuotos.

„Būtent šių daugiabučių gyventojai už šildymą moka 2-3 kartus didesnes sąskaitas, nei tie, kurie atsinaujino savo gyvenamuosius namus. Blogiausio energinio efektyvumo pastatuose mokėjimai už šildymą kartais gali būti ir 10 kartų didesni – akivaizdu, kad daugiabučių modernizavimas šildymo sąskaitas mažina itin žymiai“, –aiškina Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.

Anot Gintarės Burbienės, APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėjos, kainų skirtumą tarp atnaujintų bei neatnaujintų daugiabučių galima iliustruoti konkrečiais pavyzdžiais. Palangoje, Sodų g. 53 esančio modernizuoto daugiabučio gyventojai už šildymą moka 0,84 eur/kv. m, o aplinkiniuose, nerenovuotuose daugiabučiuose kaina už vieną kvadratinį metrą svyruoja nuo 1,75 iki 2,07 euro.

Efektyviausias sprendimas – kompleksinė renovacija

G. Burbienė sutinka, kad daugiabučio renovacija reikalauja nemažai gyventojų investicijų, tačiau tai yra kone efektyviausias sprendimas, leisiantis džiaugtis ne tik gražesniu būstu, bet ir mažesnėmis komunalinių mokesčių sąskaitomis.

Gyventojams, norintiems pasiekti geriausių rezultatų ir džiaugtis mažesnėmis komunalinių mokesčių sąskaitomis, ekspertai ragina įgyvendinti kompleksinę renovaciją, kadangi jos dėka galima gauti didžiausią naudą. Kompleksinės renovacijos metu yra atnaujinamas šilumos mazgas, pakeičiami vamzdynai, apšiltinamos sienos, stogas bei įgyvendinamos kitos energinį efektyvumą didinančios priemonės.

„Kompleksinės renovacijos metu išsprendžiamos visos būsto problemos, daugiabučiai tampa sandarūs, šilti, taupūs ir gražūs. Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, modernizuotas daugiabutis pasiekia ne mažesnę nei C energinio efektyvumo klasę. Ji naudinga ne tik dėl žymiai sutaupomų lėšų, bet ir dėl to, jog nebelieka papildomų namo eksploatacinių išlaidų – nereikia papildomai keisti durų, tvarkyti prakiurusių stogų – viskas padaroma vienu kartu“, – privalumais dalinasi G. Burbienė.

Dėl renovacijos galimybių kreipiasi vis daugiau žmonių

Anot G. Burbienės, kaip ir kasmet, susidomėjimas renovacija sparčiai išauga sausio-vasario mėnesiais, kai gyventojai gauna padidėjusias sąskaitas už šildymą. Tai rodo, kad žmonės vis labiau patiki renovacijos nauda, kuri siekia kur kas toliau, nei tik atnaujintas daugiabučio fasadas.

„Visais atvejais po daugiabučio namo atnaujinimo yra sutaupoma ne mažiau kaip 40 proc. skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudų. Vidutinis šiluminės energijos faktinis sutaupymas siekia 54 proc., kai kuriuose daugiabučiuose net apie 70 proc. arba 72,2 kWh/kv. m per metus.“

Pastaruoju metu, APVA Pastatų energinio taupumo departamentas sulaukia didelio gyventojų susidomėjimo renovacijos projektais, taip pat tai girdi ir iš daugelio renovacijos projektų administratorių.

Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti čia: www.betalt.lt