Kaip jaučiatės vaikštinėdami miške, sėdėdami ant suoliuko parke, klausydamiesi paukščių čiulbėjimo ar upelio čiurlenimo, grožėdamiesi saulėlydžiu paplūdimyje? Tikėtina, kad tai dovanoja ramybę ir pasitenkinimą. Įrodyta, kad įsitraukimas į gamtos pasaulį teigiamai veikia psichinę ir fizinę sveikatą. Tai ir yra ekoterapija.

 

Besiformuojanti sritisConnecting,With,Nature,Benefits,Mental,Health.,Nature,Therapy,Ecotherapy,Helps

 

Ekoterapija dar vadinama gamtos, arba žaliąja, terapija. Šis bendras terminas apima įvairias gamtos terapijos programas, kuriomis siekiama pagerinti psichinę ir bendrą sveikatos būklę. Svarbu paminėti, kad tai nėra paprasčiausias laiko leidimas gamtoje, nors šis neabejotinai irgi naudingas. Gamtos terapijos seansą veda mokyti specialistai, padedantys užmegzti gilų ryšį su gamtos pasauliu ir iš to pasisemti maksimalios naudos. Ekoterapija tebėra gana nauja, vis dar besiformuojanti sritis. Visgi kasmet daugėja mokslinių tyrimų, pagrindžiančių gamtos naudą sveikatai. Nors ekoterapija – nauja terapijos rūšis, ji grindžiama tūkstantmečių patirtimi. Juk žmonės nuo senų senovės kliaujasi gamtos gydomąja galia. Štai ir žymioji ajurvedos medicinos sistema remiasi gamta grįstais natūraliais gydymo metodais. Panašiu principu veikia ir tradicinė kinų medicina, netgi lietuvių liaudies medicina neatsiejama nuo supančios gamtos. Mūsų protėviai neturėjo cheminių vaistų ar kitų modernių gydymo priemonių, tad kliovėsi tuo, ką siūlė natūrali aplinka.

 

Kaip tai veikia?

 

Ekoterapijos principai gana paprasti. Iš esmės tai gamtos įtraukimas į psichinės ar fizinės sveikatos terapinę praktiką. Ekoterapija įprastai praktikuojama lauke, bet nesant sąlygų taikoma ir uždarose patalpose, pasitelkiant gamtos garsus, vaizdus, transliuojamus per šiuolaikines technologijas, taip pat gyvūnus ir augalus. Išskiriamos kelios pagrindinės ekoterapijos formos:

 

Sodininkystės terapija. Apima sodininkystę, daržininkystę, augalų priežiūrą ir auginimą, į tai įliejant tam tikrus psichoterapijos metodus.

 

Miško terapija. Grįsta japonų shinrin-yoku metodu, reiškiančiu miško maudynes. Tai moksliniais tyrimais patvirtinta praktika, leidžianti būnant miške gerinti psichinę ir fizinę sveikatą, atsipalaiduoti ir mažinti stresą.

 

Laukinės gamtos terapija. Apima pasinėrimą į natūralią laukinę gamtą stovyklaujant, leidžiantis į žygius, dalyvaujant išgyvenimo įgūdžių mokymuose bei pratybose ir pan. Tokiose pratybose dalyvaujant kvalifikuotam terapeutui žmonės turi galimybę ugdyti savarankiškumą, įveikti įvairias baimes, kompleksus, išlaisvinti užgožtas asmenybės savybes, ugdyti komandinio darbo gebėjimus, socializuotis ir kt. Tokia terapija itin dažnai skiriama paaugliams ir jaunimui.

 

Gyvūnų terapija. Joje gali dalyvauti įvairūs gyvūnai: šunys, žirgai, delfinai, ūkio galvijai ir kt. Vienu atveju gyvūnai tik stebimi, kitu su jais bendraujama, glostomi, šeriami, trečiu jie aktyviai įtraukiami į terapiją.

 

Žalioji mankšta. Tai specialios fizinio aktyvumo treniruotės gamtos apsuptyje. Jos gali apimti įvairią veiklą: nuo paprasčiausio ėjimo ar važiavimo dviračiu iki jodinėjimo, slidinėjimo, ekstremalių žygių.

 

Kokia nauda?

 

Tinkamiausia ekoterapijos forma parenkama pagal individualią situaciją, bet bendrai ji gali suteikti tokias naudas:

 
  •  Mažina stresą ir gerina nuotaiką. Daugybė mokslinių tyrimų patvirtina, kad gamtos terapija turi stiprų raminantį ir atpalaiduojantį poveikį. Švelnina tiek psichinį, tiek fizinį streso poveikį, slopina nerimą ir gerina nuotaiką. Labai tinka gydant nerimo sutrikimus, depresiją, potrauminio streso sindromą ir panašius negalavimus. Maža to, ekoterapija didina bendrą pasitenkinimo gyvenimu jausmą.
  •  Gerina miego kokybę. Gamtos terapija slopina stresą ir atpalaiduoja, tad kartu padeda įveikti nemigą bei kitus miego sutrikimus. Pastebėta, kad daugiau laiko gamtoje leidžiantys žmonės lengviau užmiega, giliau miega, rečiau prabunda naktį ir ryte jaučiasi geriau pailsėję. Netgi košmarai juos lanko rečiau!
  •  Gelbsti sergant ADHD. Įrodyta, kad ekoterapija itin naudinga aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD) turintiems žmonėms, ypač vaikams. Ji padeda nusiraminti, susitelkti, gerina dėmesio koncentraciją, planavimo įgūdžius.
  •  Slopina skausmą. Ištyrus lėtinį skausmą kenčiančius pacientus nustatyta, jog gamtos vaizdai, garsai ir kvapai gali veikti panašiai kaip vaistai nuo skausmo. Tokį poveikį turi net per kompiuterio ar televizoriaus ekraną rodomi gamtos vaizdai. Taigi ši terapijos forma taikoma atliekant skausmingas medicinines procedūras, gydant sunkius ligonius, kenčiančius lėtinius skausmus, net per gimdymą ar panašiais atvejais.

 

Saugumas ir galimi pavojai

 

Iš esmės ekoterapija laikoma saugia, tačiau kadangi susijusi su natūralia gamta, visuomet išlieka tam tikrų rizikų. Apie jas turėtų paaiškinti ekoterapijos seansus vedantis specialistas, atsižvelgdamas į individualią paciento / kliento sveikatos būklę, poreikius, gyvenimo sąlygas, taikomą terapijos formą. Dažniausi pavojai susiję su alergijomis, traumomis, vabzdžių įgėlimais, nudegimais, nuodingais augalais. Todėl taikant specifinę ekoterapiją būtina supažindinti su saugos reikalavimais, suteikti būtinų priemonių sąrašą. Per miško terapiją griežtai rekomenduojama naudoti apsaugines priemones nuo erkių, uodų. Stojant akis į akį su laukine gamta visuomet lieka nenuspėjamumo elementas, todėl bent minimali rizika visuomet išlieka. Norint ją maksimaliai sumažinti, siūloma:

 
  •  Prieš terapiją su specialistu kuo išsamiau aptarti savo lūkesčius, ketinimus, baimes, išsamiai susipažinti su taikoma terapija.
  •  Apsirengti pagal sezoną, dėvėti komfortabilius, aplinką ir veiklą atitinkančius rūbus, avėti patogią avalynę.
  •  Nepamiršti apsaugos nuo saulės priemonių – net ir žiemą!
  •  Šiltymečiu naudoti priemones nuo erkių, uodų.
  •  Su savimi turėti vandens atsargų, lengvų užkandžių.
 

Dalyvaujant labiau įtraukiančiose ekoterapijos formose, pavyzdžiui, laukinės gamtos terapijoje, ją vedantis specialistas suteiks išsamią instrukciją, kaip tinkamai pasiruošti, ką būtina su savimi turėti, o ko kaip tik vengti. Atidžiai išstudijuokite šią instrukciją ir nepalikite jokių nežinomųjų – jeigu kažkas neaišku, nebijokite klausti papildomai.

  

Autorius Jūratė Survilė