Eglutė Trakelytė kviečia nusivalyti sielos langus

„Gydantis prisilietimas“ – taip savo vedamą praktiką pavadino Eglutė Trakelytė. Su pašnekove kalbamės ne tik apie jos vedamą praktiką, bet ir apie tai, kas labiausiai mus sargdina, kaip rasti ramybę ir pusiausvyrą, ar verta gręžiotis per petį klausantis kitų nuomonės ir, galiausiai, ko turėtume kasdien nepamiršti?

Daugelis kasdienybėje skubame ir nuolat jaučiame stresą, esame užsivertę darbais. Jūs, regis, turite receptą, kaip save susirinkti, perkrauti?

Recepto ieškome visi. Net ir aš pagaunu save, kad įsisuku į šį srautą, nes vykdau ir finansinę veiklą. Todėl natūraliai, kaip ir visiems kitiems, viskas prasidėjo nuo ieškojimo ir klausimo KODĖL? Atsakymą pavyko rasti. Ir jis gana paprastas – reikia sujungti emocinį, dvasinį, mentalinį ir fizinį kūnus bei kiekvienam duoti laiko ir dėmesio. Šiuolaikinėje visuomenėje lekiantis žmogus skiria dėmesį tik fiziniam kūnui remontuoti. Deja, šis neretai genda dėl to, kad dvasinis ar emocinis kūnas jau serga.

Kas dažniausiai susargdina kūną?

Jei paprastai, tai yra pasekmė negatyvaus mąstymo, kuris kursto lėtinį stresą, o tai tiesiogiai veikia sveikatą. Retkarčiais patiriamas nedidelis stresas turi teigiamą poveikį. Štai lėtinis neigiamą. Kūnui nuolat siunčiamas pavojaus signalas, stabdantis kraujo tekėjimą į smegenis, imuninę bei virškinimo sistemas ir nukreipiantis jį į galūnes, kad galėtume pabėgti nuo pavojaus. Tai reiškia, kad organizmas negali tinkamai suvirškinti maisto. Imunitetas neįstengia apsaugoti organizmo, o smegenys negeba dirbti visu pajėgumu. Tyrimai parodė, kad ilgalaikio streso veikiamos smegenys gali netgi susitraukti.

Kai kamuoja lėtinis stresas, nervų sistema nepajėgia išlaikyti pusiausvyros. Suyra harmoningas santykis tarp simpatinės nervų sistemos (paruošiančios organizmą „kovok arba bėk“ reakcijai) ir parasimpatinės (leidžiančios pailsėti, miegoti, virškinti ir gyti). Pradeda dominuoti simpatinė. Tad dėl lėtinio streso organizmas nuolat įsitempęs, aktyvus, pasirengęs susidurti su pavojumi. Tada sunku atsipalaiduoti, pailsėti, atgauti jėgas, tinkamai pamaitinti kūną.

„Gydantis prisilietimas“ – taip vadinasi jūsų veikla. Kas vyksta vizito pas jus metu?

Vizito metu prisiliečiu prie žmogaus esmės, klausdama paprasto klausimo: „Ko čia atėjai?“.

Į šį klausimą ne visi geba atvirai atsakyti. Bet net tokiu atveju situacija daug pasako. Kalbant konkrečiau, susitikusi su žmogumi visų pirma kalbamės prie arbatos puodelio, nurimstame. Tuomet atlieku dainuojančių dubenų arba kitaip – garso praktiką. Per antrąją susitikimo dalį dirbame energetiškai, išvalome asmens energetinį lauką nuo emocinio purvo susidariusių blokų, sugrąžiname ryšį su Dievu, atkuriame ir harmonizuojame energetinius centrus. Tai atlieku rankomis, nes jomis perduodama universali gyvybinė energija iš aukščiausio visatos šaltinio.

Tibetietiškų dubenėlių ir energetinių seansų metu sugrąžinama organizmo reakcija į stresą. Per vieną seansą tarytum išjungiama simpatinė nervų sistema. Todėl dažnas klientas užmiega seansui net neįpusėjus. Užtrunkame iki 2 val. Per tiek laiko organizmas visiškai grąžinamas į savigydos proceso režimą. Žinoma, vienas susitikimas neišgydys lėtinio streso padarinių, ypač jei grįžtama prie to paties negatyvaus gyvenimo būdo. Tai ilgas ir sąžiningo darbo su savimi reikalaujantis kelias. Po seansų aptariame, kokius namų darbus reikėtų atlikti, kad žmogus visiškai pašalintų lėtinį stresą, žalojantį jo organizmą. Jei matau, kad jau yra sunkių pasekmių kūne ir prevencija nebepadės, nukreipiu pas specialistus. Be abejo, galima rinktis tik garso masažą arba tik reiki seansą atskirai.

Suklysčiau sakydama, kad terapijos metu padedate klientui susidėlioti emocijas apie jas net nekalbėdama?

Galima sakyti ir taip. Po praktikos žmogus jaučiasi nurimęs, susibalansavęs. Atsiranda aiškumas, situacijos tampa paprastesnės. Per seansą atpalaiduojamos kūno ir proto įtampos, neigiamos energijos transformuojamos į teigiamas, todėl tai harmonizuoja vidinę būseną ir pažadinamas sąmoningumas. Tą darome kartu su klientu subtiliame plane. Todėl visada sakau mes, nes esu tik įrankis, mane veda paties žmogaus energetinis laukas bei dvasinė gyvybinė energija, kuri teka žmogui ten, kur jam labiausiai reikia.

Kokią naudą žmogaus kūnui / visiems kūnams duoda dainuojančių dubenų masažas? Kas jo metu vyksta?

Dainuojantys dubenys, kitaip vadinami himalajietiškais, tai mažieji gongai. Klasikinis dubenų masažas prasideda nuo dubenų pastatymo ant gulinčio žmogaus kūno ir vibracijų provokavimo suduodant tam skirtu muštuku. Vibracija sklinda per visą kūną ir veda į gilią relaksaciją, didina savaiminio sveikimo sugebėjimus, ištirpina blokus, sustiprina organizmo imunitetą. Masažas gali būti naudojamas gydant skausmus, depresiją, kraujotakos sutrikimus ir t. t.

Visgi svarbiausias masažo tikslas – organizmo harmonijos sugrąžinimas, kūno bei nervų sistemos atpalaidavimas ir gilios relaksacijos pajautimas. Daugelis per tokį masažą užmiega, kiti patiria išplėstos sąmonės būsenas ir pan.

Masažas dubenimis gelbsti streso, neurozės, nemigos atvejais. Garso terapijos praktikai tvirtina, kad toks masažas puikiai gydo migreną, stuburo ligas, netgi padeda atsisakyti priklausomybių.

Dubenų masažą nusprendėte sujungti su reiki seansu. Kodėl?

Nes tai viena kitą papildančios praktikos. Dainuojantys dubenys savo garsu ir vibracija atpalaiduoja ir nuramina, panardina į tam tikrą būseną. Theta, delta arba alfa – tai bangos, kurias sukuria smegenys. Jos pasitarnauja harmonizavimui, atsinaujinimui, manifestacijai, vidinei ramybei. Šias būsenas padeda pasiekti garsas ir jo skleidžiamas dažnis. Tad per garso terapiją išjudinama tai, kas žmogui nebereikalinga. Gyvybinė energija (reiki) viską sustato į vietas, o tai, kas lieka giliau, pasišalina.

Reiki – vis labiau populiarėjantis energetinio gydymo būdas. Ką jis reiškia jums?

Man tai reiškia pradžią. Reiki buvo lyg raktas, atrakinęs suvokimą, jog yra daug daugiau nei buvome mokomi. Tai manyje atrakino ir praktiškais būdais įrodė, kad galiu pasitarnauti žmonėms, galiu išgyti pati. Leido suprasti, kad tai tikra, nors neapčiuopiama – aiškiai galima matyti, kaip po seansų žmonių veidai nušvinta. Viena klientė puikiai apibūdino tą jausmą palyginimu: „Lyg kažkas nuvalė mano pasaulio langus.“ Matau, kad taip po terapijos atrodo visi. Nuprausti (šypsosi).

Gydantį prisilietimą vadinate savo širdies veikla. Kaip apskritai atradote šią veiklą?

Kai atsisuku į praeitį, atrodo, kad gydantis prisilietimas mane lydėjo visada. Net vaikystėje jaučiau daugiau, regis, labiau nei kiti. Visada buvau jautresnė ir žinojau, kad ir ką veikčiau, darysiu žmonių labui. Dabar matau, jog viskas, ką dariau, mokiausi, dirbau ir praktikavau, buvo tik tam, kad išmokčiau ir tobulinčiau savąjį autentišką subtilųjį jautrumą.

Keliaudami savo gyvenimo keliu visi kažkiek užmirštame ir patikime savo kita versiją, lyg neigtume tai, kas esame iš tikrųjų. Pataikaudami visuomenės nustatytoms normoms pamirštame patys save. Pamirštame savo širdį. Tik atsigręžę į ją atrandame savąjį „aš“. Taip buvo nutikę ir man.

Ar sulaukiate daug skeptiškų klausimų, nuomonių? Ką tuomet atsakote?

Taip, žinoma (šypsosi). Kalbėdama apie savo vedamą veiklą, kurią pradėjau viešinti feisbuke „Gydantis prisilietimas“, supratau, kad daugelis mistifikuoja holistinio gydymo būdus. Net artimieji, draugai, seni pažystami manęs paklausia: „Tai ką tu ten darai?“ Vieni įtariai, kiti vedami smalsumo… Kai kurie iš nežinojimo ar baimės mėgina už akių apkalbėti. O paskui ateina pas mane ir sako: „Gelbėk, nežinau, kas vyksta, nebesusitvarkau.“ Aš į tai žvelgiu ramiai.

Juokinga, nes visada, kad ir kuo užsiimčiau, sulaukdavau skeptiškų komentarų. Net jei tos veiklos būdavo populiariausios, kitaip tariant, standartinės. Turbūt tą galėtų patvirtinti visi, kurie priima sprendimą keisti savo specialybę, atsisakyti žalingų įpročių, išmėginti ką nors nauja, pavyzdžiui, šokti su parašiutu ir pan. Pirmiausia reikia suvokti, kodėl tai vyksta. Taip yra todėl, kad tampame nepatogūs savo aplinkai. Ir yra du būdai, kaip susitvarkyti su šiuo nepatogumu – prisitaikyti ir priimti arba atakuoti skeptiškais klausimais. Kaip reaguoju aš? Renkuosi išklausyti ir pamatyti, kas slepiasi už visa to. Pajutusi nuoširdų rūpestį, smalsumą, atsakau ir paaiškinu. Tuomet vienas kitą papildome žiniomis ir suvokimu. Jei pajuntu, kad tai siekis nusitempti mane atgal, nesiveliu į kalbas, nes energiją, kurią iššvaistyčiau beprasmei diskusijai, galima panaudoti kilnesniems tikslams.

Kalbate apie energetinius mainus. Kas tai yra jums?

Man tai svajonė (šypsosi). Norėčiau, kad visas pasaulis taip veiktų. Tada viskas taptų kiekvienam prieinama. Sąžiningi energetiniai mainai vyksta abipusiškai. Atvykę pas gyduolį įsivertinate savo finansinę padėtį bei gautos praktikos vertę ir atsidėkojate atitinkama suma, kuri, pabrėžiu, yra jums priimtina. Pastebėjau, kad tai taip pat stipri praktika. Ypač tiems, kuriems svarbu, ką kas pagalvos. Ar duodu ne per mažai? O gal permoku? Atminkite, jog čia šie klausimai neegzistuoja. Jei gyduolis dirba dvasiniame lygmenyje, vadinasi, jis pasiruošęs ir yra atvira širdimi, dėkingas už bet kokia pinigų suma išreikštą padėką. Visgi gyvename materialiame pasaulyje, todėl mainai būtini ne tik gyduoliui, kaip padėka už jo energiją, jie būtini ir pačiam žmogui, kad neprisirištų ir neįklimptų į skolos energiją, taip užblokuodamas savo gausos kanalą.

Argi ne nuostabu būtų, jei visas pasaulis taip veiktų? Man tiesiog sušyla širdis, kai sužinau, kad atsirado dar vienas ūkininkų savitarnos kioskelis, kur tiesiog pasiėmus, ko reikia, nurodyta, kur palikti pinigus. Tikiu, kad jei taip gebėtų gyventi visas pasaulis, apsigyventų taika mūsų visų širdyje.

Po visu tuo slypi daug daugiau – tai jūsų laisvė. Tai jūsų atsakomybė. Tai jūsų sąžinė. Todėl atiduodu jums galimybę spręsti bei dovanoju galimybę jums patirti atsipalaidavimo būseną, nesipiktinant, kad mano vedama praktika per brangi. Kartu tai nėra visiškai nemokama. Tokiu būdu nepalieku žmonių su skolos jausmu, tarsi būtų pririšti nematoma virvute.

Ką, jūsų nuomone, verta prisiminti kasdien ir kiekvienam?

Nieko šiame gyvenime nėra prasmingesnio už džiaugsmą. Džiaugtis viskuo, ką darote, yra raktas į sėkmę ir laimingą sveiką gyvenimą. Ar galite įsivaizduoti – reikia tik džiaugtis? Tačiau įprastai žmonės pamiršta apie džiaugsmą apsipančioję „Kaip čia dabar atrodys“, „Ką kiti pagalvos“, pančiais. O tie kiti tikrai pagalvos, dar kiti – ir pasakys. Bet tai neturi liesti jūsų esaties.

Mes tokie esame: galvojame, analizuojame, stebimės ir vertiname. Vieni mažiau, kiti daugiau, bet daugmaž taip elgiamės visi. Tai yra apie mus, mūsų procesus, nes kitame matome ne kitą, o save. Atliepiame į kito energiją, nes mumyse tai irgi rusena. Todėl neverta jaudintis, kad kažkam neįtiksiu ar nepatiksiu. Neverta dėl nieko jaudintis. Esate ten, kur jums reikia būti. Ir būsite ten, kur reikės būti. Nuo to, ar liūdėsite, pyksite ar jaudinsitės, niekas nepasikeis.

Todėl nuvykite pas mamą, tėtį, sesę ar brolį. Apkabinkite senelius, jei juos dar turite. Susitikite su draugais, bendražygiais, mylimaisiais. Apkabinkite ir apdovanokite savo džiaugsmu. Džiaukitės tuo, ką turite, kuo esate, kiek daug įgyvendinote. Visa širdimi, pilnais plaučiais įkvėpkite to džiaugsmo. Nes džiaugsmas neatsiejamas nuo meilės. O meilė neatsiejama nuo džiaugsmo. Noriu padrąsinti nebijoti klausytis savo širdies. Kliaujantis širdies balsu, gyvenimas virsta stebuklu.

Autorius Laura Auksutytė