„Aš niekuomet nesuvokdavau, kokios geros mūsų dainos, kol neišgirsdavau Ellos jas atliekant“, – taip apie bene garsiausią džiazo atlikėją istorijoje kalbėjo kompozitorius Ira Gershwinas. Ella Fitzgerald – aksominio balso savininkė, jautrios širdies dama, įrodžiusi pasauliui, kad menas nepriklauso rasei, lyčiai ar amžiui, paliko neištrinamą įspaudą muzikos istorijoje. Jos dainos ir dabar sukasi radijo bei populiariausių internetinių muzikos programų grojaraščiuose.

 

Dingę Ellos metaiNew,York,City,,Usa,–,July,13,,2013:,Ella,Fitzgerald

 

Būsimosios džiazo karalienės gimimo liudijime gimimo data įrašyta 1918 m. balandžio 25-oji. Tačiau Virdžinijos valstijos (JAV) archyve išlikęs dokumentas, kuriame aiškiai parašyta: „Ella Jane Fitzgerald gimė 1917 metų balandžio 25 d. Tėvas – Williamas Fitzgeraldas, motina – Tempie (Temperance) Fitzgerald“. Kur ir kodėl Ella pradangino savo gyvenimo metus, paslaptimi išliko tiek jos biografijos kūrėjams, tiek muzikos istorikams. Beje, Ella buvo ne vienintelė, kurios gimimo metai dokumentuose nesutapo. Lygiai taip pat metus kažkur pametę buvo kiti muzikos genijai – Louisas Armstrongas, Thelonious Monkas ir dar keletas kitų. Ir tai ne vienintelis paslaptingas dingimas Ellos gyvenime. Kai mergaitei suėjo metukai, dingo jos tėvas. Vyras tiesiog paliko namus ir dėl to Ellos bei jos motinos gyvenimas pasisuko ne pačia palankiausia linkme. Lemtingu posūkiu tapo Tempie santuoka su imigrantu iš Portugalijos Josephu Da Silva. Motina ir dukra apsigyveno šio vyro namuose, išskirtinėje, bet ne itin malonioje kaimynystėje. Viename kvartale čia glaudėsi graikai, italai, juodaodžiai, airiai ir lenkai. Visi kalbėjo skirtingomis kalbomis, gamino skirtingą maistą ir neturėjo bendrų kultūrinių tradicijų. Visgi visus vienijo skurdas. Toks, kokį šiuolaikiniam žmogui sunku net įsivaizduoti. Kaip po daugybės metų prisimins Ella: „Šių dienų skurdo niekaip nepalyginsi su skurdu tais laikais.“ Ji viso to nepamiršo, nors sulaukusi 40-ies jau buvo milijonierė. Ella nepamiršo ir dar vieno dalyko – motinos mirties. Tempie mirė sulaukusi vos 38 m., visą gyvenimą dirbusi skalbėja ir niekada nepamačiusi tikrosios amerikietiškos svajonės. Ji, deja, neišvydo ir dukros triumfo.

 

Užgrūdinta skausmo

 

Ella augo Yonkerse, Niujorko valstijos pietryčiuose. Vaikystėje ir jaunystėje svajojo tapti šokėja. Jos kelias į mokyklą buvo viena ilga pasirodymų draugams scena – tiesiog stabtelėdavo ir dėliodavo madingiausių ir naujausių šokų žingsnelius, paskui uždainuodavo, o įsimintinam finalui – vėl šokis. Deja, apie šokėjos karjerą Ella iš tiesų galėjo tik svajoti. Ji visiškai neatitiko to meto grožio standartų – stambi, tvirtai sudėta, o juk kabaretuose sukosi beveik berniukiškos figūros merginos. Scena Ella traukė taip, kaip liepsna traukia plaštakę. Nors rytais išsiruošdavo į mokyklą, popietėmis atsidurdavo Niujorko naktiniuose klubuose, o namo sugrįždavo tik paryčiais. Po motinos mirties ją turėjęs globoti patėvis bausdavo su katalikišku užsidegimu. Fizinės bausmės, o galbūt ne tik jos, buvo tapusios Ellos kasdienybe. Iš šio pragaro jauną merginą išvadavo teta. Deja, apsigyvenusi pas mamos seserį Harlemo rajone pateko į kitą klampynę. Ji metė mokyklą ir, norėdama užsidirbti kelis dolerius, susidėjo su mafija: pardavinėjo nelegalius loterijos bilietus arba prie įėjimo į viešnamį pasitikdavo klientus. Santykiai su teta Virginia galutinai suiro, todėl kurį laiką gyveno pas kitą tetą, vėliau parsiuntusią ją atgal. Galiausiai Ella pinigų uždirbdavo šokdama ir dainuodama gatvėje, kuri ir tapo jos namais. Laiką leisdavo tarp 130 ir 140 Septintosios Aveniu – šis rajonas dar buvo žinomas kaip Juodasis Brodvėjus: čia gebėjimus demonstravo žonglieriai, klounai, fokusininkai. Čia ji dainavo ir šoko. To meto Niujorkas alsavo Didžiąja depresija, o Ella negalvojo apie nieką kitą. tik apie garsųjį „Apollo“ teatrą.

 

Sunkios patirties ir naivumo dermė

 

Pasakojama, kad puikioji ir garsioji E. Fitzgerald tokia tapo dėl to, jog buvo užsispyrusi optimistė, net baisiuose dalykuose įžvelgdavusi šviesių atspalvių. Tam tikra prasme džiazo diva visą gyvenimą išsaugojo jaunatvišką naivumą, o jos balsas tapo puikiu naivios įsimylėjusios merginos ir moteriškos išminties sąskambiu. Šis sąskambis ir atvėrė vartus į svajonės išsipildymą. 1934 m. E. Fitzgerald pasinaudojo galimybe varžytis „Amateur Night“ konkurse „Apollo“ teatre. „Amateur Night“ ketino šokti, tačiau stovėdama užkulisiuose pastebėjo pasirodymą, kuris sužavėjo ir pasirodė per stiprus, kad jį kas galėtų nurungti, todėl paskutinę minutę jaunoji dalyvė sugalvojo šokį pakeisti daina. Mergina publikai sudainavo anuomet itin populiaraus dainininko ir aktoriaus Hoagy Carmichaelo dainą „Judy“. Tai buvo mamos mėgstama daina, ją Ella puikiai žinojo ir mokėjo visus žodžius. Pakeitusi savo pasirodymą, pribloškė visus ir laimėjo pirmos vietos prizą. Čia ji susipažino su būgnininku, grupės lyderiu Williamu Henry Webbu, dar žinomu sceniniu slapyvardžiu „Chick Webb“. Netrukus paauglė prisidėjo prie jo grupės ir tapo pagrindine vokaliste. Dėl įspūdingo balso tembro vieną po kito laimėdavo dainų konkursus. 1936 m. pasirodė jos pirmasis įrašas „Love and Kisses“, kurį išleido įrašų kompanija „Decca Records“. Tačiau optimizmu ir ambicijomis trykštančiai dainininkei to buvo negana – sulaukusi 21 m. išleido pirmąjį albumą „A-Tisket, A-Tasket“. Taip dainininkė ne tik išpopuliarėjo, bet ir praturtėjo. Albumas sulaukė didžiulės sėkmės, parduota net milijonas plokštelių.

 

Žvaigždžių apsupta

 

Kokia didelė Ellos sėkmė, padėtų įsivaizduoti tai, kad JAV tuomet per metus būdavo parduodama 100 mln. plokštelių. O viename milijone skambėjo būtent E. Fitzgerald balsas. Tai buvo legendinės atlikėjos auksinis laikas. Deja, neidealus. 1939 m. iš gyvenimo pasitraukus „Chick Webb“, jaunoji atlikėja tapo muzikinės grupės lydere. Grupė pakeitė pavadinimą ir tapo „Ella Fitzgerald and Her Famous Band“. Jos muzikinė karjera buvo sėkminga, tačiau moteris jautėsi vieniša. Ieškodama artimos sielos ir trokšdama sukurti šeimą susituokė su Benny Kornegay. Deja, santuoka truko tik porą metų. Greitai suvokusi, kad jos mylimasis yra narkomanas ir narkotikų prekeivis, nutraukė santuoką. Taip pat pasitraukė iš grupės ir pradėjo solinę karjerą. Kam nesiseka meilės reikalai, veikiausiai gerai sekasi piniginiai. Tad ir šis Ellos karjeros posūkis atnešė jai dar daugiau šlovės. Solistė rengė muzikinius turus ir mielai prisijungdavo prie kitų atlikėjų. Vienas jų surengtas kartu su Johnu Birksu Gillespie (dar žinomu kaip Dizzy Gillespie). Būtent šio turo metu Ella sutiko, įsimylėjo ir susituokė su Ray Brownu. Ši santuoka buvo gerokai sėkmingesnė nei pirmoji. Pora įsivaikino berniuką ir sukūrė šeimą, apie kurią Ella ne tik svajojo, bet ir dainavo. Džiazo atlikėja tuomet scenoje pasirodydavo su kitais garsiais dainininkais – Franku Sinatra ir Countu Basie. Ją labai palaikė Marilyn Monroe. Negana to, Ella bendradarbiavo su tokiais džiazo korifėjais kaip Duke Ellingtonu, Natu Kingu Cole‘u, Benny Goodmanu. Iki 1990 m. E. Fitzgerald įrašė daugiau nei 200 albumų. Daugybę kartų pasirodė televizijos šou, tapo kone trokštamiausia kviestine žvaigžde.

 

Švelnios širdies diva

 

E. Fitzgerald spindėjo taip ryškiai, kad niekas negalėjo užgožti jos talento. Juk XX a. viduryje iki pat 9-ojo dešimtmečio rasinė diskriminacija netgi muzikos pasaulyje buvo itin gaji. O Ella – juodaodė moteris, kilusi iš pačių žemiausių socialinių sluoksnių, kažkaip sugebėjo prasiveržti ten, kur būriuodavosi tik turtingiausi ir įtakingiausi. Ir ne tik prasiskynė sau kelią, bet ir buvo už tai sveikinama. Per ilgus karjeros metus pardavė 40 mln. albumų kopijų. Laimėjo net 13 prestižinių „Grammy“ apdovanojimų. Beje, buvo pirmoji afroamerikietė pasaulyje, pelniusi „Grammy“ apdovanojimą. Džiazo vokalistė už indėlį į meną gavo „Kennedy Center Honors“ apdovanojimą. Ryškų talentą pastebėjo įvairių šalių lyderiai. 1987 m. JAV prezidentas Ronaldas Reaganas skyrė nacionalinį meno medalį, o Prancūzijoje įteiktas menų apdovanojimas. Ella gavo kelis garbės daktaro laipsnius, nors pati niekada nestudijavo, net nebaigė mokyklos. Garsi dainininkė žavėjo aplinkinius ne tik talentu, bet ir altruistiška prigimtimi. Ji dosniai aukojo jaunimo ir vaikų organizacijoms. Labdaringa veikla buvo tapusi kone vizitine kortele. Visi žinojo, kad sutikę Ellą bus paprašyti prisidėti prie dar vieno labdaros projekto. Deja, aktyvią veiklą teko pristabdyti 1986-aisiais. Tuomet moteriai atlikta kraujagyslių šuntavimo operacija, pakeistas širdies vožtuvas ir diagnozuotas diabetas. Ella Jane Fitzgerald paliko pasaulį 1996 m. birželio 15-ąją. Tądien klausytojai neteko talentingos, pozityvios ir stereotipus sugriovusios atlikėjos. Juk Ellos muzika pakeitė ne tik džiazo istoriją, bet ir milijonų gerbėjų gyvenimus visame pasaulyje.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė