Drauge ir tarnyboje, ir namuose

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Kinologų poskyrio viršininkė Vita Mockutė į darbą ir iš jo vyksta drauge su keturkoje pareigūne Troja. Šis tarnybinis šuo padėjo sulaikyti ne vieną nuo policijos pareigūnų bėgusį nusikaltėlį bei padėjo rasti iš namų išėjusius ir paklydusius žmones. „Nuostabiausia darbo dalis, kai gali dingusį žmogų grąžinti šeimai gyvą ir sveiką“, – sako klaipėdietė.

Vita, kada prasidėjo jūsų draugystė su šunimis?

Kaip ir daugelis vaikų, nemažą vaikystės dalį praleidau kaime, apsupta gyvūnų. Žinoma, tarp jų buvo ir šunų, kurios labai mylėjau. Jau tada svajojau apie darbą, susijusį su gyvūnais. Likimas taip lėmė, kad tapau policijos pareigūne. Kai gavau pasiūlymą dirbti kinologe, ilgai nedvejojau, nes pagaliau pasitaikė proga išpildyti svajonę dirbti su gyvūnais. Sutikau ir netrukus pradėjau dirbti su tarnybiniu šunimi.

Ar pareigūno šuo tampa tarnybiniu, ar tarnybinis šuo tampa pareigūno augintiniu?

Vilniuje yra kinologijos centras, kuris parūpina tarnybinius šunis policijos pareigūnams. Čia dirbantys specialistai atrenka tarnybai tinkamus šunis. Tai pat būna, kad kinologas važiuoja į šunų veislyną ir išrenka šunis, atitinkančius tam tikrus reikalavimus. Tik specialią testavimo programą išėję šunys tampa tarnybiniais. Žinoma, pareigūno jau turimas šuo taip pat gali bandyti savo jėgas ir, jei atitiks visus reikalavimus, gali tapti keturkoju pareigūnu. Tiesa, Lietuvos policijoje šiuo metu dirba tik belgų arba vokiečių aviganiai. Klaipėdos apskrityje dar turime ir spanielį.

Kokios charakterio savybės svarbiausios keturkojams pareigūnams?

Kaip minėjau, tarnybinių šunų testacija vyksta Vilniuje. Kinologijos instruktoriai jauną šuniuką testuoja įvairiomis aplinkybėmis. Tarnybai tinkamas šuo turi nebijoti išorinių dirgiklių – slidžios dangos, triukšmo, aukščio ir kt. Turėti gerus medžioklės instinktus, norėti bendrauti ir žaisti su žmogumi, nebijoti ryšio su juo. Trumpai tariant, šuniukas turi būti drąsus ir draugiškas.

O kokių savybių reikia žmogui, kad galėtų dirbti su tarnybiniu šunimi?

Reikia būti užsispyrusiam ir kantriam (šypsosi). Kaip ir žmonės, šunys pasižymi skirtingomis charakterio savybėmis ir jų rinkiniais. Jie gali būti cholerikai, sangvinikai ir kt. Jei šuo bus labiau cholerikas, dirbant su juo reikės apsišarvuoti kantrybe. Kinologui reikia būti iš anksto nusiteikus ir pasiruošus nenusileisti, paimti valdžią į savo rankas, kad deramai galėtų auklėti ir ugdyti tarnybinį šunį.

Paprastai kinologas renkasi globotinį pagal savo būdą. Vokiečių aviganiai yra ramesni, belgų aviganiai – be galo judrūs, nenustygstantys vietoje, jiems kasdien reikia didelio fizinio krūvio.

Kokiomis aplinkybėmis policijos pareigūnai pasitelkia tarnybinius šunis?

Tarnybinių šunų mokymai trunka apie dvejus metus. Visi būsimi keturkojai pareigūnai pirmiausia išmokomi bendrų paklusnumo komandų. Vėliau bendrųjų dalykų: pėdsekystės, žmogaus sulaikymo bei paieškos, kiekvienas turi ir specializaciją – geriau nei kiti moka rasti gyvus ar mirusius žmones, aptikti narkotikus ir kitus daiktus. Daugiausia Lietuvoje ruošiama narkotines medžiagas aptinkančių tarnybinių šunų, nes dažniausiai būtent šioje srityje jie pasitelkiami. Paprastai pirmieji įvykio vietoje atsiduria patruliuojantys pareigūnai: jeigu jiems kyla įtarimų, kviečia kinologus – šunys greitai suuodžia neleistinas medžiagas.

Kokie didžiausi iššūkiai dirbant su tarnybiniais šunimis?

Šuo nėra žmogus, tu jam nepasakysi daryti vienaip ar kitaip, nes mūsų žodžių jie nesupranta.

Nereikėtų manyti, kad visi tarnybiniai šunys yra kaip Reksas iš vokiečių serialo. Tik filmuose šuo iš šeimininko žvilgsnio supranta, kad reikia nubėgti į trečią aukštą, atnešti segtuvą su dokumentais ir dar iškviesti pagalbą (šypsosi).

Darbą su šunimis lemia išugdomi refleksai – kaip tinkamai reaguoti į tam tikrą komandą. Sunkiausia, kai bandai duoti šuniui komandą, o jam nesiseka. Turi permąstyti, sugalvoti, kaip kitaip pasiekti, kad, pavyzdžiui, šuo ilgesnį laiką išgulėtų ramiai vienoje vietoje ir iš jos niekur nepasitrauktų. Kartais sunkumų iškyla visai netikėtose vietose. Pavyzdžiui, atvažiuojame atlikti kratos dviejų aukštų name, o į viršų veda itin statūs laiptai, kuriais šuo bijo lipti. Sunku ir šuniui, ir pareigūnui. Žinoma, įdėjus pastangų, viską įmanoma įveikti.

Papasakokite daugiau, kuo ypatingas su jumis dirbantis šuo?

Mano tarybinis šuo – belgų aviganė Troja. Šių metų balandžio 9 dieną minėsime gražią sukaktį – Trojai sukaks 9 metai. Ji jau gana patyręs tarnybinis šuo, galima sakyti, arti pensijos. Kaip minėjau, moka ieškoti dingusių žmonų, sekti jų pėdsakais, taip pat sulaikyti asmenis, na, o specializuojasi narkotinių medžiagų paieškoje.

Gal prisimintumėte keletą įvykių, kai Troja padėjo policijos pareigūnams?

Vyko vieno paieškomo asmens sulaikymas. Jis kurį laiką slapstėsi ir kriminalistams gavus informacijos, kur galėtų būti, vykome jo sulaikyti. Paieškomas žmogus pradėjo nuo mūsų bėgti, todėl Trojai daviau komandą jį sulaikyti. Tuo metu ji buvo ką tik išlaikiusi egzaminus, visai jaunutė, todėl sulaikymas nebuvo nepriekaištingas: ji kiek pasimetė, nežinojo, už kurios vietos čiupti nusikaltėlį, bet interakcija su šunimi bėglį pristabdė, ir galėjome jį suimti.

Troja suradusi nemažai narkotinių medžiagų, bet labiausiai vertinu jos pagalbą, kai reikia ieškoti dingusių, pasiklydusių žmonių. Troja yra suradusi du paklydusius žmones. Pats nuostabiausias jausmas, kai pavyksta išvengti nelaimės ir artimiesiems grąžinti surastus sveikus senolius.

Kaip aplinkiniai reaguoja į šunis pareigūnus?

Mūsų tarnybiniai šunys puikiai veikia kaip psichologinė priemonė nusikalstamą veiką vykdantiems žmonėms. Kai reikia kažką sulaikyti (ar konkrečiai ieškant narkotikų), klausiame įtariamųjų, ar jie turi draudžiamų daiktų arba narkotinių medžiagų. Pamatęs tarnybinį šunį neretas iškart prisipažįsta ir parodo, kas kur yra, nes žino, kad šuo vis tiek suras.

Likę žmonės į tarnybinius šunis reaguoja pozityviai, nes daugelis myli gyvūnus. Mus pamatę visuomet nusišypso, prašo paglostyti.

Ar galima be leidimo paglostyti tarnybinį šunį?

Jokio šuns negalima glostyti neatsiklausus šeimininko. Tarnybai apmokyti šunys ypatingai reaguoja į jo pusėn tiesiamą ranką. Todėl niekada neleidžiu glostyti Trojos. Tarnybiniai šunys socializuoti ir taikūs, tačiau jie nėra skirti linksminti svetimus žmones.

Kaip manote, ar Lietuvoje užtektinai pasitelkiami tarnybiniai šunys, lyginant su kitomis šalimis?

Sudėtinga lyginti, nes visose šalyse kriminogeninė situacija skirtinga. Pavyzdžiui, Amerikoje tarnybiniai šunys itin dažniai pasitelkiami kaip specialioji priemonė, jei žmogus nepaklūsta teisėtiems pareigūnų reikalavimams, ima bėgti ir pan. Tuoj pat paleidžiamas tarnybinis šuo, kad jį sučiuptų, padėtų išprašyti iš automobilio ar kt. Lietuvoje, kaip minėjau, tarnybiniai šunys dažniausiai pasitelkiami ieškant narkotinių medžiagų, nes būtent ši problema itin dažna. Taip pat sulaukiame nemažai iškvietimų dėl pasiklydusių grybautojų.

Kaip atrodo tarnybinio šuns kasdienybė?

Kiekvienas tarnybinis šuo priskiriamas kinologui. Drauge vykstame į darbą, dirbame ir grįžtame iš jo į namus. Tarnybinis šuo yra kaip šeimos narys, sykiu ir kolega, partneris. Mes visur kartu – ir tarnyboje, ir laisvalaikiu. Mano Troja yra belgų aviganė, o tai reiškia, kad jai reikia daug judėti, todėl turiu keltis gerokai anksčiau nei visi kiti žmonės, vedu ją pasivaikščioti. Laisvalaikiu abi sportuojame, bėgiojame, dalyvaujame varžybose, kur augintiniai turi parodyti savo gebėjimus. Praėjusiais metais dalyvavo atvirosiose biatlono su tarnybiniais šunimis varžybose Ramziui paminėti. Teko bėgti apie 10 km, atlikti įvairias užduotis. Kandančių šunų kategorijoje pelnėme antrąją vietą.

Ar tarnybiniam šuniui svarbu prižiūrėti mitybą?

Reikia prižiūrėti, kad šuo nenutuktų, laikytis ant ėdalo pakuočių nurodytų specialių reikalavimų. Troja daugiausia minta visaverčiu sausu pašaru, stengiuosi neduoti žmonių maisto. Tik retkarčiais vyras, vaikas ar draugai paduoda skanesnį kąsnelį nuo stalo. Beje, tarnybiniams šunims ėdalą ir mokamas veterinarines paslaugas kompensuoja policijos komisariatai, o pareigūnai gauna priedą už šuns priežiūrą, nes darbas su šunimis tęsiasi ir po tarnybos valandų. Neretai tenka vykti į iškvietimus naktį – dažniausiai ieškoti miške paklydusių žmonių.

Minėjote, kad Trojai tuoj devyneri, tai reiškia, kad gana greitai dirbsite su nauju šunimi? Kaip į tai reaguos jūsų augintinė?

Manau, kad Troja draugaus su nauju šunimi, nes augo kartu su taksų veislės kalyte, kuri, deja, praėjusiais metais nugaišo nuo babeziozės. Dabar Troja gyvena su kate. Jos puikiai sutaria, nors kartais katei staiga nuo kažkur nušokus, Troja bando ją sugauti. Tačiau tik juokais.

Autorius Laima Samulė