Didysis debesylas (lot. Inula helenium) – daugiametis, 100 – 150 cm astrinių šeimos augalas, kilęs iš centrinės Azijos, tačiau paplitęs ir visoje Europoje. Legendose pasakojama, kad debesylo žiedai – tai Spartos karaliaus Menelajo žmonos Elenos ašaros, kurios pagrobimas sukėlė Trojos karą. Anksčiau debesylo šaknis būdavo dažnai naudojama, gydant gyvulių odos ligas, todėl anglai šią vaistažolę iki šiol vadina augalu, kuris gydo arklius (angl. horseheal).

 

Didysis debesylas dažniausiai vartojamas, gydant kvėpavimo takų ligas, nutukimą, nes gerina medžiagų apykaitą ir padeda nuo pilvo pūtimo. Vaistines šio kartaus skonio ir aitraus kvapo augalo šaknų savybes žinojo jau senovėje, pavyzdžiui, Viduriniaisiais amžiais gamindavo vyną su debesylu, kuris gerindavo virškinimą.

 

Didžiojo debesylo šaknys kasamos balandžio pirmoje pusėje arba rudens viduryje. Debesylas Lietuvoje gana retas augalas, natūraliai augantis drėgnose vietose, upių krantuose.

 

Debesylo šaknyje yra daug vitaminų, mineralų ir maistingų medžiagų: geležies, magnio, jodo ir natrio. Be to, gausu kalcio ir fosforo, todėl debesylo preparatus patartina vartoti žmonėms, kuriems trūksta šio mineralo. Vaistažolių arbata skystina bronchų sekretą, lengvina atsikosėjimą, naikina bakterijas, sukeliančias tuberkuliozę. Debesylo arbata taip pat padeda pykinant ir viduriuojant. Be to, naikina žarnyno kirmėles. Tačiau debesylą reikėtų vartoti saikingai, nes kartais debesylo ekstraktas gali sukelti alerginių reakcijų. Šio augalo neturėtų vartoti sergantieji diabetu ir nėščios moterys.