Dėl ko nerimauja moterys ir vyrai?

2023 m. pradžioje mūsų šalyje atliktos apklausos rodo, kad kone du trečdalius visuomenės stipriai veikia didelis negatyvios informacijos srautas, baimė dėl savo ir artimųjų sveikatos, finansiniai sunkumai, karo grėsmė. Visa tai verčia nerimauti abiejų lyčių ir įvairaus amžiaus asmenis. Visgi tai nėra vieninteliai nerimo šaltiniai. Kartais nerimauti verčia socialinės normos, taikomos skirtingų lyčių atstovams.

Moterys:

• Fizinis patrauklumas, kūno formos ir veido grožis moterims buvo svarbūs visais laikais. Mat neturėdamos galimybės dirbti ir kaupti kapitalo ar net kontroliuoti paveldėtų pinigų, būdavo priverstos kliautis santuokine sėkme. Nors tie laikai jau seniai praėjo, tačiau visuomenė vis dar tikisi, kad dailiosios lyties atstovės atitiks stereotipinį paveikslą, nepaisant amžiaus ar gyvenimo aplinkybių. O ir pačioms jų veidai ir kūnai rūpi taip labai, kad kartais virsta nerimo šaltiniu. JAV mokslininkai nustatė, kad išvaizdai puoselėti moterys per savaitę skiria vidutiniškai 66,4 val. 60 % moterų mažiausiai kartą per savaitę galvoja apie save neigiamai. Dažniausiai nerimauja dėl pilvo (69 %), 40 % – dėl odos, 39 % jaučiasi nepatenkintos šlaunimis, 32 % – plaukais, 29 % jaudinasi dėl celiulito, 29 % –sėdmenų formos ir dydžio. Mokslininkai išsiaiškino, kad skirtingai nei vyrai, moterys dėl savo išvaizdos nerimauja netgi tuomet, kai yra vienos ir niekas jų nemato.

• Nerimas dėl išvaizdos persikelia ir į intymų gyvenimą. Švelniosios lyties atstovės visada nerimauja prieš nusimesdamos drabužius ir parodydamos savo figūros linkius vyrui. Seksologai tikina, kad net ištekėjusios ar ilgus metus su tuo pačiu partneriu santykius palaikančios moterys dėl nuogumo jaučia nerimą. Retsykiais tai gali trukdyti mėgautis intymumu. Besigulančios į lovą su nauju partneriu dar pažeidžiamesnės. Moterys, seksologų teigimu, visada draskomos prieštaravimų. Viena vertus, jos nerimauja, kad bus palaikytos neišmanėlėmis meilužėmis, nes nemėgsta kai kurių pozų ar nebandžiusios kokios nors rūšies intymių malonumų. Tačiau sykiu jas kamuoja baimė, kad naujas partneris palaikys ištvirkusiomis, jeigu drąsiai pasakys, kas (ne)patinka. Didžiausias intymus nerimas, susijęs su nauju seksualiniu partneriu, yra tai, kad po aistringos nakties jis tiesiog patrauks savais keliais.

• Deja, gyvenime tenka patirti kur kas gilesnio ir rimtesnio nerimo nei dėl krūtų dydžio ar formos. Mokslininkai nurodo, kad švelniosios lyties atstovės su šiuo tikruoju nerimu susiduria dažniau ir išgyvena jį intensyviau nei vyrai. Pasirodo, tai lemia ne tik psichikos ypatybės, bet ir hormonai. Per mėnesį moters organizmas išgyvena net kelias skirtingas hormonų fazes, tad linkusios jautriau reaguoti į aplinką. Tai sukelia nesaugumo ir nepasitikėjimo savimi jausmus. Psichologai antrina, kad švelniosios lyties atstovės pačia bendriausia prasme jaučiasi mažiau saugios ne tik visuomenėje, bet ir namuose. Ir šis nerimas pagrįstas. Bauginanti statistika rodo, kad moterys patiria keturis kartus didesnę riziką būti sužalotos ar net nužudytos artimų vyrų. Taip pat jos jaučia stiprų nerimą dėl artimųjų (dažniausiai vaikų) saugumo ir ateities. Rimtu nerimo šaltiniu 79 % švelniosios lyties atstovių tampa asmeniniai ar šeimos finansai.

Vyrai:

• Apie savo išvaizdą neigiamai susimąsto tik 36 % vyrų. Tokius duomenis JAV mokslininkai pateikė apklausę 2000 suaugusiųjų ir 200 paauglių. Nors pastaraisiais metais pastebima, kad stipriosios lyties atstovai kur kas labiau susirūpinę savo fiziniais duomenimis nei prieš du ar tris dešimtmečius, išvaizdai puoselėti vis dar skiria vos 4,5 val. per savaitę. Žinoma, į šią statistiką neįtrauktos dušo procedūros. Mat mokslininkai jas laiko higienos, o ne grožio reikalu. Beje, vyrai dažniau nerimauja, kad nuo jų gali sklisti nemalonus kūno kvapas nei moterys. Tad dezodorantų ir kvepalų naudojimą priskiria rūpinimuisi fiziniu patrauklumu. Visgi nerimo dėl kūno bei veido patiria visi, tai neaplenkia ir šiuolaikinių vyrų. Pasirodo, kartą per savaitę dėl pilvo apimties nerimauja 52 % vyrų. 24 % jaučia ne tik nerimą, bet ir baimę dėl retėjančių plaukų, o 23 % stipriosios lyties atstovų jaučiasi nepasitikintys savimi dėl odos problemų – raukšlių, spuogų ir randų.

• Vyrai intymioje srityje dėl kūno formų paprastai nerimo nejaučia. Stipriosios lyties atstovai savimi pasitiki, jeigu jaučia esantys stipresni už partnerę. Visgi apklausos rodo, kad net 7 vyrai iš 10 yra nerimavę dėl vyriškojo pasididžiavimo dydžio. Apie tai, ar jų varpa gana didelė ir gebės patenkinti partnerę, galvoja tiek jaunuoliai, tiek subrendę vyrai. O štai vyresniame amžiuje atsiranda papildomas nerimo šaltinis. Stipriosios lyties atstovai jaučia nerimą ir net baimę dėl erekcijos sutrikimų. Būna atvejų, kai, seksologų teigimu, būtent didelis nerimas patirti erekcijos sutrikimų yra pagrindinė jų priežastis. Beje, vyrai prieš suguldami į lovą su nauja partnere labiausiai jaudinasi dėl to, kaip klostysis intymus aktas. Apie tai, kas bus vėliau, susimąsto retai. Sprendimą pasilikti naujos partnerės lovoje ar kuo greičiau sprukti paprastai padiktuoja ne tik abipusė trauka, bet ir tai, kaip vyras vertina savo seksualinį pasirodymą.

• Apie vyrišką nerimą, psichologų teigimu, daugeliui tarsi nepatogu kalbėti. Neva nerimauti yra nevyriška ar net kenkia stipriosios lyties atstovo įvaizdžiui. Toks požiūris – viena iš priežasčių, kodėl lėtinį nerimą ar kitų nerimo sutrikimų patiriantys vyrai laiku nesikreipia pagalbos ir emocijas linksta slopinti priklausomybėmis. Psichologų teigimu, tiek vyrai, tiek moterys nerimauja dėl finansinės situacijos, santykių šeimoje, darbo vietos ir kitų išorinių dirgiklių. Tačiau šiuolaikiniai vyrai susiduria ir su dar vienu nerimo šaltiniu. Pamažu kintant vyriškumo suvokimui, stipriosios lyties atstovai (ypač jauni, iki 25-erių) susiduria su savojo tapatumo krize. Apklausos rodo, kad jauni vyrai negali laisvai apibūdinti, kas yra vyriškumas ir moteriškumas. Mat šiai žmonių kartai senieji apibūdinimai netinka, o naujų ir visuotinai priimtinų dar nėra. Tačiau lyčių stereotipai vis dar gajūs. Tad įvairaus amžiaus vyrai neretai nerimauja, ar sugebės pasirūpinti partnere ir šeima – apginti fiziškai bei aprūpinti finansiškai.

Trumpai apie nerimą

• Šiandien nerimas – nuolatinis gyvenimo palydovas. 2020 m. nustatyta, kad nerimo paplitimas bendroje pasaulio populiacijoje siekė 31,9 %. Visgi per dvejus metus tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje nerimo kreivė šovė į viršų. Pernai atlikta daugiau nei 1000 respondentų apklausa parodė, kad net 96 % lietuvių jaučia nerimą dėl savo ar šeimos gerovės.

• Mokslininkai tikina, kad privalu atskirti sveiką nerimą, kuris žmogui būdingas natūraliai ir padeda sukaupti dėmesį, sukoncentruoti valią ir atlikti būtinus darbus, nuo to, kuris užvaldo visą sąmonės turinį ir pradeda trukdyti gyventi. Toks gali tapti sunkių ligų priežastimi.

• Jeigu nerimas vargina dažnai ir trunka ilgai, nerimaujama 4–6 mėn. bei nepavyksta atsipalaiduoti, aiškiai juntamas tokios psichologinės būsenos sukeltas fizinis nuovargis, derėtų konsultuotis su specialistu.

Autorius Eglė Stratkauskaitė