Daugiabučių modernizacijos naujienos

Lietuvoje baigėsi dar vienas šildymo sezonas. Gyventojai skaičiuoja, kad dėl išaugusių energijos kainų ir infliacijos, ši žiema privertė gerokai patuštinti pinigines. Tiesa, renovuotų daugiabučių gyventojai didelio kainų šuolio beveik nepajautė. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skatina gyventojus teikti paraiškas šiuo metu galiojantiems kvietimams ir po daugiabučio renovacijos džiaugtis ne tik sumažėjusiomis šildymo sąskaitomis, bet ir geresne gyvenimo kokybe.

„Šiandien Lietuvoje bendrai turime beveik 4,5 tūkst. renovuotų daugiabučių namų, apie 35 tūkst. daugiabučių dar laukia savo eilės. Kviečiu sureaguoti į mūsų gruodžio mėnesį paskelbtą kvietimą, jo sąlygas, pasirengti investicinį planą, nubalsuoti ir prisijungti“, – teigia APVA Pastatų energinio taupumo departamento Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus vedėja Gintarė Burbienė.

Pašnekovė džiaugiasi, kad naujas paskelbtas kvietimas yra paprastesnis. Juo siekiama sumažinti biurokratinių slenksčių mynimą, sutrumpinti procesus ir palengvinti patį paraiškų teikimą bei administravimo procesą. G. Burbienė taip pat atkreipia dėmesį, kad šiek tiek pasikeitė valstybės paramos sąlygos. Prie 30 proc. subsidijos, kuri buvo ir anksčiau, dabar nuo 10 iki 20 proc. padidinta papildoma parama, jei planuojama įsirengti naują atskirą šilumos punktą arba automatizuoti seną dar neautomatizuotą, atnaujinant karšto vandens ir šildymo sistemas.

„Svarbiausia žinutė, kuria noriu pasidalinti – keičiasi pastato energinio efektyvumo reikalavimai – iš anksčiau buvusios minimalios C klasės, šio kvietimo metu reikia pasiekti ne mažesnę nei B energinio naudingumo klasę, sutaupyti bent 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų. Nors ankstesniuose kvietimuose teikti paraiškas daugiabučių atnaujinimui vienas iš reikalavimų buvo pasiekti ne mažesnę nei C energinio naudingumo klasę, didžioji dalis pasiekė B klasę. Lietuvos mastu vidutiniškai sutaupoma apie 68 proc. šilumos sąnaudų“, – sako G. Burbienė.

Vis daugiau Lietuvos gyventoju domisi renovacijos galimybe. Tai parodo telefoninių skambučių ir paklausimų skaičius. Gyventojai dažniausiai teiraujasi, ar bus pratęstas paraiškų teikimo terminas gruodžio mėnesį paskelbtam kvietimui.

Lietuva pasitvirtino ilgalaikę modernizacijos strategiją

LR aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės Vyresnioji patarėja Laura Lukoševičienė teigia, jog pagal energinio naudingumo ir energijos vartojimo direktyvas, Lietuva pasirengė ir pasitvirtino Ilgalaikę modernizacijos strategiją. Jos tikslas – taip transformuoti esamą pastatų fondą, kad jis taptų efektyviai energiją vartojančiu, su galimybe persitvarkyti į beveik nulinės energijos pastatus ir tapti nepriklausomu nuo iškastinio turto.

„Strategijos rezultatai parodė, jog didžiausia ekonominė grąža yra sukuriama ties 45–55 proc. energijos sutaupymų zonoje, o tai reiškia, kad renovacijai keliame tikslą ne tik iki B, bet ir iki A bei aukštesnių energinio naudingumo klasių, pritaikant atsinaujinančių energijos išteklių priemones. Svarbu paminėti, jog pastatai yra atnaujinami ciklais – kapitalinis remontas yra svarbiausias renovacijos aspektas, nes daugelis įsivaizduoja, jog tai yra tik sienų apšiltinimas, tačiau renovuojant pastatus kapitaliai mes prailginame jo gyvavimo ciklą iki 30 metų“, – sako L. Lukoševičienė.

Anot jos, verta suprasti ne tik kodėl renovacija yra reikalinga, bet ir kodėl ji yra naudinga. Renovacijos sampratą svarbu keisti iš esmės – matyti, kad tai ne tik išlaidos, bet ir investicijos į nuosavą turtą, nes po atnaujinimo būsto vertė išauga nuo 15 iki 30 proc.

Ministerija planuoja tobulinti modernizacijos procesą

L. Lukoševičienės teigimu, artimiausi ministerijos planai – tobulinti ir efektyvinti daugiabučių modernizacijos procesą ir mechanizmus: „Šiuo metu kaip tik vertiname fiksuoto įkainio nustatymą daugiabučių renovacijos paramai, vykdoma kompleksinės kvartalinės renovacijos modelio peržiūra, kad jis vyktų efektyviai. Prie to prisidės šiuo metu rengiamos tvarių miestų gairės – kuriame įrankį, kuris padės urbanizuotas teritorijas vertinti per sociokultūrinį, gamtinį, antropogeninį ir ekonominį aspektą.“

„Dėsime visas pastangas įgyvendinti išvardintus planus, nes APVA yra renovacijos proceso šeimininkas, kuris šį procesą ves į priekį. Planuojame sulaukti kuo daugiau paraiškų, nestabdyti procesų ir paleisti projektus įgyvendinimui, kad žmonės, kurie šiandien sugalvojo, jog nori atnaujinti daugiabutį, 1–2 metų bėgyje galėtų jau džiaugtis atliktais darbais“, – sako G. Burbienė, APVA Pastatų energinio taupumo departamento Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus vedėja.

Autorius Kotryna Grušauskaitė