Vienas iš pagrindinių ėduonies veiksnių – cukrus. Tačiau dantims kenkia ir daugiau iš pirmo žvilgsnio „nekaltų“ produktų. Kodėl nerekomenduojama gerti šaltų gėrimų, vyno, kavos ir apelsinų sulčių? Kuo kenkia spragėsiai, bulvių traškučiai, džiovinti vaisiai ir net spagečiai?

 

dantys

Gazuoti gėrimai ir bulvių traškučiai

 

Sunku įsivaizduoti jaunimo (ir ne tik) vakarėlį be nesveikų užkandžių. Nepaisant dietologų perspėjimų, kad gaivieji gazuoti gėrimai ir bulvių traškučiai yra perteklinių kalorijų bomba, žmonės juos mėgsta. Gėrimai ir užkandžiai priskiriami greito vartojimo produktams, susijusiems su bendravimu ir pramogomis. Žiūrime sporto varžybas, filmą ar švenčiame gimtadienį? Ant stalo stovi dubuo su bulvių traškučiais ir spalvoti gėrimai su burbuliukais.

 

Gazuotuose gėrimuose yra emalį ardančių medžiagų: fosforo, citrinų, obuolių rūgčių. Jos mažina burnos pH, minkština emalį ir sukelia jo demineralizaciją. Dantys praranda vertingus mineralus, taip pat kalcį ir fosforą, kurie stiprina juos bei saugo nuo išorinių veiksnių, įskaitant traumas ar ėduonį.

 

Nereikėtų žavėtis spalvotais gazuotais gėrimais su sumažintu cukraus kiekiu („light“, „zero“). Juose vis dar yra dantims kenksmingos fosforo rūgšties. Be to, dažančios medžiagos gali pakeisti emalio spalvą. Dėl tos pačios priežasties rekomenduojama vengti energinių ir sintetinių izotoninių (sportinių) gėrimų.

 

Traškučiuose, kaip ir sūriuose krekeriuose, gruzdintose bulvytėse, yra ėduonį lemiančių paprastųjų angliavandenių. Dantims kenksmingas ne tik cukrus, bet ir krakmolas. Burnoje esančios bakterijos perdirba šias medžiagas į rūgštis, kurios ardo emalį ir greitina ėduonies vystymąsi. Be to, bulvių traškučiai, kurie lengvai prilimpa prie dantų, patenka į smulkiausius tarpdančius, lemia apnašų ir akmenų susidarymą bei prastą burnos kvapą.

 

Raudonas vynas ir miltiniai patiekalai

 

Kas nemėgsta tradicinės itališkos virtuvės? Gurmaniškas meniu džiugina akis ir pilvą, tačiau gali būti pavojingas dantims.

 

Įrodyta, kad saikingas vyno vartojimas teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Piktnaudžiavimas alkoholiu kenkia burnos ertmės sveikatai. Ypač stiprūs gėrimai: degtinė, brendis, viskis. Svaigieji gėrimai sausina gleivinę, sukelia įvairaus laipsnio nudegimus, skatina opų susidarymą ir onkologines ligas. Net lengvieji gėrimai, pavyzdžiui, šampanas ir kokteiliai, mažina seilių sekreciją. Pakinta burnos pH, susidaro palankių sąlygų bakterijoms daugintis, dantys tampa pažeidžiami. Mėgėjų kilnoti taurelę laukia liūdnos pasekmės – ėduonis ir blogas burnos kvapas. Neigiamą raudono vyno poveikį lemia chromogenai (tamsūs pigmentai, kurie stipriai keičia dantų emalio ir net plombų spalvą), žemas pH. Gėrimuose esančios rūgštys, pavyzdžiui, vyno, obuolių, išplauna iš emalio paviršiaus vertingus mineralus ir jį silpnina.

 

Kas patiekiama prie itališko vyno? Žinoma, makaronai arba pica. Miltiniai patiekalai – paprastųjų angliavandenių šaltinis, kurių galutinis skilimo produktas yra gliukozė. Jie žalingi dantims kaip ir saldumynai. Itališkuose valgiuose slypi dar vienas žalingas ingredientas. Tai pomidorų padažas, jo dedama beveik į visus patiekalus. Nors švieži pomidorai – saugus pasirinkimas, perdirbti produktai ir pusgaminiai stiklainiukuose (salsa, tomatas, tyrė, Bolonijos padažas) – nebūtinai. Šviežių raudonskruosčių pH yra 4,3–4,9, konservuotų gaminių – mažesnis (pavyzdžiui, pomidorų pastos pH gali būti 3,3). Emalio demineralizacija prasideda, kai burnos pH nukrinta žemiau 5,5.

 

Kartu vartojami raudonas vynas ir pomidorų padažas gali sukelti rūgštinę emalio eroziją. Paviršius tampa porėtas, o dantys jautresni. Siekiant išvengti problemų, patartina rinktis natūralius, šviežiai ruoštus padažus ir nepiktnaudžiauti alkoholiu. Po vakarienės ar pagurkšnojus vyno būtina išsivalyti dantis (ne vėliau kaip po 30 minučių). Norint susilpninti rūgščių poveikį valgio metu, rekomenduojama gerti vandens, vėliau pakramtyti becukrės kramtomosios gumos.

 

Kontinentiniai pusryčiai

 

Dauguma maitinimo įstaigų turistų gausiai lankomose vietose, taip pat apgyvendinimo paslaugas teikiančių viešbučių siūlo klientams tokius pusryčius. Pirmieji juos sugalvojo amerikiečiai, norėję pritraukti į savo šalį europiečių keliautojus. Tai lengvo, greito, dažniausiai nebrangaus maisto derinys, patiekiamas pirmoje dienos pusėje. Rytinį meniu sudaro duonos skrebučiai, sviestas, džemas, medus, riešutų sviestas, pyragaičiai, kruasanai, įvairių rūšių sūriai ir dešros, kepti bei virti kiaušiniai, kava, apelsinų sultys. Dauguma šių produktų nėra labai naudingi organizmui maistine prasme. Nors numalšina alkį, gali pakenkti dantims.

 

Svarstant, ką rinktis – košę ar sumuštinį, pirmenybę reikėtų teikti pirmam variantui. Miltiniuose kepiniuose gausu kviečių krakmolo, kuris burnoje skaidomas iki gliukozės, vėliau – emalį graužiančių rūgščių. Gamyboje naudojama daug tešlą purenančių ir kildinančių medžiagų, kad duona ir bandelės būtų minkšti. Deja, maistas, susimaišęs su seilėmis, virsta lipnia ir besiveliančia mase, kuri kaupiasi ant dantų ir lemia apnašas. Likučius sunku pašalinti skalaujant burną, todėl po valgio būtina valyti dantis šepetėliu.

 

Ne ką geresni ir ant skrebučių bei raguolių tepami produktai. Džemas, riešutų sviestas, šokoladinis kremas, medus ir kitos saldžios užtepėlės – cukraus šaltinis. Lipnūs produktai įstringa dantų vagelėse, tarpdančiuose, kaupiasi palei dantenų liniją. Apnašos keičia dantų spalvą, tampa bakterijų rezervuaru ir ėduonies priežastimi. Dėl tos pačios priežasties ypatingos higienos reikėtų laikytis suvalgius džiovintų vaisių: razinų, slyvų, abrikosų ir pan.

 

Šviežiai spaustos sultys (apelsinų, greipfrutų ir kitų vaisių bei uogų) – vitamino C šaltinis. Tačiau rūgštys ardo emalį ir lemia ėduonies susidarymą. Kenkia net vanduo, pagardintas citrinos griežinėliais. Norint apsaugoti dantis, rekomenduojama gerti sultis per šiaudelį, o vėliau paskalauti burną tyru vandeniu.

 

Daugelis neįsivaizduoja ryto be kavos. Tačiau odontologai ir ją įtraukė į potencialiai rizikingų produktų sąrašą. Pavojų kelia ne pats gėrimas, o pridėtinis cukrus, kuriuo gardinamas. Svarbu atminti, kad kofeinas skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo ir sausina burną. Per mažai išsiskiriant seilių, susilpnėja dantų apsauga. Dažnai geriant kavą, pakinta dantų emalio spalva. Panašiu poveikiu pasižymi ir juodoji arbata, nes joje yra kofeino bei taninų.

 

Pastilės nuo gerklės ir arbata su medumi

 

Žiemą ir visada užpuolus peršalimo ligoms kliaujamasi medicina, pagalbos ieškoma vaistinėse. Gerklės skausmą malšina čiulpiamos pastilės, o kosulį – sirupai. Deja, jie kenkia dantims, nes vaistų sudėtyje bene didžiausią dalį sudaro cukrus. Daugelyje tokių produktų apstu medžiagų (gliukozės, sacharozės), kurias mėgsta ėduonį sukeliančios bakterijos. Be to, dėl lipnios konsistencijos likučių kaupiasi ant dantų ir dar labiau skatina mikrobų dauginimąsi. Didžiausia klaida – vartoti pastiles prieš miegą, esą ilgiau veiks gerklėje. Taip daroma meškos paslauga dantims, nes naktį susilpnėja seilių gamyba, nukrinta burnos ertmės pH, o saldžios pastilės dar labiau rūgština terpę. Odontologai perspėja, kad praktika čiulpti pastiles prieš miegą po kiekvieno šaltojo sezono gali baigtis naujai atsiradusiomis ėduonies ertmėmis.

 

Net jei kliaujamasi natūraliąja medicina, nereiškia, kad pavyks išsaugoti sveikus dantis. Arbata su medumi – dar vienas dažnas receptas nuo peršalimo. Šilti skysčiai saugo nuo dehidratacijos, padeda šalinti toksinus, tačiau saldinta arbata kenkia kaip gaivieji gėrimai. Meduje yra biologiškai aktyvių medžiagų, naikinančių virusus ir bakterijas, slopinančių uždegimus. Tačiau šiame produkte apstu cukrų (fruktozės, gliukozės). Burnos ertmėje jie skyla iki rūgščių ir lemia ėduonies susidarymą. Ne išeitis – valgyti medų šaukšteliu. Dėl tąsios ir lipnios konsistencijos limpa prie emalio, apvelia dantis ir pritraukia kenksmingas bakterijas.

 

Tačiau tai nereiškia, kad susirgus reikia atsisakyti minėtų priemonių. Svarbu nepamiršti kruopščiai ir reguliariai valyti dantų. Tai vienintelis būdas išvengti ėduonies.

 

Šalti gėrimai ir spragėsiai

 

Be ko neapsieina apsilankymas kino teatre? Be užkandžių ir gėrimų. Įprotis vienu metu daryti keletą darbų – pramogauti bei valgyti – kenkia ne tik figūrai, bet ir dantims. Kai smegenys koncentruojasi į vaizdą, prarandamas saikas ir kramtymo judesių kontrolė.

 

Saldžiai rūgštūs, vaisių skonio gėrimai – dantų žudikai. Juose gausu citrinų rūgšties, kuri labai kenkia emaliui. Susilpnėja gilesnių audinių ir nervų apsauga nuo išorinio poveikio. Reguliariai gurkšnojantys gamyklinį limonadą neišvengiamai susiduria su dantų jautrumu, pasireiškiančiu veriančiu skausmu vartojant šaltą arba karštą maistą. Jeigu gėrimo puodelyje plūduriuoja ledo kubeliai – dviguba problema. Nepriklausomai nuo klientų dantų būklės, derinys kelia siaubą odontologams. Žmonės dažnai (ne)sąmoningai kramto ledo kubelius, patenkančius į burną su gėrimu. Rūgštys minkština emalį, o kieti daiktai pažeidžia dantis mechaniškai. Užsisvajojus galima nuskelti dantį ar plombos dalį. Štai kodėl rekomenduojama gėrimus su ledu gerti per šiaudelį ir mažais gurkšniais.

 

Spragėsių konsistencija minkštesnė negu ledo kubelių, tačiau jie vis tiek kelia daug įtarimų. Specialistai perspėja, kad kramtant kietus produktus, tarkime, spragėsius, gali nukentėti dantų emalis. Jie tampa jautrūs šaltam ir karštam maistui. Sprogusių kukurūzų luobelės lengvai prilimpa prie dantų ir žaloja dantenas. Apsilankymas kine gali baigtis burnos ertmės minkštųjų audinių uždegimu. Be to, gali išsivystyti skausmingų dantenų pūlinių. Ir tai ne vienintelė grėsmė. Spragėsiai gali pažeisti protezus ir dantų implantus. Tad juos vartoti reikia saikingai. O suvalgius būtina kruopščiai išsivalyti dantis šepetėliu ir tarpdančių siūlu.