Dar prieš kelis dešimtmečius briliantinis žaliasis buvo kone kiekvienuose namuose – juo dezinfekuotos nubrozdintos vaikų alkūnės ir keliai. Tačiau šis ryškiai žalias tirpalas jau seniai peržengė namų vaistinėlės ribas. Patyrę sodininkai jį naudoja ir darže – tiek profilaktikai, tiek augalams gydyti. Nors šiuolaikinėje sodininkystėje netrūksta specializuotų produktų, senoji gudrybė iki šiol nepraranda populiarumo.

 

Kaip veikia?Cucumber,Plant.,Cucumber,With,Leafs,And,Flowers.,Cucumbers,In,The

 

Briliantinis žaliasis yra antiseptinė medžiaga, kuri daug metų buvo naudojama odos dezinfekcijai. Būtent dėl šių savybių jis sudomino ir sodininkus. Manoma, kad nedidelės koncentracijos tirpalai gali padėti sumažinti kai kurių mikroorganizmų plitimą ant augalų paviršiaus. Tad briliantinis žaliasis kartais naudojamas profilaktiškai arba siekiant apsaugoti pažeistas augalų vietas.

 

Daržininkai šia priemone neretai apdoroja nulūžus šakelėms ar genint atsiradusias žaizdeles ar kitus mechaninius pažeidimus. Taip pat ji naudojama įvairiems naminiams purškiamiesiems tirpalams ruošti, ypač siekiant sumažinti grybinių ligų riziką drėgnais ir vėsiais sezonais. Populiarumo sulaukė ir dėl to, kad jos reikia visai nedaug – dažniausiai vos kelių lašų kibirui vandens.

 

Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad briliantinis žaliasis nėra universali priemonė nuo visų augalų ligų. Esant stipriam grybinės ar bakterinės ligos protrūkiui, jis negali pakeisti registruotų augalų apsaugos produktų ar kitų veiksmingų ligų kontrolės priemonių. Be to, per didelė koncentracija gali pažeisti augalų audinius, todėl naudojant ypač svarbu laikytis saiko.

 

Agurkų augintojų favoritas

 

Agurkų augintojai briliantinį žaliąjį mini dažniausiai. Agurkai jautrūs drėgmės svyravimams ir įvairioms grybinėms ligoms, todėl daugelis daržininkų nuolat ieško paprastų profilaktinių priemonių, galinčių padėti išlaikyti augalus sveikus visą sezoną.

 

Receptas profilaktikai:

 
  • 10 l vandens
  • 10 lašų briliantinio žaliojo
 

Paruoštu tirpalu purkšti agurkų lapus kas 7–10 dienų. Geriausia tai daryti anksti ryte arba vakare, kai augalų nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Daržininkai teigia, kad toks purškimas gali sumažinti nepalankių sąlygų poveikį ir palaikyti geresnę agurkų būklę.

 

Kai pradeda gelsti lapai:

 
  • 10 l vandens
  • 5–10 lašų briliantinio žaliojo
  • 1 l išrūgų
 

Mišinį gerai išmaišyti ir vakare apipurkšti augalus. Išrūgos ant lapų sudaro ploną apsauginę plėvelę, o briliantinis žaliasis naudojamas kaip papildoma profilaktinė priemonė. Svarbu nepersistengti – didesnė koncentracija naudos nepadidins, o jautresnius augalus gali pažeisti. Jei lapų geltimas sparčiai plinta arba augalai akivaizdžiai serga, verta ieškoti tikslios problemos priežasties ir prireikus taikyti kitas apsaugos priemones.

 

Pomidorams – tik labai saikingai

 

Nors briliantinis žaliasis dažnai siejamas su agurkų priežiūra, kai kurie daržininkai jį naudoja ir pomidorams. Vis dėlto šie augalai jautriau reaguoja į įvairius purškimus, todėl ypač svarbu nepersistengti. Specialistai rekomenduoja rinktis tik labai silpnus tirpalus ir stebėti, kaip į juos reaguoja augalai.

 

Profilaktinis purškalas:

 
  • 10 l vandens
  • 5 lašai briliantinio žaliojo
 

Tirpalu purkšti ne dažniau kaip kartą per 10–14 dienų. Procedūrą geriausia atlikti vakare arba debesuotą dieną, kai augalų lapų nesiekia saulė, antraip galima nudegimų rizika.

 

Stiebų ir šakelių pažeidimams

 

Prižiūrint pomidorus tenka šalinti pažastinius ūglius, genėti lapus ar pririšti augalus prie atramų. Atliekant šiuos darbus kartais pažeidžiami stiebai arba netyčia nulaužiamos šakelės. Tokiais atvejais kai kurie daržininkai pažeistą vietą patepa nedideliu kiekiu briliantinio žaliojo. Manoma, kad tai gali apsaugoti žaizdelę nuo nepageidaujamų mikroorganizmų patekimo ir sudaryti palankesnes sąlygas audiniams gyti. Svarbu priemonę naudoti tik lokaliai, ant nedidelio pažeidimo, ir nepadengti didelių augalo plotų. Jei pažeidimas didelis arba matomi ligos požymiai, reikėtų taikyti kitas augalų apsaugos priemones.

 

Braškėms ir kitiems uogakrūmiams

 

Lietingi orai džiugina ne tik augalus, bet ir įvairius ligų sukėlėjus. Ilgiau užsilaikanti drėgmė sudaro palankias sąlygas grybinėms ligoms plisti, todėl braškių ir kai kurių uogakrūmių augintojai tokiu metu dažniau imasi profilaktinių priemonių.

 

Po lietingų periodų:

 
  • 10 l vandens
  • 10–15 lašų briliantinio žaliojo
 

Tirpalu purkšti augalus anksti ryte arba vakare, kai saulė nėra intensyvi. Purškimas dažniausiai atliekamas po ilgesnio lietingo laikotarpio arba tada, kai oras išlieka drėgnas kelias dienas iš eilės. Silpnu tirpalu galima sudrėkinti ir dirvos paviršių aplink augalus – saugo nuo puvinio ir pelėsio.

 

Jei braškes ar uogakrūmius jau pažeidė grybinės ligos, vien briliantinio žaliojo nepakaks. Tokiu atveju rinktis konkrečiai problemai skirtas apsaugos priemones ir laikytis augalų apsaugos specialistų rekomendacijų.

 

Svogūnams ir česnakams

 

Svogūnai ir česnakai jautriai reaguoja į užsitęsusią drėgmę, todėl lietingais orais verta daugiau dėmesio skirti profilaktikai. Kai kurie daržininkai tam naudoja silpną briliantinio žaliojo tirpalą.

 

Profilaktiniam laistymui:

 
  • 10 l vandens
  • 5 lašai briliantinio žaliojo
 

Paruoštu tirpalu laistyti tarpueilius, stengiantis neperlaistyti dirvos. Tokia priemonė dažniausiai naudojama profilaktiškai, ypač drėgnesniu laikotarpiu, kai padidėja įvairių grybinių ligų rizika. Svarbu nepersistengti nei su tirpalo koncentracija, nei su laistymo dažnumu.

 

Rūpintis ne tik augalais

 

Daržo darbai retai apsieina be sąlyčio su žeme, vandeniu, augalų sultimis ir įvairiomis priežiūros priemonėmis. Nuolat dirbant lauke rankų oda patiria nemažą apkrovą – ją veikia drėgmės svyravimai, saulė, vėjas, dirvožemyje esančios medžiagos ir dažnas plovimas. Dėl to oda gali tapti šiurkšti, sausėti, atsirasti tempimo pojūtis ar smulkių įtrūkimų. Dermatologai pabrėžia, kad netgi nedideli odos pažeidimai silpnina natūralų apsauginį barjerą, todėl oda tampa jautresnė dirginimui ir greičiau netenka drėgmės. Siekiant to išvengti, dirbant darže rekomenduojama mūvėti apsaugines pirštines, o po darbų rankas kruopščiai nuplauti švelniu prausikliu ir nusausinti. Paskui odą būtina sudrėkinti, pamaitinti kremu ar kitomis tam skirtomis priemonėmis. Juk rūpinantis daržu svarbu nepamiršti savęs – sveikos, prižiūrėtos rankos leidžia patogiau atlikti kasdienius darbus ir ilgiau mėgautis sodininkystės teikiamu malonumu.

 

Autorė Jūratė Survilė