Spalio 16-ąją visas pasaulis švenčia Boso dieną. Pirmą kartą ši diena paminėta Šiaurės Amerikoje, Ilinojaus Valstijoje, 1958 metais. Oficialiai ši data patvirtinta tik po ketverių metų – 1962-aisiais. Tai sugalvojo valstybės ūkio draudimo bendrovės darbuotoja Patricia Bays Haroski. Kodėl spalio 16-oji? Šią dieną gimė P. B. Haroski tėvas, kurio bendrovėje ji tuo metu dirbo sekretore. Ši diena – tai puiki proga išreikšti padėką ir pagarbą vadovui, taip pat pagerinti santykius tarp aukščiausiosios valdžios ir darbuotojų.

 

"Boso diena"

Bent šią dieną pabandykite į įmonės politiką žiūrėti iš kitos perspektyvos. Norite geriau sutarti su bosu ir džiaugtis geresniais darbo rezultatais? Darbuotojams ne visada paprasta suprasti vadovų sprendimus, nes jie į tuos pačius dalykus žiūri iš kitos perspektyvos. Štai keletas dalykų, kurie padės išmokti matyti plačiau.

 

8 dalykai, kuriuos jūsų bosas norėtų, kad žinotumėte:

 

  • Ieškoti sprendimų, o ne problemų. Jei ateisite pas vadovą ir nuosekliai išdėstysite problemas, jis imsis veiksmų, kad jas išspręstų. Tačiau vadovas labiau vertins tokį darbuotoją, kuris ne tik pastebės problemas, bet ir turės pasiūlymų, kaip jas spręsti. Net jei vadovo nuomonė bus kitokia, daug lengviau pradėti spręsti problemas, iš anksto turint keletą minčių, ką būtų galima padaryti.

 

  • Visada galima rasti kompromisą. Darbuotojas, kuris yra atsakingas tik už patį save, neretai galvoja, kad sprendimai yra akivaizdūs. Tačiau susitelkę į save, jie nepastebi daugybės kitų dalykų. Jeigu jis taptų atsakingas už visumą, sprendimai nebeatrodytų tokie lengvi ir iškiltų poreikis ieškoti kompromisų. Pavyzdžiui, darbuotojas nesupranta, kodėl darbdavys neatnaujina programinės įrangos. Tačiau jis nepagalvoja apie tai, kad jei darbdavys atnaujintų programinę įrangą, kuri labai brangi, sumažintų įmonės biudžetą ir dėlto nukentėtų kiti darbuotojai (pavyzdžiui, jis nebegalėtų kompensuoti darbuotojų mokymų).

 

  • Jūsų požiūris yra toks pat svarbus kaip ir darbo atlikimas. Vadovauti grupei žmonių dažnai išvargina fiziškai ir psichologiškai. Tai tampa dar sudėtingiau, kai darbuotojai atkakliai priešinasi bet kokioms pastaboms, yra sudėtingos ir nemalonios asmenybės. Net jei darbuotojas gerai atlieka savo darbą, daug vadovų atsisako toleruoti netinkamą požiūrį į darbą ir tokius darbuotojus atleidžia arba pažemina pareigose.

 

  • Pasakę „taip“ vienam darbuotojui, vadovai turės pasakyti „taip“ ir kitiems. Pavyzdžiui, vienas darbuotojas ateina pas vadovą, nes norėtų paprašyti, kad galėtų dvi dienas per savaitę iš namų. Tačiau jeigu vadovas sutiks patenkinti šį prašymą, greičiausiai atsiras ir daugiau norinčiųjų turėti šią privilegiją. Kai kuriems asmenims vadovai gali padaryti išimtį, tačiau dažniausiai tai sukelia moralinių problemų ir kaltinimų, kad vieną žmonių grupė yra išskiriama iš kitų.

 

  • Kritika naudojama tam, kad padėtų darbuotojams dirbti efektyviau. Išgirsti, kad kažką darote ne taip – nemalonu ir skaudu. Tačiau kas nutiktų, jei vadovas niekada neišsakytų kritikos? Tada žmogaus karjera sustotų, jis negalėtų tikėtis didesnio atlyginimo ir teliktų stebėti, kaip kolegos užima aukštesnius postus, gauna didesnes algas ir t. t. Daugelis vadovų kritikuoja ne todėl, kad darbuotojas pasijustų blogai ar norėdami jį pažeminti. Jie tai daro, nes nori, kad darbuotojai geriau dirbtų dėl įmonės ir dėl savęs pačių.

 

  • Prisiimti atsakomybę – didelis darbas. Vadovauti kokio nors projekto vykdymui yra viena, bet vadovauti visai įmonei – visai kas kita. Kiekvienas darbuotojas į savo darbą turėtų žiūrėti, kaip į kažką, kas priklauso tik nuo jo. Tai reiškia, kad nuo darbuotojo priklauso, kaip sekasi darbas. Jis turi iš tikrųjų domėtis savo darbu, mokėti pastebėti problemas, dar prieš joms atsirandant ir prisiimti visišką atsakomybę už savo darbą. Toks požiūris į darbą gali padėti kilti karjeros laiptais ir iš eilinio darbuotojo tapti vadovu.

 

  • Vadovai tikisi, kad darbuotojai elgsis kaip suaugę žmonės. Tai reiškia, kad vadovai tikisi, kad darbuotojai iš pradžių pabandys rasti atsakymus į klausimus patys ir kreipsis į juos tik gerai viską apsvarstę. Jie gebės išsiaiškinti asmeninius santykius kolektyve, vengs dramų darbo vietoje ir elgsis lyg profesionalūs suaugę žmonės, kurie į darbą atėjo dirbti.

 

  • Vadovai norėtų, kad darbuotojai paprašytų pagalbos, kai reikia. Dauguma vadovų norėtų žinoti, su kokiomis problemomis susiduria darbuotojai (pavyzdžiui, iškyla tam tikrų problemų dėl projektų vykdymo, tenka bendrauti su sunkiu klientu arba yra per didelis darbų krūvis). Nereikia bijoti ieškoti pagalbos ir patarimų, kai iš tikrųjų sunku. Geri vadovai tai tikrai supras.