Baterijų ir nešiojamų akumuliatorių utilizavimas

Gaisrai atliekų įmonėse kyla vienas po kito ir jau tampa kasdienybe. Balandžio pabaigoje degė Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykla, kurią valdo „Energesman“. Nepraėjus nė dviem savaitėms nuo šio incidento, gaisras kilo vienoje technologiškai pažangiausių Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ). Šie gaisrai rodo, kad netinkamas pavojingųjų atliekų, ypač ličio jonų baterijų ir nešiojamųjų akumuliatorių rūšiavimas ir jų patekimas į buitinių ir pramoninių atliekų srautą vis dažniau sukelia pavojų aplinkai ir net žmonių gyvybėms. Tad tvarkyti tokias atliekas atsakingai ir tinkamai itin svarbu.

Jau egzistuojanti surinkimo infrastruktūra

Lietuvoje yra apie 9 tūkst. vietų, kur gyventojai gali priduoti naudotas nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius. Daugiausia šių atliekų surenkama mažmeninės prekybos vietose, kuriose stovi specialios talpos baterijoms rinkti. Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojai privalo nemokamai iš gyventojų priimti senas baterijas ir akumuliatorius, nereikalaujant pirkti naujų.

„Gyventojai naudotas baterijas ir akumuliatorius taip pat gali pristatyti į savivaldybių įsteigtas atliekų surinkimo aikšteles ar perduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams arba palikti biuruose, degalinėse, švietimo įstaigose ir organizacijose, kur yra pastatytos specialios talpos šioms atliekoms rinkti“, – sako Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyr. specialistas Aurimas Jančiauskas.

Automobiliams skirtas baterijas, akumuliatorius bei pramonines baterijas ir akumuliatorius taip pat galima priduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams arba priduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Šios atliekos dažniausiai vertingos ir už jas atliekų turėtojui sumokama.

Ką daryti, jeigu baterijos išimti neįmanoma?

Dažnam kyla klausimas, ką daryti su baterijomis, jeigu jos integruotos į prietaisus? Pavyzdžiui, kur dėti nereikalingą telefoną, planšetę, ausines? Kaip teigia Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė, tokius prietaisus galima tiesiog mesti į specialias talpas elektronikos atliekoms, esančias prekybos centruose, arba nešti į modernias elektronikos atliekų priėmimo vietas, kurias galima rasti prie didžiųjų prekybos centrų arba mažesnių miestelių centruose. „Ardyti prietaisus ir bandyti atskirti baterijas – nesaugu, palikite šį darbą pagal aukščiausius aplinkosaugos ir saugumo standartus dirbantiems atliekų tvarkytojams. Gyventojams tereikia prietaisus su integruotomis baterijomis išmesti į elektronikos atliekoms skirtas talpas ar atvežti į elektronikos atliekų priėmimo vietas. Jeigu žmogus namie turi nebereikalingą, pavyzdžiui, skalbimo mašiną, gali užsisakyti nemokamą jos išvežimą iš namų, kad ir kur gyventų. Tokiu atveju kartu su skalbimo mašina jis galės atiduoti ir visas baterijas ar prietaisus su integruotomis baterijos – jos taip pat nukeliaus pas atliekų tvarkytojus“, – pažymėjo V. Masalienė.

Svarbu utilizuoti ne tik dėl gaisrų pavojaus

Baterijų ir akumuliatorių atliekas svarbu tinkamai utilizuoti, nes baterijų sudėtyje yra švino, gyvsidabrio, kadmio, kitų toksiškų elementų, kurie žalingi aplinkai ir žmogui. Baterijos ir akumuliatoriai, patekę į buitinių atliekų konteinerius kartu su kitomis atliekomis, irdami skleidžia medžiagas, kurios gali pakeisti cheminę dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, gyvūnų odą.

Iš aplinkos sunkieji metalai gali patekti į augalus, būti išplauti į vandens telkinius ir iš čia patekti į gyvūnų bei žmonių organizmą. Patekę į žmogaus organizmą sunkieji metalai gali pažeisti DNR ir ląsteles, todėl šias atliekas būtina rūšiuoti ir išmesti į baterijų ir akumuliatorių atliekoms surinkti skirtas talpas. Atiduotų atliekų tvarkytojams didžioji dalis baterijų medžiagų vėl grįžta į rinką ir tarnauja žmonėms kaip nauji produktai. Kita dalis atliekų, kurių neįmanoma perdirbti, šalinama aplinkai saugiu būdu.

Projektą „Žaliasis puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (8000 Eur)

Autorė Eglė Stratkauskaitė