Brangstant biokurui bei gamtinėms dujoms, specialistai prognozuoja, kad šiemet augs ir šildymo kainos, o labiausiai tai atsilieps energiškai neefektyviausiuose būstuose gyvenantiems asmenims. Ekspertai akcentuoja, kad geriausias būdas išvengti milžiniškų šildymo sąskaitų – pasidomėti apie galimybes modernizuoti daugiabutį. 

 

IMG_6532
 

Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Nuotrauka iš BETA archyvo.

Anot Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidento Valdo Lukoševičiaus, praėjusius dvejus metus šalies gyventojai galėjo stebėti itin žemas biokuro ir dujų kainas, kurios lėmė ir žemas šildymo sąskaitas.

 

„Pastaruosius metus biokuro rinkoje susiklosčiusios aplinkybės sudarė palankias sąlygas, padėjusias žiemos metu sutaupyti. Kadangi tokio pigaus biokuro, koks buvo prieš metus ar dvejus tikriausiai nebebus, panašu, kad didėti turėtų ir šaltojo sezono metu gyventojų gaunamos šildymo sąskaitos“, – teigia V. Lukoševičius.

 

Kritusias biokuras kainas išprovokavo vabzdžiai

 

Pašnekovo teigimu, atpigusį biokurą lėmė dar prieš kelerius metus Centrinės ir Pietų Europos miškus stipriai puolę žievėgraužiai vabzdžiai, dėl kurių išdžiūvo dideli plotai miškų. Ši nelaimė itin stipriai palietė Baltarusiją ir Ukrainą.

 

„Baltarusija kaip valstybė yra itin turtinga miškais, tačiau juos dėl šių kenkėjų antplūdžio reikėjo iškirsti. Tokiu būdu susidarė dideli kiekiai atliekų ir biokuro, kurį Baltarusija eksportavo. Tai lėmė, kad toks biokuras sudarė apie 30 proc. Lietuvos rinkos ir buvo gerokai pigesnis, nes jį reikėjo greitai realizuoti. Ši situacija visoje biokuro rinkoje žymiai numušė kainas, todėl pastaruosius dvejus metus lietuviai galėjo džiaugtis mažesnėmis šildymo sąskaitomis“, – sako specialistas.

 

BETA_logo (2)

 

Biokuro atpigimas – unikalus atvejis

 

V. Lukoševičius pažymi, kad Baltarusijoje jau yra atlikti sanitariniai kirtimai, kurių reikėjo norint suvaldyti kenkėjų plitimą. Be to, šalyje atsiranda nemažas poreikis smulkintai medienai – čia po truputį kyla celiuliozės bei plokščių fabrikai, biokuro elektrinės, katilinės, kuriose yra gausiai naudojamos medienos atliekos.

 

„Dėl to kiek anksčiau susiklosčiusios aplinkybės šiemet ar ateityje aktualios būti nebeturėtų – ir nors šildymo kainos drastiškai augti neturėtų, panašu, kad šiuo atžvilgiu mes sugrįšime į 2019 metus“, – tvirtina LŠTA  prezidentas.

 

zenklas_2015 04 13

 

Prognozuoja iki 30 proc. brangesnį šildymą

 

Nors šilumos kainas Lietuvos gyvenvietėse lemia įvairūs veiksniai, daugelyje miestų šio rodiklio svyravimą labiausiai nulemia būtent biokuro kaina. Vienintelė išimtis – Vilnius, kuriame vis dar šildoma dujomis.

 

Lyginant su praėjusiais metais, gamtinės dujos pabrango du kartus, biokuro kainos padidėjo 30-40 proc. Kadangi net 75 proc. šildymui naudojamo kuro sudaro biokuras, o 17 proc. – dujos, brangstant sudedamosioms kuro dalims, augti turėtų ir šildymo sąskaitos.

 

LŠTA prezidentas prognozuoja, kad šio šaltojo sezono metu mokesčiai už šildymą gali būti 10-27 proc. didesni nei pernai.

 

Didžiausias taupymo potencialas – būsto modernizavime

 

V. Lukoševičiaus teigimu, nors kontroliuoti šildymui naudojamo kuro kainų neįmanoma, gyventojai visada gali pagerinti būsto energinį efektyvumą.

 

„Didžiausias potencialas, siekiant sumažinti šildymui skiriamas išlaidas – pastato renovacija. Mes nuolat stebime daugiabučių šilumos apskaitos statistiką, matuojančią realų šilumos suvartojimą daugiabučiuose namuose. Tai leidžia matyti, kiek šilumos buvo suvartojama konkrečiuose pastatuose prieš jų modernizavimą ir po. Skirtumai yra akivaizdūs – vartotojai po renovacijos dažniausiai moka 2-3 kartus mažiau nei iki atnaujinimo“, – sako pašnekovas.

 

Neseniai atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai atskleidė, dėl ko labiausiai nuogąstauja renovuotinų daugiabučių gyventojai. Didžioji dalis respondentų (po 46 proc.) nerimauja, kad ateityje smarkiai brangs ir šildymas, ir renovacija.

 

Dabartinės tendencijos rodo, kad šios gyventojų baimės – ne iš piršto laužtos. Stebint nuoseklų šilumos kainų augimą ir didėjančias žmonių išlaidas modernizacijai, pasidomėti apie galimybes renovuoti savo būstą butų savininkai turėtų kaip įmanoma greičiau.

 

Minėtas tyrimas taip pat atskleidė, kad net 59 proc. apklausos dalyvių sutiktų, kad jų daugiabutis būtų renovuojamas, net jei tai reikštų neišvengiamas išlaidas, skirtas pastato modernizavimui.