Šventės asocijuojasi su džiaugsmu, dosnumu, širdžiai mielais netikėtumais. Kartais manoma, kad puiki idėja – padovanoti mielą augintinį, ypač dažnai taip siekiama pradžiuginti vaikus. Visgi toks rizikingas sumanymas gali sukelti iššūkių tiek dovanos gavėjui, tiek daug streso pačiam gyvūnui.

 

Įsipareigojimas visam gyvenimuiJack,Russel,Puppy,With,Giftbox

 

Gyvūnas nėra laikinas aksesuaras ar sezoninė mada – tai įsipareigojimas visam gyvenimui. Šunys, nelygu veislė, gyvena vidutiniškai 10–15 m., o katės gali gyventi 15–20 m. Mažesni augintiniai, tokie kaip triušiai, gali sulaukti iki 12 m., o kai kurių paukščių, pavyzdžiui, papūgų, gyvenimo trukmė viršija 50 m. Taigi, augintinio dovanojimas žmogui, kuris neplanavo tokio ilgalaikio įsipareigojimo, dažnai sukelia daug įtampos ir problemų. Kasmet po švenčių į gyvūnų globos namus patenka gausybė keturkojų vien todėl, kad neįvertinta atsakomybė, kurią teks prisiimti, nuspręsta impulsyviai. Ši tendencija pastebima visame pasaulyje. Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai atskleidžia, kad net apie 20 % visų gyvūnų globos namuose esančių beglobių buvo įsigyti / gauti kaip dovanos.

 

Finansiniai ir laiko poreikiai

 

Išlaikyti gyvūną – gana brangu, o investicijos trunka visą jo gyvenimą. Daug lėšų reikia pradinėms investicijoms: gyvūnas turi būti vakcinuotas, suženklintas, sterilizuotas. Kur dar jam reikalingi daiktai namuose, pašaras. Per metus ėdalas bei skanėstai šunims ir katėms gali atsieiti 250–650 Eur, higiena – 50–300 Eur, veterinarinė priežiūra – 200–400 Eur. Nepasiruošusiam asmeniui šios išlaidos gali tapti didele ar net nepakeliama našta. O kur dar laiko ištekliai! Augintiniams kasdien reikia dėmesio, treniruočių, socializacijos. Šunims kasdien būtinas bent 30–60 min. fizinis aktyvumas ir nuoseklus mokymas, kad būtų išvengta elgesio problemų.

 

Stresą kelianti aplinka

 

Šventinis chaosas nėra palankus pratinti gyvūną prie naujų namų. Įprastai šiuo laikotarpiu visur daug triukšmo, šviesų, intensyvių kvapų, nepažįstamųjų. Kartais tai kelia įtampą net žmonėms, tad ką kalbėti apie keturkojus bičiulius, kurie bando priprasti naujoje aplinkoje, prie naujų šeimininkų. Adaptacijos periodu gyvūnams būtina kuo ramesnė aplinka ir nuosekli rutina. Tik taip jie perpras namų taisykles ir užmegs tvirtą ryšį su naujaisiais šeimininkais. Šventiniu laikotarpiu elgesio problemų gali kilti net seniai turimiems augintiniams – daugėja agresijos, destruktyvaus elgesio atvejų, o kur dar naujas keturkojis bičiulis. Be to, gavus dovanų jauniklį kyla didesnis pavojus dėl šventinių dekoracijų, kurios labai vilioja, bet jose gresia pavojingai susipinti, įstrigti, susižeisti. Kur dar ant stalo esančios vaišės – kai kurios jų itin pavojingos gyvūnams (šokoladas ar vynuogės šunims), bet nauji šeimininkai to gali nežinoti.

 

Asmeninių poreikių nepaisymas

 

Netgi žinant, kad žmogus galvoja apie augintinio įsigijimą, jo dovanojimas vis tiek nėra gera mintis. Tinkamo augintinio pasirinkimas – asmeniškas sprendimas, kuris turėtų būti priimtas atsižvelgiant į gyvenimo būdą, aktyvumą, finansines galimybes, laiko išteklius, gebėjimo rūpintis gyvūnu patirtį, šeimininko amžių ir kt. Tarkime, ypač aktyvios šunų veislės (Džeko Raselo terjerai, borderkoliai) netinka sėslaus gyvenimo būdo žmonėms. Taip pat tiems, kurie gyvena mažame bute, nes augintiniui trūks erdvės judėti. Kai kurie žmonės gali turėti alergijų ar su gyvūnais susijusių fobijų, todėl svarbu į tai atsižvelgti. Kai gyvūnas dovanojamas nepasitarus su būsimu šeimininku, visi šie veiksniai ignoruojami, todėl šeimininko ir gyvūno poreikiai gali absoliučiai nesutapti. „Petfinder“ atliktos apklausos duomenimis, beveik 30 % dovanų gyvūną gavusių žmonių jo atsisako, nes šis neatitinka gyvenimo būdo ar lūkesčių.

 

Saugios alternatyvos

 

Jeigu žinote, kad žmogus labai trokšta gyvūno ir ketina jį įsigyti, protingiausia dovanoti ne patį augintinį, o jam reikalingų daiktų: žaislų, pašaro, pavadėlį, kraiko katėms, kuponą dresūros pamokoms, knygą apie tos rūšies gyvūno priežiūrą ir pan. Taip palengvinsite finansinius rūpesčius įsigijus augintinį ir prisidėsite prie svajonės išsipildymo. Žinoma, tokiu atveju būtina žinoti, kokį konkrečiai gyvūną ketina auginti bičiulis, kad išrinkti daiktai būtų tinkami. Jeigu neabejojate, kad žmogus 100 % apsisprendęs namus dalintis su gyvūnu ir jau tam pasiruošęs, galima paprasčiausiai kartu nuvykti į gyvūnų globos namus ar veislyną, leisti pačiam išsirinkti augintinį, bet už jį sumokėti.

 

Dovana sau – tik gerai apgalvojus!

 

Vienintelis tikrai pateisinamas atvejis, kai gyvūnas tampa dovana – tai dovana sau. Visgi tai negali būti impulsyvi idėja. Būtina kruopščiai apmąstyti savo galimybes. Prieš nusprendžiant įsigyti augintinį, privalu sau atsakyti į šiuos klausimus:

 
  • Kodėl to norite? Šis noras tikras, o gal tik pavydite bičiuliui neseniai įsigyto šuns arba susižavėjote kaimynės katinu?
  • Ar šeimos nariai pritaria jūsų sumanymui? Jeigu tam prieštarauja nors vienas šeimynykštis, tokio ketinimo verčiau atsisakyti. Galbūt kažkuris jų alergiškas gyvūnams, turi fobijų?
  • Ar turite sąlygas gyvūnui auginti? Apie tai ypač derėtų pasvarstyti, jeigu gyvenate nuomojamame būste. Net jeigu gyvūnų laikymui neprieštarauja esamo būsto savininkas, ar tokie pat geranoriški bus kiti, jeigu teks persikraustyti?
  • Ar rasite gyvūnui užtektinai laiko? Jeigu dirbate nuo ankstyvo ryto iki vėlumos, šuo visiškai netiks.
  • Kokie jūsų ateities planai? Ar jie dera su gyvūno auginimu? Juk gyvūnai – atsakomybė ne vieneriems metams, ypač katė ar šuo.
  • Ar išgalėsite auginti gyvūną? Norėdami tuo įsitikinti, bent mėnesį pamėginkite atidėti apytikrę pinigų sumą, kurios prireiktų pasirinktam gyvūnui. Verta atminti, kad galimos neplanuotos išlaidos jam susirgus, sugadinus namuose kokį nors daiktą.
  • Koks gyvūnas atitiktų jūsų gyvenimo būdą? Būtina pasidomėti ne tik rūšies, bet ir konkrečios veislės ypatybėmis, kad sutaptų jūsų ir augintinio aktyvumo, bendravimo poreikiai, kad tai neprieštarautų įprastam gyvenimo ritmui. Aktyviems, gamtą ir bendravimą mėgstantiems asmenims labiau tinka šuo, o ramesniems, pasyvesniems, vertinantiems privatumą, buvimą su savimi – katė.
 

Autorius Jūratė Survilė