Norint džiaugtis gausiais ir spalvingais žiedais bei pasirūpinti dekoratyvinių augalų vešlumu, būtina juos tinkamai pamaitinti. Tai reiškia, kad šylant orams ir vis intensyviau lepinant saulės spinduliams ateina metas berti trąšas. Jų, pasak augalų priežiūros specialistų, reikia ne tik žydintiems, bet ir visžaliams augalams. Be to, nevalia pamiršti vazoninių augalų, kuriems įpusėjus pavasariui maistinių medžiagų itin stinga.

 

 Person,In,Medical,Glove,Fertilizing,The,Young,Narcissus,Sprouses,,CloseKokių medžiagų reikia dekoravtyviniams augalams ir vėjai?

 

Apželdinimo specialistų teigimu, tręšti dekoratyvinius augalus geriausia gausiai nulijus pavasariniam lietui. Šis darbas atliekamas tik iš žemės visiškai išėjus pašalui. Jeigu oras šiltas, tačiau nelijo ilgiau nei 4–5 dienas, prieš tręšimą dekoratyvinius medelius bei krūmus būtina gausiai palaistyti. Pavasarį dekoratyviniams augalams tinkamiausios efektyviai veikiančios kompleksinės trąšos, kurių sudėtyje yra azoto. Azoto junginiai skatina augalų antžeminės dalies – spyglių, lapų, ūglių augimą. Šiuo metų laiku augalams reikalingas ir fosforas, kuris skatina šaknų vystymąsi, padidina augalų atsparumą ligoms, greitina žaizdų gijimą. Puiku, jeigu trąšose bus ir kalio – jis pagreitina augalų augimą. Specialistai primena, kad pirmais metais pasodintų dekoratyvinių augalų tręšti nereikia, o antraisiais ir trečiaisiais metais paprastai tręšiama 3–4 kartus per metus. Atlikus tręšimą derėtų augalų šaknis apiberti mulčiu. Tai padės augalams geriau įsisavinti maistines medžiagas ir neleis išgaruoti drėgmei. Subalansuotas ir laiku atliktas tręšimas išryškina bei intensyvina lapų spalvas, stiprina šaknų sistemą, augalai tampa atsparesni nepalankioms augimo sąlygoms.

 

Pavasarį būtina tręšti ir daugiametes gėles. Mat tuomet jos džiugins didesniais ir ryškesnių spalvų žiedais. Žydintiems augalams reikalingos azoto trąšos. Jomis tręšiama daugiamečių ar žieminių augalų vegetacijos pradžioje pavasarį, prieš vasarinių augalų sėją ar sodinimą, augalų vegetacijos metu. Trąšas galima tolygiai išbarstyti arba ištirpinti vandenyje ir išlaistyti arba išpurkšti. Oro temperatūrai esant aukštesnei kaip 15 °C, barstomas azoto trąšas rekomenduojama įterpti į dirvą. Tai reiškia, kad atlikus ravėjimą nuo augalų šaknų dera pašalinti nedidelį kiekį dirvožemio, suberti trąšas ir tuomet uždengti žemėmis. Įterpus trąšas į dirvožemį, jį suspausti rankomis, o augalus gausiai palaistyti. Tai padeda išvengti azoto nuostolių. Tręšti azoto trąšomis rekomenduojama ir prieš sėjant vienmetes gėles ar sodinant jų daigus. Tuomet daigai, kurie turi dar neišvystytą šaknų sistemą, lengviau randa maistinių medžiagų. Sodinant jurginus, rožes ir kitas daugiametes gėles, trąšos beriamos į padarytas sodinti duobes. Daugiausia maistinių medžiagų gėlėms reikia tuo laikotarpiu, kai jos sparčiausiai auga.

 

Pavasaris – intensyvaus augimo metas ir vejai. Tad šiuo metu atliekamas ir jos tręšimas. Veja intensyviausiai auga balandžio viduryje–gegužės pradžioje, tad ateina metas barstyti kompleksines trąšas. Svarbiausios trąšų veikliosios medžiagos yra azotas, fosforas, kalis, magnis ir kalcis. Vejai reikia jų visų. Tik tuomet ji sugebės greitai užauginti žaliąją masę, vystyti šaknis, užželdinti per žiemą pažeistas vietas ir aplenkti piktžoles. Tręšimui nereikėtų rinktis saulėto pietų meto, nes trąšos su azotu gali nudeginti augalus – nuo nedidelių geltonų plotelių iki didelių išdegintų plotų. Idealiausia tręšti lyjant arba prieš lietų. Tuomet trąšos natūraliai pateks į dirvą prie augalų šaknų, o azotas nespės išgaruoti. Jei lietus nelyja, tręšti vakare, o paskui veją palaistyti, kad trąšos būtų nuplautos nuo lapelių. Veja gali būti tręšiama dviem būdais – trąšas barstant rankomis arba specialiu išbarstymo įrenginiu. Tikslus ir tolygus trąšų barstymas labai svarbus, nes netolygiai žarstant trąšas veja gali atrodyti banguota arba dėmėta, t. y. vietos, kurioms trąšų atiteko daugiau, bus tamsesnės, o vietos, kurių trąšos nepasieks, bus pageltusios.

 

Dėmesio reikia ir kambariniams augalams

 

Kambarinius augalus specialistai pataria tręšti nuo ankstyvo pavasario iki vasaros pabaigos (kovą–rugpjūtį). Šiuo laikotarpiu daugybė augalų pasiekia aktyvią augimo ir vegetacijos fazę, todėl jiems reikalingos papildomos maistinės medžiagos. Rudens ir žiemos mėnesiais tręšimą reikia stipriai sumažinti, o kai kada visai nutraukti, pvz., kaktusams ir sukulentams. Išimtis taikoma žiemą žydintiems kambariniams augalams. Jų tręšimas atliekamas būtent žydėjimo laikotarpiu. Geriausia tręšimo laiką pasirinkti įvertinus augalų būklę. Mat vazonuose augantys augalai savo išvaizda parodo, kada ir kokių medžiagų jiems trūksta. Dažniausiai tręšti reikia, kai pradeda gelsti ar kristi lapai, augalo augimas sulėtėja ir prislopsta, lapai atrodo negyvybingi ir praranda blizgesį. Kambarinio augalo erdvė apribota vazonu, todėl jį geriau tręsti negausiai, bet dažnai. Tad nuo naudojamų trąšų ir laiko priklausys ir tręšimo dažnumas:

 
  • Kas 10–14 dienų galima laistyti vandenyje tirpintomis trąšomis. Tam tikrame kiekyje laistymo vandens ištirpinama nedidelė dozė birių miltelių ar skystų trąšų ir tokiu mišiniu augalas laistomas kas antrą kartą.
  • Sparčiai augančius augalus tręšti dažniau, nei lėtai augančius (sukulentus, kaktusus, palmes).
  • Kas 1–3 mėnesius tręšti, jeigu naudojamos specialios trąšų lazdelės.
 

Kambariniams augalams skirtų trąšų įvairovė milžiniška. Dažniausiai jos būna skirtos tam tikroms kambarinių augalų kategorijoms. T. y. paparčiams, kaktusams, žydinčioms gėlėms. Saugiausias pasirinkimas – skystos kompleksinės trąšos ar koncentratai. Jie paruošti naudoti iškart, todėl, atsižvelgiant į instrukcijas, tik atskiedžiamos laistymo vandeniu. Jeigu trąšos yra granuliuotos ar milteliai, tada sumaišomos su vandeniu ir laukiama, kol trąšos visiškai ištirps. Yra galimybė trąšas purkšti ant augalų lapų. Tokio tręšimo privalumas – maistinės medžiagos įsisavinamos daug greičiau ir gali būti panaudotos iš karto. Tai naudinga, kai siekiama greito augimo arba kai augalas žydi, o ypač sėkmingai pritaikoma atogrąžų lapiniams augalams – monsteroms ar kalatėjoms. Purkšti trąšas rekomenduojama ir tuomet, jeigu vazone auga vienmetė žydinti gėlė, pvz., pelargonija, petunija, begonija, celiozija. Tokiu būdu užtikrinama, kad augalas žydės visą sezoną, o žiedeliai išsilaikys ilgiau. Tiesa, purškiant trąšas ant augalo svarbu pasirinkti apniukusią dieną. Nors tokių trąšų sudėtyje lapus pažeisti galinčio azoto būna nedaug, tačiau veikiant saulės spinduliams gali atsirasti dėmių.

 

Kambarinius augalus galima tręšti ir natūraliais produktais. Pvz., kavos tirščiuose gausu azoto, magnio ir kalio – visų svarbių augalui maistinių medžiagų. Kava yra natūraliai rūgšti, todėl gali padidinti dirvožemio rūgštingumą. Reikia tik drėgnais kavos tirščiais pabarstyti vazoninio augalo šaknis ir jį palaistyti. Tiesa, svarbu nepersistengti, t. y. kavos tirščiais tręšti ne dažniau kaip kas dvi savaites. Kaskart beriant naują sluoksnį, senąjį pašalinti. Natūralia trąša tampa ir actas: šaukštą baltojo acto sumaišyti su 2 l vandens ir tokiu tirpalu augalus laistyti kas tris mėnesius. Acto tirpalas itin tinka vazonuose augančioms rožėms. Jeigu namuose yra akvariumas su žuvytėmis, trąšų kambariniams augalams niekada nereikės pirkti parduotuvėje. Akvariumo vandeniu augalus galima laistyti gausiai ir dažnai. Jame yra azoto ir visų kitų reikalingų medžiagų. Augalus taip pat galima laistyti daržovių nuovirais be druskos. Verdant bulves, morkas ar burokėlius į vandenį patenka magnio, sieros, kalio, fosforo. Fosforas būtinas, kai kambariniai augalai dar tik krauna pumpurus.

 

Naudinga žinoti

 
  • Jei augalo lapai ir stiebai įgauna violetinį atspalvį, veikiausiai trūksta fosforo, atsakingo už šaknų augimą ir pumpurų susidarymą.
  • Jei gėlės turi vešlius lapus, tačiau mažai žydi, joms skiriamas trąšų kiekis yra per didelis.
  • Apatiniai augalų lapai pradeda gelsti, kai jiems trūksta azoto.
  • Jeigu lauko augalas kamuojamas sausros (arba kambarinis augalas kurį laiką nelaistytas), jam atsigauti padės trąšos su kaliu.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė