Artėjant Paukštienos dienai prisiminkime apie vištienos vertingąsias savybes

Paukštiena – antra pagal populiarumą mėsa pasaulyje. Kasmet jos vartojimas auga ne tik dėl to, kad ji universali, lengvai paruošiama ir liesesnė mėsa. Be plačių galimybių virtuvėje ir vertingų maistinių savybių, paukštiena gali padėti palaikyti gerą savijautą.

Labiausiai paplitusi pasaulyje paukštienos rūšis – vištiena, kuri vartojama nuo neatmenamų laikų. Manoma, kad vištos ir gaidžiai pirmą kartą buvo prijaukinti Indijoje prieš daug tūkstančių metų. Iš pradžių – dėl taip vadinamųjų Gaidžių kovų, kurios, kaip nurodo istoriniai šaltiniai, vyko dar prieš 6000 metų. Vėliau šių paukščių mėsa pradėta naudoti maistui gaminti. Iš Indijos šie paukščiai paplito kitose Azijos, Afrikos ir Europos šalyse, ir galiausiai iš jų pasiekė ir Ameriką.

Plačiai pritaikoma virtuvėje vištiena valgiaraščius užkariavo ne tik dėl skoninių savybių. Valgydami vištieną stiprinate ir sveikatą, nes šioje mėsoje gausu baltymų, vitaminų ir mineralų, ją valgydami galite ne tik numesti svorio, kontroliuoti cholesterolio kiekį, taip pat kraujospūdį, bet ir sumažinti vėžio riziką.

Kuo vištiena padeda mums jaustis geriau ir būti sveikesniems?

Visų pirma, vištiena  yra natūralus antidepresantas. Savo sudėtyje ji turi daug amino rūgšties triptofano, iš kurio organizmas pasigamina serotoniną. Jis būtinas, kad gerai jaustumėtės. Jei jaučiatės šiek tiek slogiai, pavalgę vištienos padidinsite serotonino kiekį smegenyse, pagerinsite nuotaiką, sumažinsite stresą, tad ir ramiau miegosite.

Antra, vištiena padeda apsisaugoti nuo kaulų retėjimo. Šioje mėsoje gausu amino rūgščių, kurios būtinos senatvėje retėjant kaulams.

Trečia, vištiena padeda palaikyti širdies sveikatą. Kai trūksta folio rūgšties, vitaminų B6 ir B12, esant inkstų nepakankamumui kyla amino rūgšties homocisteino kiekis kraujyje. Per didelė jo koncentracija gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, na o valgydami vištieną, kurioje gausiu B grupės vitaminų, galėsite palaikyti homocisteino lygį kraujyje ir išvengti širdies ligų.

Ketvirta – pagalba imuninei sistemai. Vištienoje gausu seleno, kuris turi priešuždegiminių savybių, tad gali apsaugoti ir nuo virusinių ligų. Selenas svarbus ir skydliaukės hormonų funkcijai palaikyti.

Penkta – stiprina medžiagą apykaitą. Vitaminas B6 ir kiti B-grupės vitaminai skatina fermentų ir metabolines ląstelių reakcijas, taip vadinamą metilinimo procesą, tad valgydami vištieną išlaikysite kraujagysles sveikas, padėsite deginti kalorijas ir išlaikyti tinkamą energijos lygį,tad palaikysite ir tinkamą svorį ir organizmo aktyvumą.

Šešta, vištiena gali padėti apsisaugoti nuo vėžio. Vištienoje taip pat yra niacino, vieno iš B grupės vitaminų, kuris saugo nuo vėžio ir kitų formų genetinių DNR pažeidimų.

Septinta, vištiena padeda regėjimui. Vištienoje yra didelis kiekis retinolio, alfa ir beta-karotino, likopeno, visi jie gaunami iš vitamino A, ir visi jie gyvybiškai svarbūs sveikam regėjimui palaikyti.

Aštunta, vištiena padeda sumažinti odos problemas. Skilinėjančios lūpos, žaizdota burna, liežuvio opos ir sausa oda žiemą – kamuoja daugelį iš mūsų. Vištienos kepenyse esantis riboflavinas (arba vitaminas B2), gali Jums padėti  sumažinti jūsų odos problemas ir atstatyti pažeistą odą.

Devinta - sumažina PMS simptomus. Kadangi vištienoje yra magnio ir kitų maistinių medžiagų, kurios padeda sumažinti prieš menstruacinius sindromus ir kovoti su įvairių nuotaikų kaita.

Na, ir dešimta – padeda padidinti testosterono lygį.  Vyrai privalo valgyti maistą, kuriame gausu cinko, nes jis padeda reguliuoti testosterono lygį, taip pat padidinti spermatozoidų gamybą. Vištiena – vienas iš cinko šaltinių.

Maistinė vištienos vertė iš tiesų stebina. Remiantis JAV Žemės Ūkio Departamento (USDA) duomenimis, 100 g vištienos yra 65 g drėgmės, 215 kcal energijos, 18 g baltymų, 15 g riebalų, 4 g sočiųjų riebalų rūgščių, 88 mg cholesterolio, 11 mg kalcio, 0,9 mg geležies, 20 mg magnio, 147 mg fosforo, 189 mg kalio, 70 mg natrio ir 1,3 mg cinko. Vištienoje gausu vitaminų: C, tiamino, riboflavino, niacino, vitamino B-6, folio rūgšties, vitamino B-12, vitamino A, vitamino E, vitamino D ir vitamino K.

Nors pačioje vištienoje yra cholesterolio, tačiau 100 g vištienos jo yra tik 88 mg, o tai yra mažiau nei trečdalis paros normos. Tad valgydami šią mėsą mažinsite cholesterolio kaupimąsi: raudonoje mėsoje, jautienoje, kiaulienoje ar avienoje yra žymiai didesnis cholesterolio bei sočiųjų riebalų kiekis, todėl specialistai pataria daugiau valgyti vištienos ar žuvies, kad sumažintumėte cholesterolio kiekį kraujyje.

Tad valgykite vištieną ne tik per tarptautinę Paukštienos dieną, bet visus metus ir jauskitės puikiai!