Ar Lietuvoje yra ekologiškos mėsos?

Žmogui vis sunkiau susivokti maisto produktų rinkoje, kur spekuliuojama ,,sveiko maisto” sąvokomis. Daugelis tapatina „ekologiškumą“ su „sveikumu“ ir jei kasdieninėje mityboje naudojama keletas ekologiškų maisto produktų – tai supranta kaip nauda sveikatai. Deja, ekologiškumo sąvoka gali būti siejama su gamtos tausojimu, bet ne tiesioginiu sveikaninančiu poveikiu žmogaus organizmui. Dažnai vartotojai net nežino, ką ištikrųjų reiškia „ekologiška“, kiek Lietuvos rinkoje yra sertifikuotų ekologiškų šviežios mėsos produktų. Jei norite pirkti ekologišką mėsą, bet tiksliai nežinote, kas tai yra, skaitykite šią publikaciją.

Manoma, kad ekologiška mėsa, tai: „pirkta turguje”, „užauginta ūkininko”, „užauginta kaime”, „užsiauginau pats”, „kaimiška”, „natūrali”, „be E”, „be druskos”, „be riebalų”, „sveikatai palanki”. Tai mitas, o ne ekologiškos mėsos apibūdinimas, tikroji tiesa slypi kitur.

Ne visada tai, kas vadinama ekologiška, yra ekologiška

„Dažnas pasakytų, tai nejaugi turguje parduodama ar pas močiutę kaime užauginta ir paskersta vištiena nėra ekologiška?! Ne, nes pirmiausia reiktų sužinoti, kas yra ekologiška mėsa“, – teigia VšĮ „Tikra mityba” direktorė Danguolė Gasparavičienė.

„Ekologiška mėsa – tai pagal Europos Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus pagamintas produktas, kurio visi technologiniai etapai turi būti nepriklausomoje kontrolės sistemoje ir tik gavus sertifikatą ne tik užaugintiems, pavyzdžiui, mėsiniams viščiukams, bet ir jų skerdenai, galima vadinti vištieną – ekologiška. Tik sertifikate išvardinti produktai gali būti vadinami ekologiškais. Kontroliuojamas ne tik gyvūnų ar paukščių įsigyjimas ir auginimas, šėrimas ar lesinimas, skerdimas, išpjaustymas, bet ir šviežios mėsos visas kelias iki galutinio vartotojo. Tikrinimai vykdomi dažniausiai vieną kartą per metus ir išduodamas sertifikatas“, – aiškina sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Ekologišką supakuotą mėsą galima atpažinti pagal ant pakuotės nurodytus ekologiškų produktų ženklus, jei parduodama nesupakuota šviežia mėsa, tuomet turi būti galiojantis sertifikatas ir tik jame išvardinti produktai gali vadintis ekologiškais.

Lietuvoje sertifikavo gyvūnus net  926 ūkio subjektai, o ekologiškos mėsos nėra

„Lietuvoje 2014 m. VšĮ „Ekoagros“ sertifikavo gyvūnus 926 ūkiuose, iš kurių 19872 galvijų prieauglis, 256 kiaulės, 6170 paukščiai ir kitos gyvūnų rūšys”, – statistinius duomenis pateikia VšĮ „Ekoagros” kokybės vadovas Tomas Demikis.

Tačiau Lietuvoje yra tik septyni sertifikuoti šviežios ekologiškos jautienos gamintojai, iš kurių tik vienas išpjausto ir ekologišką kiaulieną, gamina rūkytus mėsos gaminius iš kiaulienos ir jautienos. Informacija pateikta pagal viešus ekologiškų maisto produktų kontrolės įstaigos VšĮ „Ekoagros” duomenis. Tai reiškia, kad Lietuvoje parduodamos sertifikuotos ekologiškos vištienos ir jos gaminių nėra, nors internetinėje erdvėje ir turguje randama tokia informacija, kad parduodama vištiena tariamai „ekologiška”.

Galima pagalvoti, kad tai gyvūnų eksporto klausimas ir užauginti gyvūnai pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus išvežami iš Lietuvos. Tai tiesiog šių technologinių operacijų: skerdimo ir išpjaustymo nesertifikavimas ir dėl to negalima vadinti gautos šviežios mėsos ekologiška, nors ir užauginti gyvūnai pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus, bet paruošta mėsa parduodama kaip įprastinė.

„Mes gaminame ekologišką šviežią jautieną, tačiau Lietuvoje parduodame tik vienam klientui. Kiekiai iš tiesų labai nedideli. Realiai manau, kad taip yra dėl to, kad mėsa yra brangesnė. Didesni kiekiai ekologiškos jautienos yra eksportuojami į kitas ES šalis”, – pasakoja UAB „Agaras“ komercijos direktorė Daina Butėnė.

Ekologiškos mėsos gamybos ir sertifikavimo reikalavimai

„Reikalavimai skirtingi kiekvienai gyvūnų rūšiai, bet pagrindiniai aspektai galioja visiems. Gyvūnų auginimas turi būti laikantis aukštų gyvūnų gerovės reikalavimų, turi būti šeriami ekologiškai išaugintais pašarais ir veisiami savo ekologiniame ūkyje arba įsigyjami gyvūnai iš kitų ekologinių ūkių”, – pasakoja VšĮ „Ekoagros” kokybės vadovas Tomas Demikis.

Naudojami pašarai neturi būti genetiškai modifikuoti, nėra naudojami augimą skatinantys priedai ir gyvūnų gydymui galima skirti antibiotikus ar kitus susintetintus veterinarinius vaistus, kai būtina apsaugoti gyvūną nuo skausmo ir kančių, o skerdimas  gali būti vykdomas po nustatytų dienų skaičiaus.

„Norint užsiauginti pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus mėsinius viščiukus, būtina specialiai įrengta paukštidė, pakankamas kiekis ekologiškų brangesnių lesalų. Taip pat ribojamas paukščių skaičius ūkio subjekte ir nėra leistina paralelinė gamyba. Tačiau lemiamas veiksnys, kodėl Lietuvos rinkoje nėra ekologiškos vištienos, nes Reglamente nustatytas minimalus skerdimo amžius arba galimybė šalims narėms nusistatyti lėto augimo veisles. Lietuva nusistatė, kad nesilaikyti skerdimo amžiaus galima tik vištinėms žąsims, o Skandinavijios šalys, pavyzdžiui, pasirinko, kad skersti ankščiau galima jeigu priauga višta ne daugiau x gramų per dieną ir tokiu būdu žymiai trumpiau augina mėsinius viščiukus. Taigi verslo prasme sudėtinga konkuruoti, be to jie turi visą išbaigtą technologiją ir tradicijas trijų kartų šitame versle. Yra signalų, kad skandinavai norėtų auginti mėsinius viščiukus pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus Lietuvoje dėl mažesnės savikainos, bet kol kas stabdo auginimo amžius ir kiti reikalavimai. Tačiau šie mėsiniai viščiukai vis tiek iškeliautų į Skandinavijios šalis, nes ten kita kaina ir perkamoji galia. Mūsų vartotojų tik mažas procentas pasirengęs brangiai už tai sumokėti”, – sako VšĮ „Ekoagros” kokybės vadovas Tomas Demikis.

Ar ekologiška rūkyta dešra sveikatai palanki?

„Įprastai, visuomenė ekologiškumą ir sveikumą sutapatina ir nusivilia, kai vartodami ekologišką rūkytą dešrą vietoj norimos sveikatos gauna atvirkštinį efektą, nes iš esmės rūkyti mėsos gaminiai nėra sveikatai palankūs, dėl juose esančio didelio druskos, riebalų kiekio ir rūkymo metu susidarančių kenksmingų cheminių medžiagų. Tai patvirtino dar kartą ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

PSO teigia, kad žmogaus organizmui reikia suvartoti per parą ne daugiau kaip 5 g druskos, ne daugiau kaip 25 g cukraus, ne daugiau kaip 30 % nuo visų gaunamų kalorijų turi sudaryti riebalai. Ar žinote, kad septyniuose šaltai rūkytos dešros griežinėliuose yra apie 5 g druskos, t.y. visa Jūsų dienos norma? Tai nepriklauso ar tai ekologiška, ar įprastinė dešra. Ekologiškoje dešroje nėra kontroliuojama cukraus, druskos, riebalų kiekis, ar tai gali būti sutapatinama su sveikumu – nieko panašaus.

Ekologiškos mėsos gamyboje leistini maisto priedai: natrio nitritas (E250), kalio nitritas (E252), askorbo rūgštis (E300), natrio askorbatas (E301), natrio laktatas (E325) ir kiti maisto priedai bei pagalbinės medžiagos. Ekologiškos mėsos gamyboje leistina naudoti mėsos odeles, subproduktus, kitas riebias mėsos dalis. Ekologiška mėsa gali būti pridegusi, prikepusi ar kitokiu būdu technologinio proceso metu gali atsirasti kenksmingų žmogaus organizmui medžiagų. Ar jai keliami aukštesni maisto saugos ir kokybės reikalavimai – tikrai ne, maistos saugos ir kokybės reikalvimai tie patys ekologiškai ir įprastinei šviežiai mėsai ir mėsos gaminiams. Tai pagaliau, ar skiriasi maistinė ir energinė vertė ekologiškos ir įprastinės mėsos – tikrai ne, tai nėra reglamentuota.

Tai kokią mėsą rinktis, kaip ją paruošti, kiek jos suvalgyti?

„Gyvūnų auginimas, šėrimas, laikymas pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus naudingas gamtai, tai žinoma ir mums, bet tai tik vienas iš sveikatai palankumo rodiklių, viskas priklauso, ką iš tokios ekologiškos mėsos pagaminsime, kokius ingredientus panaudosime bei kokį technologinį perdirbimo procesą taikysime, o visų svarbiausia – kiek suvalgysime taip paruoštos ekologiškos mėsos, kaip valgysime, kad organizmas ją pasisavintų“, – įsitikinusi sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Tačiau rinkoje ekologiškos mėsos yra labai mažai, o ekologiškos vištienos visai nėra, siūlome pirmenybę teikti regioninei vištienai, nes ji gaminama laikantis aukštų maisto saugos ir kokybės reikalavimų. Rekomenduojame rinktis vietinių gamintojų šviežią liesą mėsą, gaminti iš jos tausojančius patiekalus, pavyzdžiui, virti garuose, su ne daugiau 1g/ 100 g druskos. Be to rūkymo technologinis procesas – nerekomenduojamas. Taip pat nepamiršti, kad gyvūninės kilmės produktų vartojimas turi būti saikingas.

„Sveikos mitybos standartas“ rekomenduoja, kad gyvūninės kilmės produktai (liesa mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, pienas ir jo produktai, jūros gėrybės) sudarytų ne daugiau kaip 20 proc. mitybos raciono.

VšĮ „Tikra mityba“ siekia suteikti ne tik žinių apie sveikatai palankią mitybą, bet inicijuoti vartotojų pokyčius rinktis sveikatai palankų maistą, o maisto pramonę inicijuoti sveikatai palankių produktų gamybą.