Pasaulį vis dar purto koronaviruso krizė. Iš visų pusių girdime apie mirtis, karus, žemės drebėjimus, cunamius ir terorizmo aktus. Atrodo, kad užklupo blogiausi laikai. Tačiau gal tai tik mūsų vaizduotės ir baimės vaisius? Juk būta kur kas žiauresnių pandemijų ir karų. Tačiau nuolat bombarduojantis informacijos srautas sukuria nemalonią iliuziją, kad blogiau būti jau negali. Ką apie tai sako žmogaus elgsenos tyrėjai ir psichologai?

 

laikai

Žiaurieji amžiai

 

Tikra tiesa, kad netikėtai užgriuvusiai koronaviruso pandemijai pasaulis nebuvo pasiruošęs. Daugybė svarbių politikos ir klimato kaitos klausimų šiuo metu vis dar lieka neišspręsti. Kartkartėmis visuomenę sudrebina ir teroro aktai ar negailestingi gamtos smūgiai. Tačiau pažvelgę atgal pamatysime, kad 2021-ieji yra nuostabus laikotarpis gyventi ir džiaugtis kasdienybe. Štai kad ir moterų teisės – juk vos prieš porą šimtų metų jos neturėjo jokio balso. O šiandien tampa prezidentėmis, ministrėmis, sėkmės lydimomis verslininkėmis. Šiais laikais džiugina ir gyvenimo trukmė. Vos prieš keletą amžių 30-metis jau laikytas pagyvenusiu. Dabar, sulaukus šios sukakties, gyvenimas tik prasideda. Moderniais laikais vis mažiau žmonių išgyvena skurdą, nepriteklių, badą. Anksčiau visa tai buvo daugelio kasdienybė. Maisto ant stalo niekada netrūkdavo tik didikų šeimose.

 

Mokslininkų tyrimai atskleidė, kad baisiausias laikotarpis gyventi buvo 536-ieji mūsų eros metai. Jie buvo katastrofiški ne tik dėl kruvinų karų ir nenugalimų ligų, bet ir siaubingų gamtos kataklizmų. Nesvetingas klimatas sukėlė visuotinį badą ir, žinoma, didžiulį mirtingumą. Be to, tuomet ugnikalniai buvo itin aktyvūs. Keletas jų išspjovė tokį milžinišką dulkių sluoksnį, kad jis užstojo Saulę ne vienoje pasaulio dalyje. O kaipgi subręs javai, visiškai negavę spindulių? Tad visa ši situacija sukėlė mažąjį ledynmetį. Tyrimai rodo, kad tais metais pietinėje Kinijos dalyje ir Peru netgi snigo. Išlikę rašytiniai šaltiniai pasakoja apie mįslingą ilgalaikį Saulės užtemimą, kuris sukėlė badą. Grūdiniai augalai neužaugo, galvijai krito būriais. Šios negandos kėlė sąmyšį imperijų viduje, kruvinus konfliktus dėl duonos ir aibę kitų problemų.

 

Baimės spąstuose

 

Pasibaigus siaubingiems 536 m., situacija daugybę šimtmečių vis vien buvo gana prasta. Žmones alino sausros, ištisus kaimus guldydavo marai, miestus pelenais paversdavo nuožmūs karai. Bendra situacija ėmė gerėti tik XVIII a., prasidėjus pramonės revoliucijai. Tačiau ir tada daugybė žmonių kentė skurdą, sirgo siaubingomis ligomis, vyravo didžiulė socialinė nelygybė. Gimus vargšų šeimoje, buvo beveik neįmanoma bent kiek pakilti socialiniais laiptais. Turtingi ir viskuo aprūpinti gyveno tik aukštesniojo sluoksnio atstovai. O didžiajai visuomenės daliai likdavo tik trupiniai nuo didikų stalo. Tačiau kodėl mūsų nepaleidžia mintis, kad blogiau nei šiandien būti jau negali? Dėl to iš dalies galima kaltinti žiniasklaidą. Pateikdama aibę blogų naujienų, ji sukuria iliuziją, kad gyvename itin pavojingais laikais. Mokslininkai tai vadina prieinamumo euristika. Kitaip sakant, žmonės linkę daryti išvadas iš prieinamos, kasdien girdimos informacijos. Štai per žinias išgirdote apie mirtis nuo koronaviruso ir atsinaujinusį karinį konfliktą kuriame nors pasaulio kampelyje. Turbūt nuspręsite, kad šiuos metus lydi karai ir ligos. Tačiau užmiršite, kiek karų ir mirtinų virusų siautėjo viduramžiais.

 

Prieinamumo euristika veikia ir kitais būdais. Pavyzdžiui, išgirdus apie lėktuvo katastrofą, ims atrodyti, kad lėktuvais skraidyti labai pavojinga. Nors iš tikrųjų tai viena saugiausių transporto priemonių. Arba sužinojus, kad vienas politikas paėmė įspūdingą kyšį, nusprendžiama, jog visa šalies politika yra korumpuota. Nors nusikaltimą padarė tik vienas politikas. Kartais baimę pakursto ir patys žurnalistai. Rašydami apie kitataučių įvykdytus nusikaltimus, jie dažnai pabrėžia tautybę. Tada ima atrodyti, kad visi tam tikros šalies piliečiai yra nusikaltėliai. Visa ši informacija sukuria tam tikrą negatyvių minčių grandinę. Ji vis sukasi mūsų smegenyse tarsi užburtas ratas.

 

Motulės gamtos žaidimas

 

Pasak psichologų, svarbu ir tai, kad dauguma linkę pirmiausia pastebėti blogus dalykus ir juos ilgiau prisiminti. Pavyzdžiui, jei kolega mus apgavo, juo nepasitikėsime ir vėliau. Bet jeigu jis pasakė komplimentą, negalvosime, kad visi tolesni jo žodžiai yra tiesa. Evoliuciją tyrinėjantys mokslininkai tikina, kad šis psichologinis žaidimas kitados turėjo didžiulę prasmę. Štai jei pirmykštis žmogus ne iškart pastebėdavo maisto šaltinį, nieko baisaus nenutikdavo. Blogiausiu atveju jam tiesiog reikėdavo rasti kitą. Tačiau jei nepavykdavo laiku pastebėti plėšrūno, tokia akistata baigdavosi mirtimi. Tad motulė gamta viską taip ir sutvarkė, kad pirmiausia visada pastebėtume blogį ir būtent į jį kreiptume daugiau dėmesio. Deja, dabartiniame pasaulyje tai kelia nemažai problemų. Pavyzdžiui, išgirdę kelias geras žinias ir vieną blogą, geriausiai įsiminsime pastarąją. Mums gali pranešti apie sukurtus naujus vaistus, sėkmingą šalies sportininkų pasirodymą ir kraupią avariją. Kaip manote, kuri naujiena atrodys svarbiausia? Taip, būtent avarija. Tai ir lemia įsitikinimą, kad mūsų gyvenimas labai pavojingas. Žinoma, XXI a. išties atnešė nemažai iššūkių ir naujų problemų. Visgi dar niekada negyvenome tokiame saugiame ir visko pertekusiame pasaulyje.

 

Egzistuoja ir dar vienas psichologinis aspektas. Taip jau yra, kad tiesiog negalime objektyviai įvertinti supančio pasaulio ir praeities įvykių. Šiuolaikiniam vakariečiui išties sunku įsivaizduoti, ką reiškia gyventi XIII a. ir sirgti maru. Arba būnant vos 17-os atsidurti pasaulinio karo sūkuryje, kurio metu žūsta šeima ir draugai. Gyvendami šiandien patiriame tai, kas vyksta šiuo metu. Puikiai žinome apie gresiančią naują ekonomikos krizę, jaudinamės netekę darbo ar stebime kovą už demokratiją kaimyninėse šalyse. Šiame kontekste gyvenimas gali atrodyti išties neteisingas ir žiaurus. Galų gale, net puikiai suvokdami, kad praeityje būta daug blogiau, vis tiek labiau rūpinamės savo gyvenimu. Na ir kas, kad praeities ligos per metus nusinešdavo tūkstančius gyvybių? Mums daug labiau rūpi dabartinė sveikatos situacija savoje šalyje. Žinoma, šis požiūris visiškai logiškas ir suprantamas. Tačiau taip lengvai galima paskęsti baimėje. Suprantama, kad dabartiniams žmonėms labiau rūpi jie, o ne prieš kelis šimtus metų gyvenę protėviai. Vis dėlto kartais reikia palyginti praeitį su dabartimi, kad suprastume realią situaciją.

 

2007–2008 m. pasaulį supurčiusi ekonomikos krizė palietė daugelio gyvenimus. Milijonai visame pasaulyje neteko darbo, prarado santaupas, jų turtas nuvertėjo. Tačiau, kad ir kokia baisi ši krizė mums atrodytų, ji nė iš tolo neprilygo Didžiajai depresijai. Žmonės vis tiek galėjo rasti darbą, nors ir nelabai patinkantį. O bedarbiams buvo mokamos pašalpos. 1929 m. prasidėjusi Didžioji depresija žmones tikrąja to žodžio prasme išvarė į gatvę. JAV dauguma gyventojų neteko darbo ir negalėjo susirasti jokio kito, nes darbuotojų paklausos visiškai neliko. Žmonės iš miestų ėmė bėgti į kaimus, nes čia buvo didesnė tikimybė ką nors užsiauginti ir nemirti iš bado. Tad dabar gyvename išties gerai, nors kartais ir atrodo kitaip. Bet kokia krizė ar ligos protrūkis šiandien daug lengviau suvaldomi, ir pareikalauja kur kas mažiau aukų.

 

Iliuzijų burbulas

 

Galbūt dažnai kamuoja blogos mintys? Ima atrodyti, kad nėra jokios prošvaistės, o pasaulis ritasi žemyn? Tuomet reikėtų stengtis pakeisti keletą įpročių. Visų pirma – klausytis ir skaityti mažiau blogų žinių. Žiūrėti tik tas informacines laidas, kuriose pasakojama apie teigiamus dalykus, o neigiami pateikiami jų neišpučiant. Juk žiniasklaida kartais specialiai vaikosi sensacijų tam, kad padidintų pelną. Šokiruojančios naujienos traukia, todėl ir ieškoma kraupių įvykių, o jie pateikiami kuo sensacingiau. Deja, kaip ir minėta, geri dalykai patraukia mažiau žmonių dėmesio. Todėl žurnalistams retai apsimoka viešinti tik geras žinias. Užuot pasidžiaugusi, jog nedideliame miestelyje pradėjo veikti išmanioji biblioteka, spauda mieliau praneš apie kraują stingdantį nusikaltimą. Ši naujiena bus pirmuosiuose puslapiuose. O apie biblioteką užsiminta tik tarp kitko. Ir ne veltui – kraupios naujienos skaitytojams tiesiog įdomesnės.

 

Tad privalu ugdyti sąmoningumą. Kritiškiau vertinti naujienas, ieškoti papildomos informacijos. Susidaryti visišką situacijos vaizdą. Tarkime, išgirdote apie nusikaltimą savo mieste ir išsigandote. Tačiau pasidomėję daugiau turbūt pamatysite, kad kasmet jūsų mieste nusikaltimų įvykdoma ne tiek ir daug. Žinoma, tai nereiškia, kad reikėtų ignoruoti perspėjimus ir drąsiai lankytis pavojingose vietose. Tačiau perdėtai panikuoti irgi neprotinga.

 

Visada naudinga įvertinti, kiek daug dabartiniame pasaulyje jau pasiekta. Pagalvokite, kiek ligų išgydyta ir suvaldyta skiepijant. Didžiuliai pasiekimai džiugina ir žmogaus teisių srityje. Sparčiai nyksta rasizmas, seksizmas ir diskriminacija dėl tautybės. Juk vos prieš 60 m. JAV juodaodžiai su baltaodžiais net negalėdavo važiuoti viename autobuse. Liūdnas buvo ir moterų gyvenimas. Vienintelė dailiosios lyties atstovių karjeros galimybė būdavo kuo anksčiau ištekėti ir pagimdyti daug vaikų. Suprantama, priverstinės santuokos sukeldavo daugybę psichologinių kančių. Ką jau kalbėti apie pernelyg ankstyvo nėštumo nusineštas gyvybes… Tad šiandien turima kur kas daugiau laisvių ir demokratijos bei galimybių siekti svajonių. Verčiau jomis ir pasinaudokite, užuot save kankinę nemaloniomis mintimis.