Ar visa tai, kuo iki šiol mus bandė įtikinti mokslas yra neteisinga? Mokslinis įrodymas yra neginčijamas faktas. Apie evoliuciją to paties pasakyti negalima. Dėlto iki šiol evoliucijos teorija tėra tik teorija, o ne istorinis įrodymas.

 

evoliucija

Čarlzo Darvino evoliucijos teorija remiasi tuo, kad žmonės ir visi pasaulio sutvėrimai vystėsi natūralios atrankos būdu. Ją puikiausiai galima iliustruoti pavyzdžiu apie šunų veisimą. Specialiai atrinkti šunys (kiti gyvūnai, vaisiai, daržovės, vaisiai) gali susilaukti palikuonių, turinčių tam tikrą savybę. Tačiau kaip paaiškinti tai, kad žmonės neįgyja tam tikrų savybių, kad prisitaikytų prie aplinkos. Remiantis natūralios atrankos teorija, eskimai turėtų turėti kailį, kad nesušaltų atšiauriose sąlygose. Tačiau jie yra tokie patys, kaip ir visi žmonės. Tropikuose gyvenantys žmonės turėtų turėti sidabrinę, šviesą atspindinčią spalvą, kad neperkaistų. Tačiau jie turi juodą odą, kas prieštarauja evoliucijos dėsniams. Dėl tos pačios priežasties šiaurės platumų gyventojai turėtų būti juodaodžiai, bet jie yra baltaodžiai, išskyrus eskimus, kurių oda yra tarpinis variantas tarp baltos ir juodos. Rusijos ir šiaurinių kraštų gyventojai turi baltą odą, šviesius plaukus ir mėlynas akis.

 

Vyrauja nuomonė, kad melaninas yra natūrali apsauga nuo saulės spindulių, todėl vykstant evoliucijai netoli pusiaujo gyvenančių žmonių oda turi jo daug daugiau. Tačiau žmonės su tamsia oda gyvena ir Arktyje. Per visą pasaulio istoriją juodaodžiai gyveno prie pusiaujo, nors logiškai juoda spalva turi savybę sugerti visą šilumos energiją.

 

Prie pusiaujo gyvenantys gyvūnai (tigrai, liūtai, meškos, zebrai) turi tankų kailį, o žmonės, gyvenantys Arktyje – pliką odą. Leopardas, gyvenantis džiunglėse, turi tokį patį kailį kaip ir snieginis leopardas, gyvenantis Himalajuose. Snieginis leopardas užsiaugina tankesnį kailį, bet džiunglių leopardas užsiaugintų taip pat, jei patektų į šalto klimato sąlygas. Vis dažniau kalbama apie tai, kad Č. Darvino natūralios atrankos teorija yra klaidinga.

 

Afrikoje gyvenantys gepardai yra kačių šeimos žinduoliai, turintys labai ribotą DNR. Visi gepardai atrodo lyg identiški dvyniai. Jų DNR yra tokia identiška, kad persodinus vieno gyvūno odą kita, organizmas nepatirtų jokios atmetimo reakcijos.

 

Pagal evoliucijos teoriją tai, kas dabar atrodo neįmanoma po tam tikro laiko taps realybe. Tačiau galbūt laikas nepaverčia neįmanomų dalykų įmanomais.

 

Kita vertus, yra pavyzdžių, įrodančių natūralios atrankos teorija galbūt vis dėlto yra teisinga. Vienas iš tokių pavyzdžių – elnias. Elnias, kuris gali anksčiausiai užuosti pavojų ir bėgti greičiausiai gali pabėgti nuo grobuonies.

 

Tačiau kaip paaiškinti tai, kad paukščiams, anot evoliucijos teorijos, neturintiems sparnų, pradėjo atsirasti sparnų užuomazgų. Jos nepadeda prisitaikyti prie aplinkos ir neturi visiškai jokios įtakos jų gyvenimui. Pačios pirmosios sparnų užuomazgos turėjo būti tokios mažos, kad tokie paukščiai negalėtų skraidyti.

 

Pasak evoliucionistų, tai, kad egzistuoja daug įvairių rūšių įrodo evoliucijos teoriją. Tačiau šis teiginys nėra logiškai pagrįstas. Evoliucionistai suklasifikavo panašių bruožų turinčias rūšis ir iškėlė hipotezę, kad jos evoliucionavo viena iš kitos. Iki šių laikų rasta šimtai skirtingų rūšių beždžionių ir žmogbeždžionių suakmenėjusių kaukolių ir kaulų. Jie tarsi įrodo, kad iš beždžionės žingsnelis po žingsnelį išsivystė šiuolaikinis žmogus. Atrodytų logiška, bet pamirštama tai, kad tokiu būdu evoliucijos teoriją galima įrodyti tik žmonių atveju. Dėlto, kad egzistuoja labai daug skirtingų beždžionių ir žmogbeždžionių rūšių. Evoliucionistai niekada nedarė tyrimų, kaip per pasaulio istoriją evoliucionavo žirafos, drambliai arba kokie nors ančiasnapiai.

 

Pasaulyje yra ir daugiau įrodymų, kad Čarlzo Darvino evoliucijos teorija gali būti klaidinga. Tačiau kažkodėl mokslininkai tyli ir nebando pakeisti neteisingos nuomonės. Gal čia prisidėjo sąmokslo teorijos?