Senovės Romos istorijoje daug žavių moterų paliko savo pėdsaką, tačiau nedaugelis įžiebė tiek skandalų ir ginčų, kiek imperatorienė Valerija Mesalina, išdrįsusi mesti iššūkį moralės normoms. Garsėjusi seksualiniais ekscesais, sulaukė tragiškos pabaigos ir laikui bėgant išliko kaip viena amoraliausių Romos imperijos figūrų.

 

Be pavadinimoPaauglė ištekėjo už pusamžio vyro

 

Domitijos Lepidos ir Marko Valerijaus Messalos Barbato dukra Valerija Mesalina gimė turtingų patricijų šeimoje, tėvai palaikė ryšius su būsimo imperatoriaus Julijaus Klaudijaus šeima. Kai Kaligula įžengė į sostą, gražuolė paauglė jau buvo viena geidžiamiausių moterų Romoje. Sulaukusi 14 ar 15 metų, Mesalina ištekėjo už Kaligulos dėdės Klaudijaus, beveik 50-mečio vyro. Santuoka Klaudijui buvo didelė garbė, nes ankstesnės jo žmonos, palyginti su Mesalina, buvo vidutinio grožio ir kilusios iš prastesnių šeimų. Po metų ji pagimdė dukrą Claudią Octavią. O dar po metų, praėjus vos trims savaitėms po Klaudijaus karūnavimo imperatoriumi, susilaukė sūnaus Tiberijaus Klaudijaus Cezario Germaniko, paprastai žinomo kaip Britannikas. Klaudijui tai buvo pirmas sūnus. Tačiau Mesalinos santuoka nedžiugino. Mat sutuoktinis laikytas šeimos gėda. Turėjo akivaizdžių negalių, dėl kurių net motina vadino pabaisa, prosenelis Augustas uždraudė viešai sėdėti su visa šeima, o dėdė Tiberijus neleido eiti jokių viešų pareigų. Imperatoriškoji Roma buvo nedraugiška neįgaliesiems, ir niekas to nežinojo geriau nei Klaudijus. Jis matė, kaip broliai ir seserys gaudavo šlovingų pagyrimų, pelnydavo naudingas santuokas. Klaudijus nevertintas kaip asmenybė, buvo naudingas tik kaip kraujo linijos tęsėjas. Kai 41 m. nužudytas Kaligula, Klaudijus prisiglaudė armijos stovykloje ir dvi dienas derėjosi, kad įtikintų Senatą paskelbti jį imperatoriumi. Netikėtai perėmęs valdžią, pranoko visų lūkesčius.

 

Kovojo dėl vietos po saule

 

Dėl vienos gryniausių kraujo linijų pro pirštus žiūrėta į 30 metų sutuoktinių skirtumą ir bendrą nesuderinamumą. Tačiau išlaikyti pozicijas buvo be galo svarbu. Mesalina aršiai puolė bet ką, kas tik artinosi prie sosto. Klaudijaus dukterėčia Julia Livia 43 m. užpulta dėl amoralumo ir kraujomaišos. Klaudijus įsakė dukterėčiai įvykdyti mirties bausmę. Valerijos išpuoliai tik stiprėjo. Kita auka – vienintelė likusi vyro dukterėčia Agripina ir jos mažametis sūnus Liucijus Domicijus Ahenobarbas (vėliau imperatorius Neronas). Visuomenė užjautė Agripiną, kuri buvo du kartus ištremta. Pasak istoriko Svetonijaus, Valerija anksti suprato, kad jaunasis Neronas – potencialus varžovas jos pačios sūnui, kuris buvo trejais metais jaunesnis. Mesalina pasiuntė kelis žudikus pas Neroną, bet juos išgąsdino iš po lovos išlindusi gyvatė. 48-ųjų pasaulietinėse žaidynėse Neronas sulaukė didesnių minios plojimų nei Britannikas, o tai įžiebė beribę Mesalinos neapykantą.

 

Amoralumo dugnas ar gudrus melas?

 

Priartėjusi prie valdžios, Mesalina įėjo į istoriją kaip negailestinga, grobuoniška ir seksualiai nepasotinama. Klaudijus laikytas lengvatikiu, nė nenutuokiančiu apie žmonos išdavystes ir amoralumą. To meto istorikai Mesaliną aprašė kaip nesąžiningą moterį, turinčią beprotišką seksualinį potraukį ir visuomet pasirengusią atsikratyti priešų. Kalbant apie tiesą, slypinčią už Mesalinos gyvenimo, sunku suprasti, kur baigiasi tiesa ir prasideda šmeižtas. Tokias istorijas perteikę istorikai, daugiausia Tacitas ir Svetonijus, rašė veikiami aplinkos, priešiškos imperinei linijai.

 

Nuo Augusto laikų egzistavo įstatymas svetimaujančias žmonas bausti tremtimi visą likusį gyvenimą. Nepaisant įstatymų, išdavystė buvo kasdienybė, o aristokratams mažai rūpėjo vienas kito seksualiniai papročiai. Mat tuokėsi tik dėl valdžios, verslo sutarčių, o kaltinti dėl išdavystės buvo beprasmiška. Tuo naudojosi jauna ir nerami Valerija Mesalina, kuri vietoj nuobodaus rūmų gyvenimo ieškojo progų patenkinti savo geismą. Apie ją pasakotos šlykščiausios istorijos, neva palaikė kraujomaišos santykius su savo broliais, o naktimis, pasivadinusi Licisca, užsiimdavo prostitucija viešnamiuose. Visiškai depiliuota, auksiniais speneliais, tamsintomis akimis ir ryškiomis lūpomis, ji siūlydavosi jūreiviams ir gladiatoriams, kartais net vergams. Kaip rašė Plinijus Vyresnysis, kartą metė iššūkį garsiausiai to meto prostitutei ir surengė konkursą, kurį laimėjo. Per 24 val. ji atliko 25 lytinius aktus su skirtingais vyrais ir vis tiek liko nepatenkinta. Tiesa, ši istorija galėjo būti sugalvota jos aplinkos priešų, kurie troško sukurti kuo baisesnį konkurentės portretą visuomenei.

 

Vestuvės be imperatoriaus

   

Senyvas ir sergantis Mesalinos vyras apleido jos poreikius. Romantiškų jausmų ji sumanė ieškoti pagyvenusio senatoriaus Gajaus Silijaus guolyje. Šis negailestingai ambicingas žmogus troško imperijos sosto ir manė, kad karštas romanas duos apčiuopiamų vaisių. Kai imperatorius Klaudijus buvo Ostijoje, abu įsimylėjėliai surengė tuoktuves per Dioniso puotą rūmuose. Tiesa, džiaugsmas, vaišės ir euforija, kad tuoj bus užgrobta valdžia, truko neilgai. Kai imperatoriaus pasiuntiniai atnešė jam naujienas, Klaudijus nedelsdamas grįžo į Romą, kad atkurtų valdžią. G. Silijus ir jo sąmokslininkai suimti, jiems įvykdyta mirties bausmė. Mesalina buvo sulaikyta, tačiau atsisakė audiencijos pas imperatorių. Patyręs šoką ir apgirtęs nuo vyno, Klaudijus nesugebėjo pasirašyti mirties nuosprendžio. Tacitas rašė, kad imperatorius vadino ją vargše moterimi ir vis prašė paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Matydamas šį gestą kaip silpnybę, vyresnysis karininkas įsakė nužudyti Mesaliną. Imperatorius nesureagavo ir tiesiog paprašė dar vienos taurės vyno. Galiausiai gautas Romos senato leidimas įvykdyti egzekuciją. Iš pradžių Mesalina maldavo, kad leistų pasikalbėti su Klaudijumi. Tačiau supratusi, kad padėtis beviltiška, prispaudė prie krūtinės durklą ir bandė nusižudyti, bet nepavyko. Sakoma, kad vienas iš egzekucijos vykdytojų sušuko: „Jei tavo mirtį apraudos visi tavo meilužiai, tai raudos pusė Romos!“ Tacitas pranešė, kad Klaudijaus nesujaudino žinios apie žmonos mirtį: „Jis išgėrė taurę vyno ir ramiai linksminosi. Net ir vėliau nerodė jokios neapykantos ar džiaugsmo, pykčio ar liūdesio, bet kokių žmogiškų emocijų.“

 

Ištrinti visus egzistavimo pėdsakus

 

Netrukus po Mesalinos mirties Romos senatas negailestingai nusprendė pašalinti visus jos egzistavimo pėdsakus. Senatas nurodė Mesalinos vardą išbraukti iš visų oficialių užrašų. Graikijos provincijose nukaldintos monetos su jos vardu ir atvaizdu buvo sugadintos. Daugelis imperatorienės portretų suniokoti plaktukais ir kaltais. Beje, Valerijos Mesalinos sūnus Britannikas niekada netapo imperatoriumi. Klaudijus vedė Agripiną ir įpėdiniu paskyrė posūnį Neroną, kuris, kaip teigiama, įsakė nužudyti Britanniką po valdovo mirties.

 

Autorius Monika Budnikienė