Alternatyvus gyvenimo būdas – fryganavimas
2012-12-13 13:10Kai vieni taupo pinigus naujo dizaino baldams, kiti randa reikalingus baldus gatvėse, kai vieni ima paskolas butui, kiti tiesiog užima negyvenamus namus. Vieni valgo kavinėse, o kiti ieško maisto konteineriuose. Vakaruose vis labiau populiarėjantis alternatyvus gyvenimo būdas plinta ir tarp Lietuvos jaunimo. Apie savo patirtį medžiojant maistą šiukšlių konteineriuose ir gyvenimą skvotuose pasakoja dvidešimt septynerių Jokūbas.
Papasakokite, kas yra fryganai?
Visų pirma fryganavimas yra alternatyvus gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, kam pirkti sofą, jeigu ją galima rasti išmestą? Juk dauguma pasiturinčiųjų atsikrato baldų ar kitų daiktų vien dėl to, kad, pavyzdžiui, atsibosta jų spalva. Fryganai apie pasaulio gėrį ir kitokias socialines bendruomenes bei alternatyvų gyvenimo būdą turi savo filosofiją, kitaip tariant, jie gyvena be pinigų.
Kaip jūs užsiimate fryganavimu?
Aš fryganavimu neužsiimu, nes skvoteriai ir fryganai nebūtinai yra vienas ir tas pats. Ką pats esu daręs, tai keliaudamas ir gyvendamas Vakarų šalyse valgęs iš vadinamųjų „skipų“. „Skipai“ – tai maistas, išmetamas prekybos centrų, greitojo maisto kavinių ar kitų maitinimo įstaigų. Dauguma, išgirdę apie maistą iš konteinerių, iš karto prieš akis regi tuos įprastus, dvokiančius konteinerius su įvairiomis maisto atliekomis. Žinoma, pasitaiko ir taip, bet dažniausiai maistas būna supakuotas į sandarius plastikinius maišelius ir dėžutes. Toks maistas netinkamas prekybos centrams dėl to, kad baigėsi jo galiojimo laikas, nors būna, kad kai kurie prekybos centrai neveikia savaitgalį, tad maistas, kuris galioja tik porą dienų, yra tiesiog išmetamas. Arba būna, kad sugadinta pakuotė, pavyzdžiui, sulankstytas indelis arba pažeista etiketė. Iš pradžių kuistis šiukšlių konteineriuose buvo nepatogu, bet vėliau pagalvojau, kad ne man, o maisto pramonininkams turėtų būti gėda, nes kasdien išmeta tonas maisto, kai, tarkime, pas mus, Lietuvoje, dauguma žmonių dirba vien tam, kad turėtų ką valgyti…
Tuomet paaiškinkite, kas yra skvotavimas?
Skvotavimas, jeigu neklystu, prasidėjo XX a. 3-iame dešimtmetyje Anglijoje. Dauguma emigravusių šeimų neturėdavo kur gyventi, tai tiesiog užimdavo nenaudojamus namus. Olandijoje, jeigu pastatas yra nenaudojamas penkerius metus, jį galima „užskvotinti“ ir ten apsigyventi. Namo savininkas jį susigrąžinti gali tik pateikdamas teismui skundą arba ieškinį. Iš vienos pusės, tai atrodo neteisinga ir kvaila, nes nei vienas žmogus nenorėtų, kad į jo namą įsilaužtų svetimi asmenys ir ten apsigyventų. Bet yra ir tokių asmenų, kurie turi daug nekilnojamojo turto ir jo nenaudoja. Juk dauguma žmonių paprasčiausiai neturi kur gyventi… Kam tada statyti namus, jeigu yra daug pastatytų ir nenaudojamų?
Fryganauti eidavote po vieną ar būriu? Gal vykdavo kokie nors tarpusavio vaidai dėl teritorijų?
Negaliu kalbėti apie kraštutinius atvejus, nes tiesiog nesu su jais susidūręs. Pavyzdžiui, vienas mano draugas studijuoja Anglijoje, jo tėvai jam finansiškai negali padėti. O dirbti visą darbo dieną ir studijuoti neįmanoma. Todėl jis skvotuoja, valgo maistą iš „skipų“, taip pat turi darbą, už gautus pinigus susimoka už studijas, telefoną ir pan. Šiuo atveju skvotavimas yra alternatyva siekti tikslo. Žinoma, būna ir taip, kad žmonės skvotuoja, nes nieko nenori daryti ir nedaro. Kita vertus, taip gyventi nėra lengva, nes tokie asmenys yra priversti dažnai keisti gyvenamąją vietą. Pagyvena pusę metų arba metus, ir tenka išsikraustyti. Kartais yra priversti po kelių savaičių ar mėnesių likti gatvėje…
Kokį maistą valgydavote?
Paskutinį kartą gyvenau skvote, kuris buvo netoli greitojo suši restorano. Tai ir valgiau sušius, krevetes, įvairias salotas…
Ar nebijojote apsinuodyti maistu?
Tai nėra išėdos, prakąstos ar supelijusios bandelės. Dauguma turbūt girdėjo, kad, sakykime, greitojo maisto restoranas „Makdonaldas“ kasdien išmeta savo pagamintą maistą. Juk maistas galioja ilgiau negu vieną dieną… Dažniausiai konteineriuose galima rasti geresnį ir kokybiškesnį maistą negu prekybos centrų nukainotų prekių skyriuose.
Ar esate girdėjęs kokių nors fryganavimo atvejų Lietuvoje?
Esu, bet užsiimti tokia veikla yra gana sudėtinga. Smagu, kad vis daugiau žmonių supranta, jog, pavyzdžiui, norėdami atsikratyti nenaudojamo servizo ar nepatinkančių batų, nemeta jų į konteinerį, o padeda šalia. Reikėtų įsisąmoninti, kad tai, kas nereikalinga tau, gali prireikti kitam. Be to, visuose laikraščių skelbimuose yra skyreliai „dovanoju“ ir kitos geros alternatyvos, kurios iš dalies nesikerta su fryganavimo filosofija.
Kuo Lietuva skiriasi nuo Vakarų būtent fryganavimui palankios terpės prasme?
Kalbant apie maistą, mūsų šalyje pasiūla nėra daug didesnė už paklausą, o Vakaruose paklausa yra daug mažesnė už pasiūlą, todėl būtų sunkiau. O apie visus kitus dalykus kalbant, manau, būtų galima išsiversti ir atrasti alternatyvų.
Ką pasakytumėte tiems, kurie mano, kad visi fryganai tėra valkatos?
Yra ir fryganų, kurie mano, kad visi, vilkintys kostiumus ir vairuojantys prabangius automobilius, yra kvailiai ir vergai. Tai ką pasakytumėte tokiems fryganams?
Kokių trūkumų fryganavime įžvelgiate?
Visgi tai yra alternatyvus gyvenimo būdas ir didžiausias jo trūkumas – nestabilumas. Jeigu eini į „skipus“, negali būti tikras, kad kasdien rasi juose ką pavalgyti. Iš skvoto tave gali bet kada iškeldinti, ir vidury žiemos gali likti gatvėje. Čia panašiai kaip ir kiekvieno žmogaus gyvenime – negali būti vien tik juoda arba balta. Yra žmonių, neperkančių dėvėtų drabužių, ir tokių, kurie neperka naujų. Problemos prasideda, kai interesų grupės pradeda pyktis ir nori pulti vieni kitus: tu neperki dėvėtų drabužių, vadinasi, esi kenkiantis kapitalistas. O tu, netikėli, neperki naujų drabužių, reiškia esi tinginys, kuris negeba nusipirkti drabužių. Bet galbūt jis neperka dėvėtų drabužių, nes neturi laiko jų ieškoti, o tas, kuris neperka naujų, gal taupo naujiems baldams arba filmavimo kamerai, o gal neturi pinigų, nes susimokėjo už studijas… Svarbiausia gerbti žmogaus pasirinkimą. Juk visi negali būti verslininkais kaip ir visi negali būti fryganais…