…bet ir sveikatą. Iridologija – tai netradicinės medicinos sritis, tiksliau, diagnostikos metodas. Specialistai, pažvelgę į akių raineles, gali ne tik nustatyti, kuris organas negaluoja, bet ir identifikuoti bendrą žmogaus savijautą arba tam tikrus genetinius simptomus. Tačiau ar tai patikima? Tad ką iš tiesų vertėtų žinoti apie iridologiją?

 

rainele

Akių rainelių žemėlapio atsiradimas

 

Beveik vienu metu dviejuose Europos kampeliuose atsirado du labai panašūs akių žemėlapiai. Pirmąjį nubraižė Ignazas von Peczely. Vengras pradėjo gydyti sužalotą pelėdos koją ir pastebėjo, kad vienoje paukščio akies rainelėje atsirado įbrėžimas. Kojai pasveikus, įbrėžimas pasikeitė, tačiau neišnyko. Pradėjęs gydytojo praktiką, I. von Peczely atkreipė dėmesį, kad į negalavimus reaguoja ir žmogaus akys. Remdamasis sukauptomis žiniomis galiausiai nubraižė, kuri rainelės sritis su kuriuo organu susijusi ir apie ką byloja. Prabėgus keliems dešimtmečiams panašių įžvalgų aptiko ir švedas Nilsas Liljequistas. Tik gerokai vėliau paaiškėjo, kad abiejų atrasti kūno ir akių rainelių ryšiai buvo stulbinamai panašūs. Paskutinius štrichus iridologijos srityje padėjo amerikietis Bernardas Jensenas, nubraižęs visame pasaulyje išplitusį akių rainelių žemėlapį.

 

Unikalus antspaudas

 

Kaip nėra dviejų vienodų pirštų antspaudų, taip nėra ir dviejų identiškų akių rainelių. Teigiama, kad netgi vieno žmogaus akių rainelės nebūna visiškai vienodos. Šis unikalus požymis tampa informatyviu šaltiniu iridologams. Struktūriniai rainelių žymenys, akių spalvos pigmentas, vyzdžiai iliustruoja tam tikrus genetinius ir konstitucinius sveikatos bruožus. Kairė akis susijusi ir atspindi kairės kūno pusės organų veiklą, dešinė – dešinės. Itin svarbus rodiklis iridologams – paciento vyzdžių skersmuo ir reaktyvumas. Jis susijęs su stuburu (skeletu, raumenų sistema) ir nervų sistema. Taip pat gali byloti apie patirtus sužeidimus arba nervinę įtampą. Sudarytas rainelių žemėlapis leidžia jas suskirstyti į tam tikras sekcijas, kur atsiskleidžia limfinės, virškinimo sistemų, odos, kepenų, inkstų, blužnies, širdies veiklos, imuninės ir endokrininės sistemų pažeidimai.

 

Negalavimų atspindys

 

Teigiama, kad akys apytiksliai parodo per 30 įvairių negalavimų. JAV kompanija „VSP Vision Care“ atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 120 000 pacientų. Paaiškėjo, kad akys – pirmas rodiklis net 34 % atvejų, kuris atskleidžia cukrinį diabetą, 39 % – aukštą kraujospūdį ir 62 % – padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Kokius dar negalavimus gali išduoti akių rainelės?

 
  • Raudonų dėmių akių obuoliuose dažniausiai atsiranda dėl kraujagyslių trūkimų. Dažniausiai tai – cukrinio diabeto požymis. Teigiama, kad net apie 40 % amerikiečių gresia ši liga.
  • Raudonos dėmės gali perspėti ir apie reumatines ligas.
  • Geltonos dėmės paprastai rodo padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje.
  • Kraujosruvų akyse gali atsirasti ir dėl intensyvaus kosulio, infekcinio konjunktyvito arba grybelinės infekcijos.
  • Sutrikę vyzdžių refleksai, pavyzdžiui, šviečiant ryškiai šviesai, gali rodyti nervų sistemos arba antinksčių lėtines ligas.
  • Balti apskritimai, lankai išorinėse rainelių dalyse gali išduoti įsitempusią, sudirgusią nervų sistemą.
  • Radialinės juodos linijos gali reikšti sutrikusį žarnyną.
  • Neįprastos rudos, geltonos, raudonos dėmės neretai išduoda vaistų arba kitų cheminių medžiagų poveikį.
  • Balti žiedai prie išorinių rainelių kraštų gali rodyti padidėjusį druskos arba kalio kiekį organizme.
  • Melsvai baltos plėvelės gali byloti apie anemiją arba artėjančią senatvę.
  • Šviesesnės dėmės neretai reiškia tam tikrą uždegimą, tamsesnės – tam tikro organo negalavimus.
  • Jeigu rainelių spalva aplink vyzdžius pakitusi, greičiausiai kamuoja virškinimo sistemos sutrikimai.
 

Kritiškas tradicinio mokslo žvilgsnis

 

Iridologinis tyrimas atliekamas siekiant diagnozuoti tam tikras ligas. Tačiau tradicinio mokslo šalininkų teigimu, ši praktika gana abejotina, nes remiasi moksliškai nepagrįsta prielaida, jog kiekvienas organas turi atitinkamą vietą rainelėse. Dėl to stebint akių pakitimus galima nustatyti tam tikras ligas. Mokslininkai sutinka, kad tam tikri ne akių ligų simptomai gali atsispindėti akyse. Visgi ne tiek daug ir ne visada. Negana to, dar 1979 m. keli iridologai sutiko dalyvauti eksperimente, bandydami diagnozuoti ligas pagal raineles. „American Medical Association“ žurnale skelbta, kad nė vienas iš trijų specialistų negebėjo tiksliai identifikuoti sveikų ir sergančių žmonių iš 143 dalyvių. Mokslininkai pastebėjo, kad iridologai nesutarė tarpusavyje ir neretai ligas diagnozavo visiškai sveikiems dalyviams, o sergančius palaikė sveikais. 1988 m. britų žurnale „Medical“ aprašytas panašus tyrimas su beveik tokiais pat rezultatais.

 

2008 m. vokiečių mokslininkai atliko dar vieną eksperimentą. Jame dalyvavo 58 žmonės. 29 iš jų histologiškai buvo diagnozuotas kolorektalinis vėžys, likusieji buvo visiškai sveiki. Tyrime sutikusiems dalyvauti iridologams rodytos išdidintos akių rainelių nuotraukos. Specialistams sėkmingai pavyko diagnozuoti 51,7 % sergančiųjų ir 53,4 % sveikų. Vokiečių mokslininkai priėjo prie išvados, kad iridologinė diagnozė prilygsta atsitiktinumui.

 

2005 m. JAV nacionalinis institutas paskelbė kitą tyrimą. Jame dalyvavo 110 dalyvių. 68 iš jų buvo diagnozuotas krūties, kiaušidžių, gimdos arba prostatos vėžys. 42 buvo sveiki. Tiriamųjų akių raineles analizavo patyrę iridologai, kurie nieko nežinojo apie eksperimento dalyvių sveikatos būklę. Specialistams tikslią diagnozę pavyko nustatyti tik 3 atvejais.

 

Specialistės komentaras

​Optometrė​, iridologė, ​Natūralios Regos Terapijos instruktorė, lektorė Jūratė Aleškevičiūtė

 

Kaip atliekama iridodiagnostika?

 

Iridodiagnostika – tai greitas, nesudėtingas, nebrangus ir svarbiausia nekenksmingas tyrimo metodas, t. y. nereikia skverbtis į organizmo vidų, norint diagnozuoti susirgimą. Tačiau reikėtų paminėti ir tai, kad iridologinio tyrimo tikslumas – 80–85 %, nes pasitaiko neinformatyvių rainelių.

 

Diagnozavimą iš akių rainelių labai palengvino sukurta speciali kompiuterinė programa. Padarius akių nuotrauką, kompiuteris pats nustato pažeidimus bei pateikia išsamų sveikatos būklės įvertinimą. Ši metodika leidžia įžiūrėti plika akimi nematomų pakitimų: įtrūkimų, patamsėjimų, įvairių dėmelių ir pan. Sveiko žmogaus akių baltymai būna švarūs ir balti, vyzdžiai apvalūs, vienodi, rainelių centruose. Bet koks drumstumas, spalvos ar kitokie pakitimai yra ženklas, kad galima įtarti esant sutrikimų.

 

Ką galima pasakyti atlikus tyrimus? 

 

Iridologas akių rainelėse mato ne diagnozę, ligą, o tai, kas vyksta organuose ir audiniuose. Galima pastebėti kraujotakos sutrikimų, audinių sudirgimų, uždegimų požymių, toksinų ir kitų pakitimų. Be abejo, sveikatos pokyčių visumos analizė, žinant ankstesnius negalavimus, gali padėti iridologui nustatyti tikslią diagnozę. Tačiau iš tiesų jo tikslas – atrasti silpnąsias organizmo vietas ir nukreipti pas tam tikrą specialistą.

 

Iridodiagnostika unikali tuo, kad rodo gresiančias ligas, kurios fiziniame kūne gali išryškėti tik po daugelio metų. Žinant silpnąsias organizmo vietas būna daug lengviau užkirsti kelią galimai ligai.

 

Anot iridologijos specialistų, taikant šiuolaikinę kompiuterinę iridodiagnostiką, įmanoma nustatyti netgi tam tikras paveldimas ligas. Pavyzdžiui, galima nuspėti, ar vaikas paveldi cukrinį diabetą, kai šia liga serga vienas iš tėvų.

 

Iridodiagnostika – puiki pagalbinė priemonė, galinti padėti nustatyti organų veiklos sutrikimus, kai liga dar tik pradeda vystytis. Be abejo, įtarus tam tikrą ligą reikėtų pasikonsultuoti ir su gydytoju.