Naujausi moksliniai tyrimai patvirtino – aitrioji paprika veiksmingai malšina skausmą, naikina bakterijas, kovoja su antsvoriu ir diabetu. Aitrioji paprika – tai ne tik pikantiškas prieskonis, kurį mėgsta daugelis. Ji vertinama dėl medicininių savybių ir dėlto, kad padeda apsaugoti organizmą nuo ligų. Aitriosios paprikos priklauso bulvinių (lot. Solnacae) šeimos genčiai. Botaninis augalo pavadinimas – Capsicum anum. Artimiausi „giminaičiai“ – kiti notreliažiedžių poklasio bulvinių šeimos augalai (pomidorai, bulvės, baklažanai). Sukultūrinta aitrioji paprika kilo iš Centrinės Amerikos. Meksikiečių virtuvėje buvo naudojama kaip vienas iš pagrindinių prieskonių maistui nuo neatmenamų laikų. Likęs pasaulis apie šį unikalų augalą sužinojo iš ispanų ir portugalų užkariautojų. Plačiai paplito XVI – XVII amžiuje ir iki šiol gali būti vadinamas vienu iš populiariausių prieskoniu skirtingose pasaulio dalyse.

 

paprikos

Pasaulyje auginama keletas kultūrinių aitriųjų paprikų veislių. Krūminės paprikos užauga nedidelio aukščio, žaliuoja visus metus, turi sumedėjusį stiebą. Užauga iki metro aukščio. Žydi baltais žiedais. Po žydėjimo susiformuoja skirtingų dydžių, formų ir spalvų vaisiai. Nuo mažyčių, pačių aštriausių pasaulyje paprikų Bhut Jolokia, augančių Indijos subkontinente, ir meksikietiškų paprikų, kurios yra šiek tiek švelnesnio skonio, bet vis tiek pakankamai aštrios. Aitriųjų pipirų (paprikų) aštrumas matuojamas pagal Skovilio skalę. Pavyzdžiui, saldžioji paprika turi 0 Skovilio skalės aštrumo vienetų, o Chalapos paprika – 3500 – 8000 vienetų.

 

Kiekvienos paprikos viduje yra daugybė mažų, apskritų ir plokščių baltos arba kreminės spalvos sėklyčių. Jos yra prisitvirtinusios prie vaisiaus centrinėje dalyje esančios vadinamosios baltos placentos.

 

Aitriųjų paprikų derlius nuimamas, kai vaisiai dar yra žali arba, kai jie yra gerai sunokę ir išdžiūvę. Tinkamiausias laikas skinti derlių ateina tada, kai paprikų vaisiai būna visai sunokę ir skaisčiai raudonos spalvos. Paskui juos išdžiovina saulė ir jie susitraukia.

 

Aitriosios paprikos išsiskiria aštriu skoniu, kurį suteikia aktyvių alkaloidų junginiai – kapsaicinas, kapsantinas ir kapsorbinas. Paprikose aptinkama neįtikėtinai daug augalinės kilmės cheminių medžiagų, kurios gali apsaugoti nuo ligų ir išlaikyti kūną sveiką. Didžiausi nuopelnai tenka, žinoma, kapsaicinui.

 

Laboratoriniai žinduolių tyrimai parodė, kad kapsaicinas pasižymi antibakteriniu, priešvėžiniu, skausmą malšinančiu ir priešdiabetiniu poveikiu. Taip pat nustatyta, kad aitriųjų paprikų vartojimas gali sumažinti „blogojo“ cholesterolio lygį kraujyje tiems asmenims, kurie turi polinkį į nutukimą.

 

Šviežiose žalios ir raudonos spalvos paprikose itin gausu vitamino C. 100 g paprikų yra 143,7 mg vitamino C ir tai sudaro 240 % rekomenduojamos dienos normos. Vitaminas C – labai stiprus, vandenyje tirpus antioksidantas. Jis dalyvauja kolageno sintezėje žmogaus organizme. Kolagenas – tai vienas iš pagrindinių struktūrinių baltymų, kuris reikalingas sveikoms kraujagyslėms, odai, organams ir kaulams. Reguliarus maisto produktų, praturtintų vitaminu C, vartojimas gali padėti išvengti skorbuto, stiprina imunitetą, didina atsparumą ligoms, infekcijoms, apsaugo nuo neigiamo laisvųjų radikalų poveikio.

 

Aitrioji paprika taip pat geras tokių antioksidantų kaip vitaminas A, flavonoidai, beta ir alfa karotenai, liuteinas, zeaksantinas ir kriptoksantinas šaltinis. Šie antioksidantai padeda apsaugoti nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, patiriant stresą arba sergant kokiomis nors ligomis.

 

Be to, paprikose yra nemažai mineralų: kalio, mangano, geležies ir magnio. Kalis – svarbus kūno ląstelių ir skysčių komponentas, padeda kontroliuoti širdies ritmą ir kraujo spaudimą. Manganas organizme veikia kaip sudėtinė natūralaus organizmo antioksidanto fermento superoksido dismutazė.

 

Aitriosios paprikos dar naudingos tuo, kad jose yra nemažai B grupės vitaminų (niacino, piridoksino (vitamino B6), riboflavino ir tiamino (vitamino B1)). Šie vitaminai atlieka labai svarbų vaidmenį žmogaus organizme ir jų turi būti gaunama iš išorinio šaltinio.

 

Aitriosios paprikos parduodamos šviežios, džiovintos arba maltos. Renkantis pirmenybę rekomenduojama teikti šviežioms paprikoms, nes maltose gali būti įvairių priemaišų. Prekybos lentynose galima pastebėti įvairių spalvų paprikų – žalių, geltonų, oranžinių, raudonų. Spalvą galima rinktis savo nuožiūra, bet atkreipti dėmesį į tai, kad paprika būtų su sveikais žiedkočiais, nedidelė, nepažeista ir nedėmėta.

 

Paprikas galima laikyti šaldytuve, specialiai tam skirtuose plastikiniuose konteineriuose. Šviežios išlieka maždaug savaitę. Džiovintos paprikos turi būti laikomos kambario temperatūroje, tamsioje ir vėsioje vietoje. Sandarioje talpoje gali būti laikomos keletą mėnesių. Džiovintas paprikas galima sumalti specialiu prieskonių malūnėliu.

 

Medicinoje aitrioji paprika vertinama dėl kapsaicino. Kapsaicinas ir panašūs ingredientai yra naudojami įvairių tepalų gamyboje bei įtrynimams. Jie pasižymi sutraukiančiu, nuskausminančiu ir uždegimą slopinančiu poveikiu. Šios medžiagos gali būti naudojamos gydyti sąnarių, poherpetinės neuralgijos ir raumenų skausmus.