Išskirtinė padėka Lietuvos medikams nuskambėjo dar rugsėjo gale Turkijoje vykusiame ketvirtajame tarptautiniame medicinos turizmo srities specialistų suvažiavime. Tą kartą, tarp beveik 2 tūkst. specialistų iš viso pasaulio, netikėtai iš kaimynės Baltarusijos išgirstas „ačiū“ Lietuvos kardiochirurgams tapo didele intriga.

 

Rimantas Benetis

Šį sekmadienį TV8 televizijos laidoje „Sveikatos medis“ žiūrovų laukia išskirtinė galimybė išgirsti kaimynų siunčiamus gražiausius žodžius Lietuvoje garsiems gydytojams. Laidoje taip pat bus kalbama apie moderniausias kataraktos gydymo galimybes, kas dešimtą pasaulio gyventoją kamuojančius migreninius galvos skausmus bei genetinius tyrimus, leidžiančius nustatyti krūties vėžio atsinaujinimo riziką.

 

Laidos rubrikoje „Ačiū, daktare“ šį sekmadienį didžiausia padėka keliaus į Lietuvos širdies chirurgų gretas. Turkijoje vykusioje konferencijoje nuoširdžiausius žodžius ištarė Baltarusijos televizijos laidų apie sveikatą vedėjas, gydytojas Pavelas Tereščenko. Jo jau 15 metų vedamose laidose ne kartą skambėjo ir lietuvių medikų pavardės.

 

„Pirmasis širdies persodinimas Baltarusijoje įvyko prieš dešimt metų būtent dalyvaujant ir stebint Lietuvos kolegoms. Todėl pirmiausiai žemai lenkiuosi daktarui G. Uždaviniui, kuris atvyko į šitą pirmąją transplantaciją kartu su visa brigada: anesteziologais, chirurgais, kurie akylai stebėjo visą procesą. Šitame jaudulyje užgimė tikra brolystė tarp Lietuvos ir Baltarusijos kardiologų“, – laidoje pasakos P. Tereščenko.

 

Išskirtinė padėka iš baltarusio lūpų keliaus ir LSMU Kauno klinikų širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikos vadovui, Kardiologijos instituto direktoriui, profesoriui Rimantui Benečiui už jo nuoširdų, visapusišką bendradarbiavimą ir žinias, suteiktas mokant jaunuosius Baltarusijos kardiologus.

 

„Mes palaikome itin glaudžius ryšius su Kauno klinikomis, turime galimybę bendrai susirinkti kasmetiniuose seminaruose, aptarimuose. Profesorius R. Benetis konsultuoja ne tik mūsiškius, jis tikras pasaulio žmogus, turintis pasaulinio lygio specialisto reputaciją. Atskira padėka skiriama ir jam už bendradarbiavimą beu už tą dėmesį, kurį jis skiria mūsų kolegoms ir mūsų pacientams“, – pasakos P. Tereščenko.

 

Išgirstiems padėkos žodžiams abejingos neliko ir pats profesorius R. Benetis. Laidoje „Sveikatos medis“ jis taip pat dėkojo kolegoms kaimyninėje šalyje bei džiaugėsi jų pasiektais rezultatais.

 

„Su Baltarusija bendradarbiaujame jau daug metų. Padėjome jiems ruošti brigadą, konsultavome dėl širdies, plaučių transplantacijų, sudėtingų aortos plastinių operacijų. Jie kviečia mus į konferencijas, siunčia savo gydytojus pas mus mokytis. Žinių pasikeitimas yra toks natūralus dalykas – kažkas išmokimo mane, kažką turiu išmokinti aš. Džiaugiuosi tuo, ką Baltarusijoje esantys kolegos yra pasiekę, tuo, ką jie daro“, – laidoje pasakos prof. R. Benetis.

 

Anot medikų, širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis visoje Europoje, todėl kvalifikuotų medikų poreikis išlieka itin aukštas. Tarptautinis šalių bendradarbiavimas leidžia ne tik vystytis žinių ir įgūdžių mainams, bet ir tvirtam komandiniam ryšiui, vienijančiam skirtingų šalių specialistus.

 

„Širdis yra unikalus organas – tai meilės, gyvenimo, sveikatos simbolis. Tačiau su šiuo organu yra viena problema: ji tokia jautri mūsų kvailystėms, nedėmesingumui, kad kartais tai atveda iki rimtų ligų“, – teigs P. Tereščenko.

 

Krūties vėžio riziką parodantis modernus genetinis tyrimas

 

Mūsų šalyje moterims nuo 50-ties metų yra suteikta nemokama galimybė kas du metus atlikti mamografinį krūtų tyrimą. Tai veiksminga priemonė kovoje su krūties vėžiu, mat reguliari patikra leidžia aptikti piktybinius darinius ankstyvose stadijose ir laiku juos suvaldyti. Deja,  grėsmingos diagnozės baimė neretai atbaido moteris nuo prevencinių pasitikrinimų.

 

„Akistata su ta liga yra labai sudėtinga – lyg atsistoji ant bedugnės krašto, nes atrodo, kad ši liga yra lygi mirčiai. Tačiau kuomet pats papuoli į tą terpę, pradedi kitaip mąstyti, pradedi norėti gyventi. Ir tu pradedi, ne iš karto, su laiku, bet pradedi kurti savo naują gyvenimą“, – pasakoja Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė Aušra Bružienė, sėkmingai įveikusi trečios stadijos krūties vėžį.

 

Siekiant efektyviau kovoti su šia klastinga onkologine liga Lietuvoje atliekama vis daugiau modernių genetinių tyrimų, leidžiančių daug ką sužinoti apie vėžio ligą ir jos progresavimo bei rizikos galimybes. Kai genetinis tyrimas parodo, jog naviko atsinaujinimo tikimybė maža, pacientėms gali būti paskiriamas lengvesnis gydymas, neskiriama chemoterapijos. Tyrimai rodo, kad chemoterapija nebūtina pusei pacienčių, kurioms diagnozuojamas ankstyvos stadijos krūties vėžys.

 

„Genetiniai tyrimai iš tiesų turi didelę reikšmę: iš kraujo atliekami tyrimai parodo paveldimą polinkį sirgti krūties vėžiu, kiti, atliekami jau po operacijos iš navikinio audinio, patikslina naviko tipą ir ligos atsinaujinimo riziką, o trečia grupė genetinių tyrimų, atliekamų iš navikinio audinio ligai metastazavus, parodo tam tikrų genų mutaciją prieš skiriant taikinių terapiją“, – laidoje pasakos Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė Monika Drobnienė.

 

Ilgą laiką genetiniai tyrimai iš navikinių audinių buvo atliekami ne Lietuvos laboratorijose, todėl jų kaina buvo nemaža. Tačiau prognostinis vėžio genetinis tyrimas „Prosigna“ pradėtas atlikti ir mūsų šalyje – jo atsakymai atkeliauja jau po 2-3 dienų, jie parodo vėžio atsinaujinimo riziką 10-ties metų laikotarpyje.

 

„Krūties vėžys yra nevienalytis ir gali būti labai skirtingų tos pačios ligos variantų. Tai labai individualu, todėl kiekvienos pacientės gydymo taktika yra apsprendžiama multidisciplininės komandos susirinkimo metu – vertinant naviko išplitimą, jo tipą, pacientės būklę yra sprendžiama nuo ko pradėti gydymą“, – laidoje pasakos gydytoja M. Drobnienė.

 

Šiuolaikinė kataraktos operacija, sugyjanti per dvi savaites

 

Katarakta – tai akių liga, kuomet drumstėja akies viduje esantis lęšiukas ir dėl to pacientui blogėja matymas. Ši liga dažniausiai vystosi dėl amžinio akies lęšiuko pokyčių, o kartais ją gali paskatinti ir kitos aplinkybės tokios, kaip patirtos traumos, gretimai esančios akių ligos, refrakcinės ydos.

 

„Visais atvejais kataraktos gydymas yra tik operacinis. Tačiau tai nėra skubi operacija ir atsižvelgiame į visas aplinkybes. Jeigu matome kažkokias drumstis lęšiuke, kurios netrukdo matymui, papildomai skiriami akiniai, pagerinantys tą matymą ir laukiame. Tačiau jeigu pacientui liga trukdo gyventi ir užsiimti kasdiene veikla, tuomet neišvengiamai reikalinga operacija“, – pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas oftalmologas med. dr. Pauliaus Rudalevičius.

 

Pagrindinis kataraktos simptomas – pamažu blogėjantis regėjimas. Žmogus pastebi, kad daiktai tapo neryškūs, dvejinasi, mato lyg per rūką, tampa sunku vairuoti tamsiu paros metu ar matyti itin saulėtą dieną. Ligai progresuojant regėjimas tik blogėja, todėl vienintelis šios ligos gydymo būdas yra operacija, kurios metu pašalinamas sudrumstėjęs lęšiukas ir į jo vietą įdedamas skaidrus dirbtinis lęšiukas. Anot gydytojo, kasmet jis atlieka pora tūkstančių kataraktos chirurginių gydymų operacijų.

 

„Pati operacija gali būti dvejopa. Senasis būdas, kurio visi bijo, yra didelio 6-8 mm pjūvio, per kurį pašalinamas ir pakeičiamas drumstas lęšiukas. Ir yra šiuolaikinis būdas – 2 mm pjūvis, kurio nereikia siūti, kuris savaime sugyja per pora savaičių. Būtent šiuolaikinį būdą ir siūlome savo pacientams Medicinos diagnostikos ir gydymo centre“, – laidoje pasakos med. dr. P. Rudalevičius.

 

Migrena – galvos skausmas, kurio nevalia ignoruoti 

 

Neseniai LR Seime vykusioje konferencijoje, skirtoje migrenos žinomumo savaitei paminėti, buvo pristatymas Švedijos mokslininkės Agnes Lubloy atliktas tyrimas, kurį atlikus paaiškėjo, jog Lietuvoje vidutinė migrenos kaina vienam žmogui per metus siekia 721 eurą. Iš jų 30% išlaidų susiję su sveikatos paslaugomis, o likusios – nedarbingumu ar neproduktyvumu. Iš viso Lietuvai migrena atsieina beveik 150 mln. eurų per metus.

 

Migrena nėra tik paprastas galvos skausmas, ši liga stipriai įtakoja žmogaus ir visuomenės gyvenimą. Vien faktas, jog migrena turi savo ligos kodą ir jai gydyti skirti vaistai yra įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą, tik patvirtina, kad ši liga – itin rimta.

 

„Sergantis migrena turi nenuspėjamo skausmo priepuolius, galinčius ištikti bet kada, bet kurioje situacijoje. Problema tame, jog atliekant tyrimus nerandami jokie pakitimai smegenyse, o galvos skausmas gali trukti nuo kelių valandų iki net kelių parų“, – sekmadienį laidoje teigs LSMUL Kauno klinikos Neurologijos klinikos profesorius, Galvos skausmų specialistų asociacijos prezidentas, dr. Antanas Vaitkus.

 

Šiandien nuo migrenos kenčia kas dešimtas pasaulio gyventojas. Be to, anot gydytojų, nevaldoma migrena gali didinti kitų sunkių susirgimų riziką. Deja, tikrąsias migreną provokuojančias priežastis nustatyti nelengva, o nuo jos kenčia net 11,4 % šalies gyventojų.

 

„Migrena yra vienas iš stipriausių galvos skausmų, labai varginantis žmogų ir sukeliantis ne tik gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau trikdantis miegą, mažinantis darbingumą, galintis sukelti net nerimo ar depresijos reiškinius. Ignoruoti šiuos skausmus reiškia didinti riziką visai eilei kitų susirgimų: opaligei, insultui, miokardo infarktui, padidėjusiam kraujo spaudimui. Migrenai gydyti turime daugybę individualiai skiriamų vaistų, tačiau pastaraisiais metais galime kalbėti apie naujos kartos biologinius vaistus, puikiai veikiančius migrenos priepuolių retinimui“, – pasakos VU Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto direktorius, Lietuvos neurologų asociacijos prezidentas prof. dr. Dalius Jatužis.

 

Moderniausi genetiniai tyrimai krūties vėžio rizikos valdyme, inovatyvios akių operacijos, sugyjančios per kelias savaites, migrenos gydymo galimybės bei nuoširdžiausios padėkos Lietuvos medikams – jau šį sekmadienį, 15 val. per TV8 televiziją.

 

Šeštąjį sezoną skaičiuojanti medicinos laida „Sveikatos medis“ ir toliau džiugina savo žiūrovus nuoširdžiomis ir jautriomis padėkomis gydytojams tiesiai iš pacientų lūpų, dalina patarimus, kaip užkirsti kelią klastingoms ligoms, pažindina su naujausiais pasiekimais medicinoje ir atsako į visiems rūpimus klausimus apie sveikatą.

 

„Sveikatos medis“ – tai laida, nestokojanti svarbiausių medicinos aktualijų bei patarimų, jautrių ir abejingų nepaliekančių gyvenimiškų istorijų tiek iš gydytojų, tiek iš pacientų lūpų.

 

Medicinos laida „Sveikatos medis“, kurioje susivienijo ilgametė gydytojos Irenos Pivoriūnienės patirtis ir prodiuserės, laidų kūrėjos Vaidos Skaisgirės jaunatviškas veržlumas – sekmadieniais, 15 val. per TV8!

 

UAB TV TOPAS archyvas